Bronislovas Bitinas buvo vienas ryškiausiųjų ir žinomiausiųjų Lietuvos ir Europos edukologijos mokslininkų, sukūrusių originalią jaunųjų mokslininkų rengimo mokyklą Lietuvoje. Tai patvirtina jo vadovautų ir apgintų per 30 edukologijos mokslinių disertacijų Lietuvoje ir dešimtys Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, konsultuotų, recenzuotų bei klausiusių profesoriaus paskaitų įvairiose Europos valstybėse mokslininkų, savo moksliniame kelyje Jis recenzavo ir oponavo per 700 mokslinių darbų. Mokslinio pripažinimo ir įvertinimo prof. B. Bitinas nusipelnė už tai, kad kiekvieną edukologijos mokslo šaką, jis praturtino savo mokslinių tyrimų rezultatais, atverdamas erdves aktualiems tyrimams, atliepdamas ir pagrįsdamas gyvenamojo laikotarpio iššūkius šveitimui, asmenybės ir visuomenės ugdymui.
Bronislovas Bitinas gimė 1926 metais lapkričio 28 dieną, Pasvalyje darbininkų šeimoje. Mokėsi Pasvalio pradinėje mokykloje, vėliau gimnazijoje. 1944–1950 metais tarnavo kariuomenėjė. Po demobilizacijos dirbo Pasvalio vygdomojo komiteto bendrojo skyriaus vedėju. 1951 metais išlaikė eksternu baigiamuosius vidurinės mokyklos egzaminus ir buvo paskirtas dirbti Pasvalio vidurinėje mokykloje mokytoju ir tais pačiais metais paskirtas Pasvalio rajono švietimo skyriaus vedėju.
1952 m. B. Bitinas įstojo į Šiaulių mokytojų instituto neakivaizdinį skyrių, 1953 m. perėjo studijuoti į stacionarinį skyrių ir 1954 m. studijas tesė Viilniaus Valstybinio pedagoginio instituto (VVPI) Rusų kalbos ir literatūros fakulteto II-ame kurse. Kartu pradėjo dirbti „Tarybinio Mokytojo“ redakcijoje. 1955 m. baigęs VVPI, pradėjo gilintis į pedagogikos klausimus, ruošėsi kandidatiniams egzaminams į aspirantūrą. 1957–1959 metais dirbo Kelmės vidurinės mokyklos mokymo dalies vedėju. 1968 m. jam buvo suteiktas Lietuvos Nusipelniusio mokytojo garbės vardas. 1959 m. jis pakviečiamas dirbti Mokyklų mokslinio tyrimų instituto pedagogikos-psichologijos sektoriaus vedėju. 1966 m. jis baigė Vilniaus universitete matematikos – mechanikos fakultetą su pagyrimu ir tais pačiais metais apgynė pedagogikos mokslų disertaciją. 1970 m. pradėjo dirbti Šiaulių pedagoginiame institute – filologijos fakulteto dekano, docento, profesoriaus pareigose. 1975 m. skiriamas šio instituto mokslo prorektoriumi.
1980-2001 m. dirbo Lietuvos edukologijos universitete, profesoriaus, mokslinio bendradarbio, katedros vedėjo pareigose, vadovavo doktorantūrai. Nuo 1993 m. nostrifikuotas habilituotu socialinių mokslų (pedagogikos) daktaru.
Dirbdamas profesoriaus pareigose jis skaitė ugdymo filosofijos, pedagoginės diagnostikos, mokslinių tyrimų metodologijos, hodegetikos (auklėjimo teorijos ir technologijos) dalykus magistrantams, vadovavo magistrantų ir doktorantų baigiamiesiems darbams.
2001 m., net ir išėjęs į pensiją, Jis neatsisakydavo konsultuoti doktorantų mokslo tyrimų metodologinėmis problemomis, dalyvaudavo pedagogikos krypties doktorantūros komisijų veikloje, ne vienerius metus vadovavo mokslinio žurnalo „Socialinis ugdymas“ redakcinei kolegijai. Per savo kūrybinio darbo laikotarpį yra parašęs ir išleidęs per 50 monografijų, vadovėlių, metodinių priemonių ugdymo teorijos ir praktikos klausimais. B. Bitino moksliniuose straipsniuose buvo nagrinėjamos aktualiausios asmenybės ugdymo problemos, dažnai pralenkiančios esamą laiką, juose visuomet buvo keliamas klausimas „iš kur tas mokslininko gyvybingumas, valios ir proto jėga, gebėjimas moksliškai atskleisti naujus „neįžiūrėtus ugdymo“ aspektus ir jais „užkrėsti“ šalia esančius, yra tiesiogiai susiję su Profesoriaus nuo jaunystės prisiimta misija – padėti žmogui, neskaičiuojant savo žmogiškųjų resursų.
2007 m. Šiaulių universitetas B. Bitinui suteikė garbės daktaro laipsnį. 2011 m. Lietuvos Respublikos Švietimo ir moklso ministerija jam įteikė Garbės ženklą už ypatingus nuopelnus Lietuvos švietimo sistemai.
