Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.
Šį kartą laidoje dalyvavo senosios baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojas Rimantas Balsys. Kaip klasifikuojami senovės baltų dievai? Ir kuo reikšmingi ritualus atpasakojantys mitai?
Kokiais argumentais remiantis, galima įrodyti, kad senasis baltų tikėjimas visavertis?
Laidų autorė ir vedėja Nijolė Jačėnienė. Informaciniai partneriai – dienraštis „Vakarų ekspresas“, interneto portalas Alkas.lt. Projektą iš dalies finansavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengė šĮ „Vieno aktoriaus teatras“.
Troe. Mes Troja.Troki:dobilų tvora, kariška rikiuotė arba kitaip falanga.Polemono mito kurejai arba labai kuklųs buvo, arba prastai lietuviškai mokejo.
Stai geruliu karvedys:gaigalas Narsis, o inkai hunai AttilaPaikis.
Štai Lietuvos Alkai Vytauto laikais, o ne sugalvotos pasakos.
…žinau viska…
p.s.Niekaip negaliu priprast prie Ž, Š.Lotyniškame raidyne jų nera, teko išmokt verstis be jų.Atsiprašau už klaidais.
Gerb. Profesoriau, labai džiaugiuosi, kad esate A. J. Greimo darbų tęsėjas, kuris mitologijoje, istorijos šaltiniuose ieškote vertybinės prasmės. Džiugu, kad neužmirštate ir praktikos, dalyvaujant gamtonių tikėjimo darna, savimi ir dangumi šventėse. Taipogi manyčiau, kad Kultūros taryba, tinkamai vertindama jūsų bei kitų mokslų sričių atstovų darbus (pvz, katalikų, stačiatikių bažnyčiose ugnies žiburys pateikiamas altoriuje, izraelitų religijoje ugnis pateikiama Menoroje), ugnies pateikimas aukuruose būtų įteisintas kultūrinio paveldo statusu. Iniciatyvos šiuo klausimu lauktume iš Kultūros taryboje dirbančios Ramuvių sąjungos atstovės. Argi, ne?