N. Puteikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas dar kartą kreiptis į teismą dėl Misionierių ansamblio

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas dar kartą kreiptis į teismą su pareiškimu ištirti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-558 patvirtinto Vilniaus misionierių statinių ansamblio (Kultūros vertybių registre unikalus kodas 761; toliau – Misionierių ansamblis) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano teisėtumą.

Toks prašymas pateiktas atsižvelgiant į situaciją, kuri susiklostė po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą Nr. eI-21-438/2017 pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimą ištirti šio specialiojo plano teisėtumą, 2018 m. sausio 2 d. sprendimu nutraukė tyrimą dėl visų, išskyrus vieną, prokuroro pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakė, t. y. nesprendė, ar specialusis planas prieštarauja pareiškime nurodytiems teisės aktams, nes, teismo teigimu, pareiškimas buvo pateiktas su trūkumais, „pareiškėjas neįvykdė jam tenkančios pareigos abejonę dėl tikrinamo norminio administracinio akto teisėtumo pagrįsti teisiškai motyvuotais argumentais“.

„Atsakomybę dėl savo kultūros paveldo prisiimančiai valstybei ir visuomenei nedera toleruoti padėties, kai tokių svarbių vertybių, kaip Vilniaus senamiestis ir Misionierių ansamblis likimas sprendžiamas paliekant neišnagrinėtą didžiąją dalį esminių argumentų“, – pažymi Seimo narys, prašydamas prokuratūros ištaisyti teismo nurodytus trūkumus ir dar kartą kreiptis į teismą.

Kaip nurodo N. Puteikis, įsitikinimą, kad toks veiksmas yra prasmingas, ypač sustiprina vienos iš nurodytą norminę bylą nagrinėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos narių, teisėjos Veslavos Ruskan pateikta atskiroji nuomonė, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimas turėtų būti iš dalies patenkintas.

Šioje atskirojoje nuomonėje, kurios teismas iki šiol viešai nepaskelbė, teisėja nurodė, kad ginčijamo Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymo dėl Misionierių ansamblio specialiojo paveldosaugos plano patvirtinimo 2 punkte, nenurodant jokio pagrindimo, yra nustatoma, kad šio ansamblio teritorijoje gali būti netaikomas Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas, patvirtintas kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490, o toks galiojančio reguliavimo keitimas naujesniu teisės aktu prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams. Teisėja V. Ruskan pažymėjo, kad ginčijamu įsakymu buvo padaryti esminiai pakeitimai, turintys įtakos Misionierių ansambliui ir jo teritorijai: suformuoti du žemės plotai – atskiros Vilniaus misionierių statinių ansamblio ir Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato (toliau – Prieglaudos pastatas) teritorijos, apibrėžtos jų ribos ir nustatyti paveldosaugos reikalavimai; tai sudarė teisines prielaidas priimti vėlesnius administracinius aktus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banke vietoje vieno buvusio sklypo, kurio naudojimo būdas buvo visuomeninės paskirties teritorija, įregistruoti du sklypai, kurių vieno naudojimo būdas „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“; patvirtinti sprendiniai, kuriais Prieglaudos pastato teritorijoje yra didinamas leistinas užstatymo tankumas iki 48 procentų bei numatyta nauja statyba, nors tokią statybą šioje teritorijoje draudžia Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas.

Atskirąją nuomonę pateikusi teisėja pažymėjo, kad laikytis konstitucinių teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principų, kurie šiuo atveju buvo pažeisti, yra ypatingai svarbu, nes ginčijamu įsakymu sprendžiama dėl Vilniaus senamiesčio, t. y. kultūros paminklo, įrašyto į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą, taigi, įtraukto į sąrašą kultūros ir gamtos paveldo vertybių, kurios laikomos turinčiomis išskirtinę visuotinę vertę, kaip tai įtvirtinta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje (11 straipsnyje). Primindama įsipareigojimus dėl paveldo apsaugos, kuriuos Lietuvos Respublika prisiėmė kaip Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos bei Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos šalis, teisėja nurodė, kad ginčijamame įsakyme nėra pagrindimo, kaip nauji reikalavimai, juo nustatyti Vilniaus senamiestyje esančiam Misionierių ansambliui, yra suderinami su architektūros paveldo išsaugojimu ir konservavimo politika.

Taip pat teisėja V. Ruskan nurodė, kad priimant ginčijamą įsakymą nebuvo atsižvelgta į principines nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2452 redakcija), kuris nustato, kad kultūros paveldas pagal sandarą, be kita ko, gali būti „kompleksinis objektas – kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma“ ir 11 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad „kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama“, nes buvo pakeista esama Misionierių ansamblio teritorija, už kurios ribų liko dalis saugomų vertybių, buvo sudarytos sąlygos įteisinti daiktines teises į naujai suformuotus žemės sklypus.

Prašydamas prokuratūros dar kartą kreiptis į teismą dėl Misionierių ansamblio specialiojo paveldosaugos plano teisėtumo, Seimo narys N. Puteikis atkreipia dėmesį ir į kultūros paveldo likimu besirūpinančių piliečių, tarp jų ir iškilių Lietuvos bei Lenkijos kultūros ir akademinės bendruomenės atstovų, pateiktus prašymus atsakingoms institucijoms apginti Misionierių ansamblį ir Vilniaus senamiestį nuo jiems gresiančio sudarkymo:

Lietuvos dailės istorikų draugija, vienijanti žymiausius Lietuvos architektūros, dailės istorijos, paveldo tyrinėtojus ir ekspertus, 2017 m. kovo 29 d. pareiškime dėl vykdomų statybos darbų Misionierių ansamblio teritorijoje prašė atsakingas institucijas išaiškinti, „kodėl nebuvo atlikti visaverčiai ir visapusiški vieno iš unikaliausių Vilniaus senamiesčio architektūros ansamblių moksliniai tyrimai, kodėl specialiuoju planu sklypai atskirti ne pagal istorines abiejų vienuolijų gyvavimo ir klestėjimo laikotarpio ribas, bet pagal dėl carinių represijų metu susidariusią situaciją, kai vienuolynas buvo prievarta uždarytas, o jo valda išdraskyta, taip pat ar tyrimais nepagrįsti vykdomi kasimo ir statybos darbai nesunaikins ansamblio istorinės, kultūrinės ir meninės vertės ir negrįžtamai nesužalos Vilniaus senamiesčio – Lietuvos Respublikos paminklo ir UNESCO pasaulio paveldo vertybės – panoramų, silueto, miestovaizdžio autentiškumo ir vientisumo“, pažymėjo, kad „būtina atlikti minėtų tyrimų išorinę ekspertizę, tyrimus atitinkamai papildyti ir tik naujų integruotų tyrimų pagrindu priimti konkrečius sprendimus dėl ansamblio atkūrimo“ bei paragino „skubiai imtis priemonių, kad bažnyčia fiziškai nenukentėtų (neskilinėtų, nesmegtų, nebūtų pažeisti trapūs architektūriniai elementai ir lipdiniai), o kalva nepradėtų irti dėl dabar vykdomų didelių kasimo darbų, statybinės technikos ir kito transporto keliamų vibracijų, o ateityje ir dėl naujų statybų apkrovos kalvai“ (žr. leidinyje „7 meno dienos“ paskelbtą tekstą).

2017 m. balandžio 18 d. apie šimtas visuomeninių organizacijų atstovų, tarp jų ir žinomi paveldo tyrinėtojai ir ekspertai, dalyvavo akcijoje už Misionierių ansamblio apsaugojimą ir pasirašė kreipimąsi į Kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson bei Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį, nurodydami, kad su atsakingų institucijų pritarimu yra vykdomas sistemingas kultūros paveldo vertybių, taip pat ir pačių vertingiausių Lietuvos paminklų ir istorinių kraštovaizdžių, naikinimas, todėl piliečiai prašo inicijuoti tyrimą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos veiklos, kurio tikslas – įvertinti šio departamento vadovų bei tarnautojų, tiesiogiai sudariusių sąlygas paveldo naikinimui, atsakomybę ir inicijuoti pertvarkas, būtinas norint išsaugoti paveldą ateities kartoms.

Internete paskelbtą peticiją dėl Misionierių ansamblio išsaugojimo pasirašė iškilūs Lietuvos ir Lenkijos kultūros kūrėjai, mokslininkai; poetas Tomas Venclova, komentuodamas savo sprendimą pasirašyti, pažymėjo, kad „Misionierių ansamblio sudarkymas būtų neabejojama katastrofa, pražudanti Vilniaus senamiesčio istorinį ir estetinį statusą“, o istorikė, viduramžių tyrinėtoja prof. hab. dr. Lidia Korczak įvertino daugiabučių statybas Misionierių ansamblyje kaip drastišką intervenciją į senamiestį ir Vilniaus panoramos naikinimą (interneto prieiga į peticiją,  ją pasirašiusių Lenkijos mokslininkų sąrašas: ; L. Korčak (L. Korczak) pasisakymas, T. Venclovos komentaras).

2017 m. lapkričio mėnesį Prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi į aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas, Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir kitas už paveldo apsaugą atsakingas įstaigas, išreikšdamas susirūpinimą dėl daugiabučių statybų šalia Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio.

Kaip pažymi N. Puteikis, nurodytos ir kitos visuomenės iniciatyvos akivaizdžiai parodo ypatingą šių paveldo vertybių svarbą visuomenei ir jos valią išsaugoti šias vertybes ateities kartoms.

Sprendimą dėl galimybės iš naujo kreiptis į teismą Seimo narys prašo priimti kuo greičiau, nes atidėjus šį klausimą ateičiai toks pareiškimas gali nebeturėti prasmės.

N. Puteikis yra įregistravęs ir atitinkamą Seimo rezoliucijos „Dėl būtinybės išsaugoti pasaulio paveldo vietovės Vilniaus istorinio centro dominantę – Misionierių vienuolyno ir bažnyčios ansamblį, tuo tikslu išsamiai ištirti vieningos šio kultūros paveldo komplekso teritorijos padalijimo į du sklypus pagrįstumą, iš naujo pateikiant teismui pareiškimą ištirti šį padalijimą įteisinusio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano teisėtumą“ projektą Nr. XIIIP-1570.