„Monos Lizos“ freska Kaune gimė sujungus meną, mokslą ir naujoves(video)

Kol tikrasis garsiojo italų tapytojo Leonardo da Vinčio Monos Lizos portretas yra prižiūrimas gražiausiame pasaulio „kalėjime“ Paryžiuje, įspūdingą paveikslo interpretaciją galima pamatyti laikinojoje sostinėje – Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje. 

Ant vieno iš studentų bendrabučių sienos nutapyta moderni freska jau daugiau kaip metus traukianti ne tik studentų, bet kauniečių ir miesto svečių dėmesį, priverčia stabtelėti ne tik dėl ryškų spalvų ir visame pasaulyje atpažįstamo moters veido.Menininkai, tyrinėtojai, mokslininkai ne vieną šimtmetį bandė išsiaiškinti, ką slepia garsiosios Florencijos didikės Monos Lizos šypsena. Toli nuo Luvro muziejuje esančio piešinio originalo, Kaune, KTU Studentų miestelyje atgijusi moderni Džokondos freska taip pat turi keletą paslapčių.

Visas freskoje slypinčias technologines gudrybes išbandė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studentai, kurie savo patirtimi ir įspūdžiais pasidalijo video siužete.

Piešiniui suteikė naują reikšmę

Tuo tarpu menotyrininkė ir „Arthesis“ meno vadovė Vaida Stepanovaitė į menininko Lino Kaziulionio nutapytą „Monos Lizos“ freską, sukuriančią 3D efektą, pažvelgė giliau ir vertino kūrinį per apropriacijos meno prizmę. „Tai reiškia, kad egzistuojantis meno kūrinys yra tarsi „pasisavinamas“, perkeliamas į kitą kontekstą, taip jam suteikiant naujas reikšmes“, – sakė V. Stepanovaitė.

„Panaudodamas vieną labiausiai atpažįstamų meno kūrinių ir jį papildęs savomis interpretacijomis – išfragmentavęs, pakeitęs spalvas, pripildęs technologinių sprendimų, tai padarė ir KTU „Monos Lizos“ piešinio autorius“.

Leonardo Da Vinčio „Mona Liza“ yra vienas labiausiai pasaulio menininkų atkartotų ir interpretuotų paveikslų. Menotyrininkės nuomone, KTU Studentų miestelyje esanti freska ypatinga tuo, kad čia, pasitelkiant naujausias technologijas, kaip LED apšvietimo instaliaciją, ir pateikiant renesanso paveikslo figūrą kaip šiuolaikinį asmenį, Mona Liza perkeliama į artimiausius laikus.

V. Stepanovaitės vertinimu, jaunajam metininkui L. Kaziulioniui pavyko perteikti Leonardo Da Vinčio nutapyto paveikslo subjekto bruožus – vis dar paslapties gaubiamos Monos Lizos atvaizdą bei išlaikyti visiems atmintyje įstrigusią moters veido išraišką.

„Dėmesį taip pat patraukia freskos fone esančios matematinės formulės, įprasminančios meno ir mokslo santykį kūrinyje bei jo kontekste“, – apie Universiteto tarpdiscipliniškumą atspindinčią freską toliau kalbėjo menotyrininkė.

Freska priskiriama naujajam muralizmui

V. Stepanovaitės teigimu, savo interaktyvumu išsiskiriančią KTU „Moną Lizą“ galima priskirti muralistinei gatvės meno kūrybai, kartais dar vadinamai naujuoju muralizmu, kurį galima apibūdinti kaip aukšto meninio išpildymo lygmens tapybos ar panašios technikos gatvės meno kūrinį viešoje erdvėje.

„Lietuvoje jau kurį laiką populiariosios kultūros kontekste ryškėja skirtumų suvokimas tarp grafičių, vadinamųjų tag’ų, ir gatvės meno piešinių. Prie to labai prisidėjo Vilniuje ir Kaune vykstantys gatvės meno festivaliai, – įsitikinusi V. Stepanovaitė. – Jų ir ne tik metu miesto sienas intensyviai pildant piešiniais, norisi linkėti atrasti kuo naujesnių gatvės meno raiškos būdų, drąsiau eksperimentuojant su kūrinio pateiktimi“.

Anot pašnekovės, menas ir mokslas visuomet ėjo greta, o jų jungtis itin ryški pastarojo meto šiuolaikinio meno kontekste, todėl KTU inicijuojamos kultūrinės iniciatyvos tarpdiscipliniškumo kontekste yra labai sveikintinos.

Gatvės piešiniai – Kauno vizitinė kortelė

Kauno miesto mero pavaduotojo Simono Kairio teigimu, piešiniai ant pastatų sienų netikėtose vietose tampa savotiška Kauno vizitine kortele.

Jo nuomone, tokie originalūs kūriniai, kaip sužaidybinta KTU „Monos Lizos“ freska miestui suteikia savotišką netikėtumo faktorių, keičia Kauno erdves, daro jas kur kas gyvesnes ir nenuspėjamas.

„Kai visiškai nesitikėdamas pamatai vieną garsiausių pasaulyje meno kūrinių ant didžiulės pastato sienos, negali nesižavėti. Juolab, kai viena iš jo detalių interaktyviai reaguoja į tam tikrus praeivių veiksmus, tokiam reginiui abejingas likti negali“, – kalbėjo S. Kairys.

Vicemeras taip pat pažymi, kad tokių iniciatyvų dėka mieste atsiranda naujų ir savitų visuomenės traukos objektų tiek kauniečiams, tiek ir miesto svečiams, turistams. S. Kairys neabejoja, kad KTU Studentų miestelyje esantis kūrinys kasdien pritrauks vis daugiau smalsuolių.

„Akivaizdu, jog Kauno technologijos universitetas demonstruoja novatorišką požiūrį ne tik akademinėje veikloje, bet ir už Universiteto sienų. Būtent tai ir atskleidžia ši meno bei technologijų sintezė, įkūnyta tokiu originaliu pavidalu – „Monos Lizos“ reprodukcija ant vieno iš KTU pastatų sienos“, – apibendrino Kauno miesto mero pavaduotojas.