Lietuvoje mažiau žmonių susižaloja ir apsinuodija

Nors jau dešimt metų gyventojų mirtingumas dėl išorinių priežasčių, t. y. sužalojimų ir apsinuodijimų, mažėja, tačiau Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis tebepirmauja Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą nuo sužalojimų.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido sveikatos statistikos leidinį „Sužalojimai ir apsinuodijimai Lietuvoje 2016 m.“. Šis leidinys parengtas naudojantis Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos 2015–2016 m. duomenimis, kurie gaunami iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės

registro, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos bei Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2016 m. sužalojimus patyrė 413 603 asmenys, šiek tiek mažiau negu 2015 m. 2016 m., Lietuvoje nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3 062 asmenys, stacionare buvo gydyti 43 840 ligonių, o iš viso buvo užregistruoti 488 421 sužalojimas ir apsinuodijimas (1 pav.). Palyginus su 2015 m., 2016 m. 4,6 nuoš. sumažėjo mirčių nuo išorinių priežasčių, 6,7 nuoš. – stacionaro ligonių. 2012-2016 m. stacionaro ligonių, gydytų dėl sužalojimų, skaičius sumažėjo 16,5 nuoš.

Įvertinti sužalojimų ir apsinuodijimų ekonominę žalą nėra lengva, nes ne visas išlaidas bei nuostolius įmanoma įvertinti. Todėl buvo suskaičiuotos tik lėšos, skirtos apmokėti sužalojimus patyrusių žmonių gydymą stacionare, priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose, specializuotas ambulatorines, greitosios medicinos pagalbos paslaugas bei laikinąjį nedarbingumą.

2016 m., bendros išlaidos sužalojimų gydymui ir laikinajam nedarbingumui apmokėti sudarė 99,6 mln. eurų, o vertinant neįskaičiuotas išlaidas, per metus sužalojimai padaro gerokai didesnę kaip 100 mln. eurų žalą valstybės ekonomikai.

Palyginus su 2015 m., 2016 m. sumažėjus susižalojusių ir apsinuodijusių žmonių, šiek tiek sumažėjo ir išlaidos sužalojimų gydymui. 2016 m., tam sveikatos priežiūros įstaigose buvo išleista 69,9 mln. eurų arba 1,1 nuoš. mažiau negu 2015 m. Absoliuti dauguma šių išlaidų buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF), tik 1,4 nuoš. sudarė pacientų ar kitų šaltinių priemokos bei mokamos paslaugos. 2016 m. 44,6 mln. eurų buvo skirta stacionariniam gydymui, 17,7 mln. eurų – ambulatoriniam gydymui, 6,6 mln. eurų – ligonių pervežimui ir skubiam gelbėjimui (1 lentelė). 2016 m. šiek tiek padidėjo išlaidos reabilitacijai bei pacientų priemokos visose sveikatos priežiūros grandyse. SODRA išleido laikinajam nedarbingumui dėl sužalojimų apmokėti 29,8 mln. eurų arba 2,9 nuoš. daugiau negu 2015 m.

2016 m. stacionaruose iš viso užfiksuoti 48 tūkst. gydymo dėl sužalojimų ir apsinuodijimų epizodų. Vienas epizodas tęsėsi vidutiniškai 10,9 dienos ir kainavo PSDF vidutiniškai 932 eurus. Stacionarų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose dėl sužalojimų buvo gydyti beveik 314 tūkst. ambulatorinių pacientų, vienas epizodas vidutiniškai kainavo PSDF 32 eurus.

Stacionaruose gydoma daugiau vyresnių kaip 70 m. bei 10–19 m. amžiaus asmenų, o stacionarų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose – daugiau vaikų ir jaunimo (nuo 1 iki 24 metų amžiaus). Dėl sužalojimų visų amžiaus grupių vyrų gydoma daugiau nei moterų, išskyrus vyresnius kaip 75 m. amžiaus pacientus.

2016 m. buvo užfiksuota 80,7 tūkst. laikinojo nedarbingumo dėl sužalojimų atvejų, kurie truko 2 mln. 254 tūkst. dienų. Vienas laikinojo nedarbingumo atvejis vidutiniškai truko 27,9 dienas. Palyginus su 2015 m., nedarbingumo atvejų skaičius šiek tiek padidėjo, bet sumažėjo nedarbingumo dienų skaičius bei vidutinė vieno atvejo trukmė. 2016 m. 90 nuoš. laikinojo nedarbingumo atvejų sudarė sužalojimai buityje ir 10 nuoš. – sužalojimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo. Didžioji dalis laikinojo nedarbingumo pažymėjimų buvo išduoti dėl klubų ir kojų sužalojimų – 41,5 nuoš., dėl rankų ir pečių juostos sužalojimų – 33,9 nuoš.

2016 m. 558 suaugusiesiems (18 m. ir vyresniems) pirmą kartą buvo nustatytas 0–55 nuoš. darbingumas (t. y. neįgalumas) dėl sužalojimų ir apsinuodijimų (18,7 nuoš. mažiau negu 2015 m.), 1728 – neįgalumas buvo nustatytas pakartotinai (13,7 nuoš. mažiau negu 2015 m.). Dažniausiai suaugusiems neįgalumas vertinant pirmą kartą nustatomas dėl galvos sužalojimų ir jų padarinių (28,2 nuoš. visų pirminio vertinimo atvejų 2016 m.) bei dėl klubų ir kojų sužalojimų ir jų padarinių (22,1 nuoš.). 2016 m. neįgalumas dėl sužalojimų pirmą kartą buvo nustatytas 9 vaikams (0–17 m. amžiaus), o vertinat pakartotinai – 13 vaikų.

Leidinį „Sužalojimai ir apsinuodijimai Lietuvoje 2016 m.“ galima rasti Higienos instituto interneto svetainės www.hi.lt skyrelyje „Leidiniai => Sveikatos statistikos leidiniai“ arba čia: goo.gl/BUbtkS .