Rygos istorinio centro apsauga galėtų būti pavyzdžiu ir Vilniui

Gruodžio 13 d. Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą paveldosaugoje ir keistis gerąja patirtimi, surengė išvažiuojamąjį posėdį į Latvijos sostinę Rygą. Posėdžio metu buvo aptarti aktualūs UNESCO pasaulio paveldo vietovės – Rygos istorinio centro apsaugos, tvarkymo ir naudojimo klausimai.

Susitikimuose su Rygos istorinio centro apsaugos institucijomis pastebėti sveikintini paveldosaugos vadybos principai, kurie galėtų būti pavyzdžiu ir Vilniui.

Išvažiuojamo posėdžio metu susitikta su Rygos miesto tarybos Miesto plėtros departamento, Latvijos valstybinės kultūros paminklų apsaugos inspekcijos, Rygos istorinio centro apsaugos ir plėtros tarybos atstovais ir J. E. Lietuvos Respublikos Ambasadoriumi Latvijoje Artūru Žukausku.  

Anot Latvijos valstybinės kultūros paminklų apsaugos inspekcijos, nuo tada, kai 1997 m. Rygos istorinis centras buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, senamiesčio tvarkyme buvo pastebėta daug problemų. Istoriniai pastatai ir jų autentiškumas buvo naikinamas, būta daug nesusikalbėjimo tarp inspekcijos, investuotojų bei Rygos miesto savivaldybės. Todėl siekiant išsaugoti pasauliniu mastu svarbią vietovę buvo nutarta, kad yra reikalingas griežtas įstatymas, pritaikytas išskirtinai Rygos istorinio centro apsaugai.  
2005 m. įsigaliojęs Rygos istorinio centro išsaugojimo ir apsaugos įstatymas įnešė daug teigiamų pokyčių Rygos senamiesčio tvarkyme – buvo sustabdytos paveldui žalingos veiklos, ypatingas dėmesys pradėtas skirti dialogui tarp visų suinteresuotų šalių, diskusijos tapo viešos ir atviros visiems visuomenės nariams.

Rygos istorinio centro kaitai, kaip ir Vilniaus, didelę grėsmę kelia investuotojų siekis statyti aukštybinius statinius apsaugos zonose. Visgi, šiuo klausimu kaimyninė Latvija yra labiau pažengusi, nes yra nustačiusi aiškias ribas, kurių nevalia peržengti ir dėl jų net nediskutuojama.  Aukštybinių statinių statybos ypatingos svarbos paveldosauginėse zonose yra griežtai draudžiamos, taip pat yra numatytos naujų statinių tūrio ribos.
Priėmus įstatymą pagerėjo teisės aktų laikymasis, miesto aplinka tapo labiau subalansuota, istoriniai pastatai įgijo naujus valdytojus ir tapo naudojami, restauravimui ir konservavimui pradėtos naudoti geresnės medžiagos, miesto planavimo ir naujų pastatų statybų konkursuose sudarytos sąlygos dalyvauti platesniam architektų ratui, o sprendimai priimami efektyviau, integruojant savivaldybės ir valstybės institucijų pozicijas, taip pat gaunama daugiau privačių lėšų kuriant kokybišką gyvenamąją aplinką Rygos istoriniame centre.

Visgi, kaip pažymėjo inspekcijos atstovai, pasiruošimas įstatymui ir jo idėjų generavimas vyko jau kurį laiką dar prieš jį priimant. 2003 m. buvo įkurta skirtingų suinteresuotų šalių atstovus jungianti Rygos istorinio centro apsaugos ir plėtros taryba, kuri viešai diskutuoja dėl senamiesčio apsaugos, naujų projektų integravimo į istorinį centrą. Tarybos posėdžiai yra filmuojami, yra žinoma, kuris tarybos narys už kokį sprendimą pasisako. Taigi, Rygos istorinio centro paveldo apsauga grindžiama viešumu, dialogu ir pagarba tarp valstybės institucijų bei visuomenės.

Dėl šios priežasties Latvijai Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencijos priėmimas ir jos įgyvendinimas didelio pasipriešinimo nesukėlė, nes platforma piliečių įtraukimui į kultūros paveldo apsaugą ir konstruktyviam dialogui tarp visų suinteresuotų šalių buvo sukurta dar prieš pasirašant šią konvenciją.