Toliau vyksta pasirengimas įgyvendinti projektą „Amžius nėra kliūtis“ („Age is not an obstacle“). Jį finansiškai remia Šiaurės šalių Ministrų taryba. Projekto bendradarbiai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensininkų organizacijų praėjusį rugpjūtį buvo susirinkę Rygoje ir aptarė svarbius programų sudarymo bei įgyvendinimo etapus. Antrasis susitikimas surengtas gruodžio antrąją savaitę Vilniuje, viešbučio „Europa City“ konferencijų salėje.
Projekto koordinatorius, Latvijos pensininkų federacijos atstovas Martinas Valteris (Mārtiņš Valters) priminė, kad svarbiausias projekto „Amžius nėra kliūtis“ tikslas yra pensininkų gyvenimo gerinimas Baltijos šalyse. Tai reiškia būtinybę sudaryti mokymo programas tiek žmonėms, išėjusiems į pensiją, tiek ir tiems, kas yra priešpensijinio amžiaus. Ypač svarbu šiuo projektu sudominti miestiečius daugiabučių gyventojus. Tam reikia atitinkamos metodologijos ir mokymo priemonių, o taip pat parengti mokymo instruktorius. Per pirmąjį partnerių susitikimą Rygoje sudarytos darbo grupės turėjo parengti ir įgyvendinti kiekvieną modulį. Jos šį darbą tęsė ir susitikdamos Vilniuje. Grupių vadovai pristatė konkrečias dešimties punktų programas, kurios patvirtintos bendru sutarimu.
2018 metų sausį – birželį toliau bus rengiamos metodikos ir mokymo priemonės, kurias projekto dalyviai aptars ir tvirtins susirinkę Taline. Ateinantį rugsėjį projekto partneriai savo šalyse per viešus susitikimus ir žiniasklaidą apie savo veiklą informuos visuomenę. 2018 metų spalį – gruodį kiekvienoje šalyje bus parengta po 40 dėstytojų – programų vykdytojų. 2019-ieji skiriami darbui tikslinėse auditorijose.
Rygos Stradinio universiteto (RSU) mokslininkai atlieka svarbius vyresnio amžiaus žmonių socialinės padėties ir įjungimo į aktyvesnę veiklą tyrimus. Tobulinti programas padeda Estijos „Trečios jaunystės universitetas“. Būtų labai svarbu panašios pagalbos sulaukti ir iš Lietuvos mokslo bei kultūros įstaigų.
RSU specialistų parengtose programose numatyti keturi moduliai. Pirmasis: kaip išgyventi adaptacinį periodą išėjus į pensiją (įskaitant galimybes gauti socialinę paramą ir smulkaus verslo organizavimą, kad išeitų pasipildyti pajamas). Antrasis: kaip palaikyti fizinę sveikatą per reguliarų pagal jėgas sportavimą ir mankštinimąsi. Trečiasis: kaip palaikyti psichologinę sveikatą ir įgyti naujų žinių bei įgūdžių, įveikti neveiklumą, tvarkyti asmeninį dokumentų, fotografinį archyvą. Ketvirtasis: kaip išvengti vienatvės, kaip bendrauti su bendraamžiais ir jaunimu (pavyzdys – Vilniaus savivaldybės skatinami vyresnio amžiaus žmonių susitikimai prie nemokamos kavos puodelio).
Pagal šiuos modulius jau rengiami paskaitų ir užsiėmimų ciklai. Viso projekto trukmė numatoma dvejiems su puse metų – iki 2019-ųjų gruodžio. Kiekvienas partneris vadovaus bent vieno modulio parengimui. Renginiai daugiausia vyks savose patalpose, o informacija bus keičiamasi elektroninėmis priemonėmis. Oficialiai bendraujama anglų kalba. Tačiau, partneriams susitarus, galima vartoti ir rusų kalbą, kurią prisimena ir moka vyresnio amžiaus piliečiai.
Labai svarbu projekto įgyvendinimui pasitelkti žmones, turinčius atitinkamų žinių, įgūdžių ir realios patirties. Tai galėtų būti suinteresuoti asmenys – buvę dėstytojai, profesoriai emeritai, kurie noriai dalintųsi savo sukauptomis žiniomis ir patyrimu. Minėtame Rygos Stradinio universitete šiam darbui pasitelkiami vyresniųjų kursų studentai. Mokymai bus grindžiami pavyzdžiais, kaip spręsti realias problemas gyvenimiškose situacijose.
Susitikimo dalyviai liko patenkinti ekskursija po atkurtuosius Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmus. Buvo prisimenamos Baltijos valstybių istorinės paralelės artėjant jų Nepriklausomybės šimtmečio jubiliejams.
