Šiandien, gruodžio 1 d., pirmąją kalendorinės žiemos dieną, visai nepanašu, kad greitai sulauktume tikro ledo ir sniego dangos. Tačiau prie žmonių namų jau renkasi tie paukščiai, kurie neišskrido ir sėsliai gyvens iki pavasario.
Lietuvoje žiemoja daugiau kaip 70 rūšių sparnuočių, bet tik daliai jų reikia žmogaus globos. Lesyklose paprastai lankosi iki 20 rūšių paukščių, o aktyviai – tik 4-5 rūšių. Gamtosaugininkai primena, kad lesyklos įrengiamos ne akims į atskridusius paukščius paganyti, o jiems nuolat maitinti. Pakabinę lesyklą įsipareigojame, kad ji niekada nebūtų tuščia.Kol kas ežeruose matyti dar daug vandens paukščių – gulbių nebylių, didžiųjų dančiasnapių, didžiųjų ančių, laukių. Dabar šie sparnuočiai ramūs, bet, kai susidarys ledas, turės skubėti į neužšalusius vandenis didesnėse upėse.
Kasmet, kai užšąla vandens telkiniai, gamtosaugininkus užgriūva pranešimai apie neišskridusius paukščius. Juos pamatę ant ledo, žmonės ima nerimauti dėl jų likimo, ragina kuo skubiau gelbėti. Tačiau toli gražu ne visada paukščiams reikia pagalbos.
Pirmosiomis dienomis, kai užšąla ežerai ar tvenkiniai, sparnuočiai visai gerai jaučiasi. Jie sotūs, nebijo šalčio. Todėl antys ir gulbės gali bent porą dienų tupinėti ant ledo, plaukioti mažutėse properšose. Kai išalks ir patirs, kad ledas netirpsta, pakils kelionėn ir žiemaviečių paieškon.
Tokie paukščiai – sveiki ir stiprūs. Jų nereikia gelbėti. Kas kita – paliegę, negalintys skristi. Jiems gali padėti Gyvūnų globėjų asociacijos specialistai. Apie tokius paukščius reikėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, bet tik įsitikinus, kad jie iš tiesų yra sužeisti ar paliegę.
