Spalio 12-13 dienomis, Ūkio ministerijos ir Mokslo naujovių ir technologijų agentūra (MITA) rengia Vilniaus naujovių susirinkimą –Naujovių dreifas (Innovation Drift).
Naujovių savaitės metu vykstantis renginys apmokamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias naujoves bei jų keliamus iššūkius.Dirbtinis protas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su paprastesnėmis jo galimybėmis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. mokslininkas Tomas Krilavičius bei vienas robotų protą kuriančios įmonės „Rubedo sistemos“ vadovų Linas Vaitulevičius aiškina, ką šiandien reiškia „dirbtinio proto“ sąvoka ir kaip žymiai mūsų gyvenimus pakeis naujos jo galimybės.
Kada ateis filmuose matomas dirbtinis protas?
„Dažnai pats dirbtinio proto terminas vartojamas iki galo nesuvokiant, ką jis reiškia. Iš tiesų, jį galima grupuoti į tris tipus: specializuotas dirbtinis protas, sąmoningas dirbtinis protas, bei superprotas. Dažnai filmuose matome būtent trečiąjį, o kiek laiko prireiks jį išvysti šalia mūsų – pasakyti labai sunku. Vieni spėja, kad apie 20, 30 metų, kiti iš viso netiki, kad toks bus sukurtas. Tuo tarpu pirmąjį, siaurą dirbtinį protą, mes turime jau seniai ir susiduriame kasdien: tai mūsų el. pašto brukalų skiltis, maršruto siūlytojai, asmeninių pasiūlymų generatoriai“, – aiškina T. Krilavičius.
Tad paprasčiausias atsakymas į klausimą, kada pamatysime dirbtinį protą, – mes jį jau matome, net jei to nepajaučiame. Kai kuriose srityse jis netgi atlieka sudėtingus darbus, tik šie visuomet susiaurinti iki labai aiškių ribų.
„Rubedo sistemų“ vadovas L. Vaitulevičius teigia, jog kai kuriose srityse robotai žmones netgi lenkia, tačiau kitas žingsnis – sistema, galinti daryti daug skirtingų užduočių vienu metu – kol kas dar nežengtas.
„Dirbtinio proto sistema gali apdoroti didžiulius duomenų kiekius per labai trumpą laiką. Pavyzdžiui, medicinoje dirbtinis protas gali savarankiškai išnagrinėti 10 tūkst. skaitmenizuotų diagnostinių rentgeno nuotraukų, jose aptikti sutrikimus ir atkreipti į juos gydytojo dėmesį. Sudėtingiau sukurti sistemą, kuri turėtų dešimtis tokių tarpusavyje susietų gebėjimų, nes tam, kaip ir, sakykime, mažam vaikui, reikia žymiai sudėtingesnių apmokymų ir bendro suvokimo ugdymo“, – teigia specialistas.
Pasak T. Krilavičiaus, filmuose matomų humanoidinių robotų greičiausiai neišvysime niekada, nes patys žmonės į šį sumanymą žiūri skeptiškai. O tiek bendrasis dirbtinis protas, galintis sudėlioti žmogaus dieną už jį, tiek superprotas, pralenksiantis žmogaus galimybes, greičiausiai vieno fizinio pavidalo neturės, bet bus išsiskaidęs per daugybę prietaisų – panašiai, kaip šiandien internetas.
„Ateityje dirbtinis protas bus kažkas tokio, ką jau turime atskirais vienetais. Tik tai bus visur pasklidęs mąstymas, su kuriuo vieną dieną susitiksime skalbdami rūbus, kitą poliklinikoje, o dar kitą – ieškodami informacijos “, – tikina VDU profesorius.
Jau artėjame link „1984-ųjų“
Nepaisant to, jog bendro dirbtinio proto dar neturime, jo keliamos grėsmės jau ryškios, o kai kuriais atvejais skambančios net labai baisiai. Žinovai pastebi, kad jau šiandien galima matyti, jog kai kuriose srityse tobulėjančios technologijas sukuria prielaidas žmonėmis naudotis.
„Šiandien įprasčiausias būdas politikui įpiršti žmonėms savo darbotvarkę yra viešieji ryšiai ir kaip įmanoma didesnis masinių informavimo kanalų valdymas. Tačiau čia atsiveria bėda – pastarieji transliuoja visiems bendrą žinutę. Dirbtinio proto apdorojami didieji duomenys leistų pritaikyti žinutes kiekvienam gyventojui: jei žmogus mėgsta futbolą, jis girdėtų pažadus apie naujus stadionus, jei jis daugiavaikės šeimos tėvas – apie naujus darželius ir t.t. Manipuliacija taptų gerokai labiau pažengusi, todėl visoje politikoje, o ypač totalitariniuose režimuose, sukurtų gerokai sudėtingesnius nuomonių burbulus, kuriuos, tiesa, turime jau šiandien“, – teigia L. Vaitulevičius.
Tuo tarpu T. Krilavičius aiškina, jog kryptingai judame prie pasaulio, kuriame „netikros naujienos“ („fake news“) tampa gerokai didesne bėda, nei yra šiandien. Ir šio iššūkio kol kas beveik neįmanoma išspręsti.
„Prielaidos Džordžo Orvelo (George Orwell) „1984-iesiems“ jau yra. Tiek kalbant apie manipuliavimą žmogaus nuomone, tiek apie istorijos keitimą. Įsivaizduokime, kad visi straipsniai ir naujienos – tik skaitmeniniu pavidalu. Neturėdami jokio fizinio objekto, mes negalime nurodyti į jokį praeities įvykį ir jei tokiame pasaulyje kažkas geba perrašyti visus skaitmeninius šaltinius konkrečia tema, tai jis visiškai valdo mūsų supratimą apie pasaulį“, – pasakoja profesorius.
Dar didesnį pavojų galime įžvelgti kompiuterinio superproto atėjime – o kas, jei šis nuspręs, kad yra per protingas būti žmogaus įrankiu ir ims pats valdyti technologijas kaip jam patogiau?
T. Krilavičius komentuoja, kad šis klausimas kyla ne tik filmų scenaristams, bet ir mokslininkams: „Tiek „Google“ futurologas Rėjus Kutzvelas (Ray Kurtzwell), tiek Elonas Muskas (Elon Musk), tiek Bilas Geitsas (Bill Gates) kalba apie superproto keliamas grėsmes. Kai jį sukursime, jo niekur nebeuždarysi, jo niekaip neišjungsi, jo neperkrausi. Kokia bus to proto logika, kaip jis mąstys – niekas nežino. Jį sukurti yra mūsų natūralaus tobulėjimo dalis ir mes kryptingai link to judame, bet kas bus, kai tą tašką pasieksime – scenarijų yra ir džiugių, ir baisių“.
Matysime ir utopijos, ir distopijos bruožų
„Rubedo sistemų“ vadovas L. Vaitulevičius teigia, kad kitas tikrai sparčiai vystomas technologijos žingsnis – biologinio ir dirbtinio proto sujungimas. Kol kas net ir pati pažangiausia technologija remiasi naudotojo pastangomis: klavišų spaudymu, informacijos suvedimu ar balsu, o ateityje turėtų ateiti vadinamasis „singuliarumo taškas“, kai technologijos su protu susilies nervų lygmenyje.
„Kai tai nutiks, nesvarbu, už 20 ar už 50 metų tai būtų, tikrąja valiuta taps protas. Vaizdžiai kalbant, turtingesni žmonės tiesiog galės papildyti save tūkstančiu technologinių smegenų, o vargingesni toliau vadovausis tik savo galva. Vertybe ir turtu taps žmogaus susietumas su išorinėmis smegenimis“, – aiškina robotų proto kūrėjas.
„Žmonės visada buvo skeptiški dėl naujų technologijų. Bet pažiūrėkime, ar šiandien mintis arti lauką su arkliu neatrodo šiek tiek senamadiškai? Išmanieji telefonai mums leidžia pasiekti informaciją taip, kaip prieš tai net nesvajojome, tačiau tuo pačiu mes patys tampame pernelyg pasiekiami, pernelyg prisijungę. Taip greičiausiai bus ir su dirbtiniu protu – jis ženkliai pagerins gyvenimą, tik tuo pačiu metu atneš savo bėdas ir savo iššūkius“, – teigia T. Krilavičius.
