Nors už vaikų dantų taisymą mokėti nereikia, vilnietė Aušra po skaudžios patirties nusprendė tokio valstybės siūlomo gydymo atsisakyti.
„Kai vyresniajai penkerių dukrai po nemokamo dantų taisymo ištino visas žandikaulis, teko skubiai per pažįstamus ieškoti vaikų gydytojos odontologės, kad sutvarkytų dantį profesionaliai. Ne paslaptis, jog dažnoje valstybinėje poliklinikoje odontologais dirba arba jauni ką tik baigę specialistai arba pensijinio amžiaus odontologai. Po šio įvykio dukros į valdiškas poliklinikas nemokamoms paslaugoms nebevedu“, – pasakoja Aušra.Močiutei nuvedus jaunesniąją moters dukrą su skaudančiu dantuku į valdišką polikliniką, jį kaipmat ištraukė. Privačioje klinikoje suskaudus kitam dantukui šį pavyko išsaugoti. Dabar mergaičių vizitai pas odontologą dar dažnesni, mat pradėjo kristi nemokamai uždėtos plombos…
Ligonių kasos skelbia, kad visiems vaikams nuo 6 iki 14 metų sveiki nuolatiniai krūminiai dantys gali būti nemokamai padengti silantais ir ragina tėvelius aktyviai naudotis šia galimybe. Tačiau gydytoja nutarė nerizikuoti mergaičių sveikata net ir čia.
„Pati esu gydytoja, todėl puikiai žinau, kad dedant silantus labai svarbu kruopštumas ir kokybė, kad jie ilgai tarnautų. Jei po silantu dantis pagenda, tai giliai. Tad blogai uždėtas silantas yra blogiau nei jokio. Poliklinikoje vienam silantui uždėti skiriama vos 10 minučių, kai kokybei užtikrinti reikėtų bent pusvalandžio. Vėliau juos būtina sekti ir koreguoti, ko odontologai valdiškose poliklinikose nelinkę daryti, – savo sprendimo motyvus dėsto mama gydytoja. – Mielai naudočiausi nemokamomis paslaugomis, nes dabar už kiekvieną vizitą pas vaikų odontologą tenka mokėti apie 50 eurų. Bet nesu naivi, suprantu, kad už valstybės skiriamas lėšas vaikų odontologiniam gydymui negaliu tikėtis kokybiškų paslaugų“.
Kieno sąskaita gydymas yra „nemokamas“?
Ligonių kasos viešai nuolat skelbia, jog vaikų iki 18 metų dantų gydymą apmoka valstybė. „Inmedica“ klinikos Odontologinės veiklos vadovas Robertas Ivanauskas pateikia skaičius, kurie sunkiai dera su tokiomis deklaracijomis.
„TLK vaikų gydymui skiria 14,10 Eur, o suaugusiųjų – 11,35 Eur per metus. Vaikams skiriama tik 2,75 Eur daugiau, kuomet darbo su jais gydytojai turi keliskart daugiau. Tad tikrai nėra galimybės už tokią sumą užtikrinti visiems vaikams nemokamą gydymą. Jeigu norima, kad klinikos teiktų nemokamas paslaugas, tai reikalingas ir adekvatus finansavimas“, – sako jis.
Į tokius gydytojų reikalavimus TLK atsako teiginiais, kad klinikose nesigydo visi prisirašę pacientai, o finansavimas gaunamas už visus, tad skiriamų pinigų turi pakakti.
„Tame yra dalis tiesos, bet taip gali būti tik poliklinikose, kuriose pas odontologus tikrai nesilanko visi registruoti pacientai. Privačiose klinikose beveik visi pacientai lankosi pas odontologus. Bet jeigu net ir pusė jų nevaikščiotų, vargu, ar pakaktų vaiko gydymui 18,20 Eur per metus, kuomet vien tik konsultacijos kaina svyruoja nuo 10 iki 30 Eur“, – retoriškai klausia R. Ivanauskas.
Tėvų piniginėms itin skausmingas ortodontinis gydymas kompensuojamas tik esant rimtiems sąkandžio sutrikimams (kompensuojama iki 10 plokštelių), o gydymas breketais nekompensuojamas visai, išskyrus išimtinius atvejus (pavyzdžiui, lūpos gomurio nesuaugimas ar pan.).
„Visos klinikos sąmoningai nesudaro sutarčių su TLK dėl ortodontinių paslaugų teikimo, nes tai nuostolinga. Vien ortodontinių sistemų savikaina yra didesnė už TLK mokamą sumą, o kur dar gydytojo darbas, instrumentai… Todėl šios paslaugos teikiamos tik mokamai“, – pabrėžia R. Ivanauskas.
„Būkime atviri – valstybė kompensuoja tik mažą gydymo dalį. O brangiausiai kainuoja ne medžiagos, o gydytojo darbas. Dirbant su vaikais būtinas asistentas, kuris irgi turi gauti atlyginimą. Dėl mažo finansavimo gydytojai priversti trumpinti vizito laiką, dėl to nukenčia kokybė. Per trumpą laiką praktiškai neįmanoma užtikrinti kokybiškų paslaugų, pavyzdžiui, sugydyti kanalų. Dėl nepakankamo finansavimo pacientams už gydymą tenka primokėti: dengti skirtumą tarp bazinės (pigiausios) paslaugos kainos, naudojant pigiausias priemones, iki pasirinktos paslaugos kainos, į kurią įeina brangesnės priemonės“, – sako Miesto medicinos centro direktorė Jurgita Šiupšinskaite-Leskovšek.
Pinigų trūkumo pasekmės skaudžios
„Dažnai sulaukiame pacientų, kurie ateina iš poliklinikos ir pasakoja, kad ten jiems sakė, kad vaiko dantukuose skylučių nėra, nors pati mama mato net kelias, o atidžiai patikrinę randame jų dar daugiau. Dažnai tai jau būna ir įsisenėjusios problemos“, – pasakoja AND klinikos odontologė Greta Bačionytė.
Specialistė nemano, kad poliklinikose trūksta šiuolaikiškų gydymo medžiagų: „ Ten jos perkamos viešųjų pirkimų būdu ir dažniausiai būna pakankamai kokybiškos. Tačiau gydymo kokybė priklauso ne tiek nuo medžiagos gamintojo, kiek nuo gydytojo kompetencijos jas panaudoti. Poliklinikoje gydymo kokybę apriboja laiko stoka ir tai, kad vaikams dantis taiso ne vaikų odontologai, o bendro profilio odontologai. Ne paslaptis, jie vengia gydyti vaikus, dažnai sunkiau gydymui pasiduodančius mažuosius „nurašo“ kaip nebendradarbiaujančius, „nepamato“ skylučių. Skirto pusvalandžio poliklinikoje dažnai nepakanka ryšiui su vaiku užmegzti ir kokybiškam gydymui atlikti“.
Privačiose klinikose lengviau patekti pas specialistą, kur galima tikėtis patikimesnio gydymo, greitesnės pagalbos, draugiškesnės aplinkos vaikui, gydymas atliekamas asistuojant sesutei, todėl viskas gali vykti greičiau ir galima sumažinti nemalonių pojūčių kiekį vaikui.
Akmenėlis ir į tėvų daržą
Tiek ligonių kasos, tiek gydytojai odontologai tvirtina, kad daugėja vaikų, kurių dantų būklė nėra gera. Jei tėvai skirtų pakankamai laiko vaikų dantų priežiūrai, psichologiniam atžalų paruošimui prieš vizitus pas odontologus, tai vaikai juos džiugintų gražia šypsena ir nežinotų, kas yra dantų skausmas bei dantų ėduonis. Juolab, kad kuo ilgiau delsiama gydytis, tuo jis bus brangesnis.
