Rugsėjo 7 d., 16 val., Tautinių bendrijų namuose, įvyks kilnojamosios parodos – „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ atidarymas. Parodą pristatys dr. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius, vienas parodos autorių ir rengėjų.
Parodai medžiagą rinko, jos išdėstymą kūrė ir tekstus rašė grupė Lietuvos, Baltarusijos ir Čekijos mokslininkų. Rengiant parodą, LMA Vrublevskių bibliotekai talkino Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Baltarusijos NMA Centrinė mokslinė Jakubo Kolaso biblioteka. Lėšų leidybai skyrė Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Paroda veiks iki spalio 6 d.
Kilnojamoji paroda pirmąkart rengta šių metų gegužės 24–25 d. Nacionaliniame Polocko istorijos ir kraštotyros muziejuje. Rugsėjo mėnesį ją bus galima apžiūrėti Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, ir Minske, Baltarusijos NMA Centrinėje mokslinėje J. Kolaso bibliotekoje. Spalio mėnesį ją bus galima pamatyti Vilniaus rotušėje.
Prieš 500 metų, Prahoje, Pranciškus Skorina atskiromis knygomis pradėjo spausdinti į bažnytinę slavų kalbą išverstą Šventąjį Raštą – „Rusėniškąją Bibliją“. Po penkerių metų, 1522-aisiais, jis Vilniuje išleido – „Mažąją kelionių knygelę“, o 1525-aisiais – dar vieną knygą, šiandien žinomą – „Apaštalo“ pavadinimu. Šiais darbais iš Polocko kilęs rusėnas ne tik atvertė naują, itin reikšmingą lapą Lietuvos rusėnų raštijoje, ne tik pradėjo spausdinto žodžio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje istoriją, bet ir paliudijo keletą dalykų, esmingai pabrėžiančių tiek jo – Renesanso žmogaus, tiek jo tėvynės – įvairiakalbės, įvairiatautės senosios Lietuvos, pasiruošimą kultūros naujovėms. Minėti leidiniai šiandien mums parodo tuos kelius bei tas erdves, kuriomis minėtos naujovės pasiekė ir Skoriną, jo aplinką, ir jo tėvynę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją. Apie visa tai pasistengta trumpai papasakoti šioje parodoje.
1517–1519 m., Prahoje, pasirodžiusi – „Rusėniškoji Biblija“ Šventraščio vertimų bei jų leidimų istorijoje užima labai garbingą vietą. Ji yra pirmasis, ankstyviausias Senojo Testamento bažnytine slavų kalba leidimas, tam panaudojus spausdinimo stakles. Iki jos Biblija buvo išspausdinta vos keliomis šnekamosiomis kalbomis: italų, vokiečių ir čekų. Kadangi paskiras ST knygas Skorina palydėjo šnekamąja rusėnų kalba rašytomis pratarmėmis, į šią garbingą eilę ketvirtuoju numeriu galime įrašyti ir jo „Rusėniškąją Bibliją“
„Rusėniškoji Biblija“ yra vertinga ne tik Šventraščio leidimų istorijos požiūriu. Jos tekstai iki šiol žavi humanistinėmis, etinėmis ir edukacinėmis leidėjo žiniomis. „Rusėniškoji Biblija“ yra reikšmingas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Čekijos knygos meno paminklas. Apie visa tai trumpai pasakojama šios parodos stovuose.
***
Apie P. Skorinos „Rusėniškąją Bibliją“ 2017 m. Vilniaus knygų mugėje Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbėjosi su trimis jos autoriais – Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriumi dr. Sigitu Narbutu, Lietuvių kalbos instituto vyr. moksliniu bendradarbiu, dr. Sergejumi Temčinu bei Prahos Karolio universiteto docentu dr. Ilja Lemeškinu:
