Rugsėjo 22-23 dienomis į sostinės Menų spaustuvę žiūrovus grįžti kviečiantys teatralai neketina išradinėti dviračio ir drąsiai atsigręžia į esminį kūrybos variklį – asmeninius išgyvenimus, žmogiškąją patirtį bei unikalios pozicijos paieškas. „Atpažink save teatre” – šūkis, kuriuo 12-ąjį gyvavimo sezoną pasitinka teatras „Atviras ratas“.
Viena iš teatro laboratorijos steigėjų, aktorė bei režisierė Ieva Stundžytė įsitikinusi, jog teatras neturi apsimetinėti tuo, kuo nėra. Anot jos, krypčiai, kuria natūraliai juda „Atviras ratas“, pernelyg netrukdo nei kai kurių žiūrovų noras matyti aktorius vien optimistiškai muzikuojančius, nei Keistuolių teatro, kuriame taip pat vaidina visi trupės nariai, šešėlis.
„Esame bendraminčių kuopa, kurianti taip, kaip įsivaizduoja. Niekada savęs konkrečiai neapsibrėžėme, vienokie buvome prieš penkerius metus, dar kitokie esame dabar. Tai, ką galima pavadinti atviraratiškumu, yra nepastovu, tačiau kiekvienas iš mūsų yra perėjęs labai skirtingus išgyvenimus – tai ir nugula į mūsų spektaklius“, – kalbėjo kūrėja.
„Atviro rato“ kompanija naujaisiais teatriniais ieškojimais narsto save pačius, o kartais šių tyrimų raiškai tebeužklijuojamą „naivoko nuoširdumo“ etiketę palengva transformuoja, atimdami pirmąjį jos dėmenį; taip pat nesibaidydami XXI a. scenoje įsigyvenusių brutalesnių raiškos elementų primena, jog ši kūrėjų grupelė nesiliauja bręsti bei tokį patį kelią siūlo ir savo žiūrovui.
Neatsitiktinai naująjį teatro sezoną rugsėjo 22-23 dienomis atidarys du kontrastingi spektakliai – ne pirmus metus svarbia teatro laboratorijos dalimi esančios biografinės improvizacijos „Lietaus žemė“ bei naujausias režisierės I. Stundžytės darbas – šiuolaikinio žmogaus tapatybės paieškos spektaklyje „Identify“.
Rugsėjo 22 d. po „Lietaus žemės“ aktoriai su žiūrovais susitiks Andriaus Tapino moderuojamoje diskusijoje, kurioje prie teatro kūrėjų prisijungs projekto „Misija Sibiras“ dalyviai.
Asmeniškumai nuo scenos nenulips visą sezoną – spalio mėnesį režisierius Gildas Aleksa, pasitelkęs amerikiečių autoriaus Johno Updike romaną, multikultūrinės visuomenės grimasas ir tragediją analizuos premjeroje „Teroristas“, o iš globalių problemų į savo daržą sugrąžins Justo Tertelio pjesė „CV, arba kas aš esu“.
Artėjant Naujiesiems metams teatro laboratorija žada ir daugiau eksperimentų, o kiek vėliau pilietinę poziciją nuo pirmų dienų išlaikantis „Atviras ratas“ įsitrauks ir į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą.
Manau, esminis klausimas į kurį kiekvienas turi sąžiningai pats sau atsakyti: O kas man iš to, kad aš esu lietuvis ?
Reiktų dar konkrečiau: “kokia man iš to nauda?”
Esminis atsakymas klausiant, į kurį kiekvienas turi sąžiningai pats sau atsakyti : o ką aš duodu Lietuvai, jei dar esu lietuvis ?