Lietuviai gali didžiuotis ne tik savo istorija ar įvairiais pasiekimais inovacijose, bet ir plačiai išvystytu interneto tinklu – pagyros už galimybę daug kur prisijungti prie interneto, už jo greitį ir kokybę vis dažniau sklinda iš šalį aplankančių turistų lūpų. Šiuo metu internetas pasiekiamas apie 98,7 proc. Lietuvos teritorijos. Greitu metu šis procentas dar padidės – ES Komisija pritarė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) įgyvendinamo projekto finansavimui, kuriame numatyta interneto liniją nutiesti į atokiausius šalies kampelius. Įgyvendinus projektą, bus įrengta apie 340 km plačiajuosčio ryšio linijų, prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros bus prijungta apie 400 kaimo gyvenvietėse esančių namų ūkių ir institucijų, taip sudarant galimybę dar didesniam kaimo vietovių gyventojų skaičiui naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis.
Dėmesys kaimo vietovėms
Lietuvoje interneto ryšys atsirado vos atgavus nepriklausomybę. 26 metus jis sparčiai tobulėjo ir šiandien galima pasidžiaugti, kad Lietuva pagal interneto greitį ir pasiekiamumą yra tarp „top“ šalių. Tačiau taip buvo ne visada. Nors miestuose internetas gana greitai buvo prieinamas praktiškai visiems, kaimo vietovėse gyvenantys vis dar turėjo ribotas galimybes. Šis atotrūkis padiktavo daugiau nei prieš 10 metų pradėtus projektus.
Iš viso įgyvendinti du projektai, o šiuo metu vyksta antrojo projekto antras etapas. Kiekvieno projekto tikslas – suteikti prieigą kaimo vietovių gyventojams ar jose veikiančioms institucijoms įsivesti internetą. Projektų vykdytojas VšĮ „Plačiajuostis internetas“ numatytose vietovėse įrengia plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą: paruošia gruntą ir į jį įkloja interneto kabeliui skirtą vamzdelį. Gyventojams kreipusis į tame regione veikiančius operatorius, jie į paklotą vamzdelį įpučia šviesolaidinį kabelį ir taip internetas atvedamas iki pat jį užsisakiusio namų.
2005–2013 m. buvo įgyvendintas pirmasis projektas – „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“. Pirmojo etapo metu plačiajuosčio ryšio infrastruktūra buvo sukurta 3357 km atstumu, gyvenvietėse, kuriose gyvena apie 300 tūkst. šalies gyventojų. Dauguma tą kartą pasinaudojusių galimybe įsivesti internetą buvo kaimo vietovių institucijos: mokyklos ir bibliotekos, seniūnijos, ambulatorijos. Antrojo etapo metu plačiajuosčio ryšio tinklas pasipildė 5775 km ir pasiekė apie 700 tūkst. gyventojų. Bendrai abiejų etapų metu interneto prieiga sukurta milijonui gyventojų.
Antrasis projektas „Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse (PRIP)“ įgyvendinamas pagal KPP priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritį „Parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai“. Pirmasis jo etapas buvo įgyvendintas 2014–2015 m., suprojektuota ir nutiesta daugiau kaip 485 km šviesolaidinių kabelinių linijų. Kaip tik neseniai patvirtintas finansavimas ir antram projekto etapui (PRIP–2).
Jau pradėti darbai
Prieš pradedant antrą projekto etapą, Žemės ūkio ministerijos užsakymu buvo atlikta galimybių studija. Surinkus duomenis, sukurtas skaitmeninis Lietuvos naujos kartos interneto tinklo prieigos žemėlapis. Jame buvo pažymėtos „baltosios dėmės“ – teritorijos, kuriose gyventojai neturi ir per 3 metus neturės galimybės naudotis 30 Mb/s ir didesniu interneto greičiu. Atsižvelgiant į tai, taip pat į projekto pradžioje kaimiškųjų vietovių gyventojų pateiktus prašymus dėl galimybės jų gyvenvietę prijungti prie plačiajuosčio ryšio, buvo suplanuotas projekto įgyvendinimas, sudaryti potencialių objektų, numatomų prijungti prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros, sąrašai.
Jau pradėti naujo etapo darbai Anykščių, Jonavos, Kazlų Rūdos, Kretingos, Rokiškio, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose. Numatyta, kad po projekto įgyvendinimo apie 20 tūkst. gyventojų turės galimybę naudotis nauja arba geresne interneto tinklo infrastruktūra. Projekto įgyvendinimo terminas – 2018 m. rugsėjis.
Norėdami išsirinkti tinkamą interneto planą kreipkitės į myplan.lt
gaila. miesto žmonės jau senai suprato apie šlamštu persisunkusį internetą (visiem, net vaikam prieinama pornografija, papirktinė, šūdina žiniasklaida, skleidžianti netiesą, mokanti gyventi ne pagal teisingus principus).
Prašau, nedarykim to! Palikim kaimo žmogų ten, kur jis ir yra – ten, kur jis vis dar gyvena pagarbos vienas kitam vertybėmis, kuris tiki grožiu, tiesa, kuris turi kažką, ko neturi tie sumiesčionėję, tuštybės išgraužti miesčionys.
Gaila.
Vertingi dalykai internetu neprieinami. Būtent dėl to jūs ir galite atsiiųsti tik holivudinius, niekam vertus, tuščius ir amoralius filmus, kad tie žmonės persisunkę pinigais. Lietuvoje geri dalykai internetu nepasiekiami.
Be to – ar jūs žinote, kad išmanieji telefonai (aš tai apstebėjau labai akivaizdžiai, nusipirkusi praeitų metų modelį) įrašinėja absoliučiai viską, kas tik girdisi fone? Taip pat jie filmuoja absoliučiai viską per išmaniojo kamerą. Tie duomenys, kad ir kokius formatu ir pagal kokius slaptus susirtarimus, yra siunčiami tokiom kompanijom, kaip Facebook’as, Instagram’as, kurie atitinkamai pagal tai pateikia reklamas.
Aš net neturėjau Facebook messangerio, bet tai vyko.
Gal epr cookies (slapukai). Ar kaimo žmogus žinos apie visus šituos pavojus? Ar jis žinos, kad kiekvieną kartą pasinaudojus kompiuteriu, reikia ištrinti slapukus iš savo kompiuterio? Kitaip šie liks išsaugoti kompiuteriuose ir toliau rinks visus jūsų duomenis (kur jūs naršote, į kokius puslapius einate, kai kurie netgi surenka jūsų prisijungimo duomenis, apie duomenų siuntimą iš jūsų kompiuterio nežinau, bet galbūt net ir tai vyksta).
Kam jūs naikinate mūsų kaimą? Lietuva turėtų didžiuotis savo gamta, o ne šūdinais, atsiprašant, internetais. Ką jūs čia stengiatės pasiekti bukai bandydami sužavėti Europos valstybes savo interneto prienamumu?
Telekomunikacijos bendrovėms garantuoti didesnį pelną?
Šlykštu ir amoralu.
Kaime užtenka to, kad bibliotekoje yra internetas. Ir galbūt ten dirbantis žmogus patars ir pri-iūrės, kaip žmogus tuo internetu naudojasi.