Sutartis su CERN atvers mūsų šalies mokslui ir verslui naujas galimybes

Birželio 27 d. Prezidentūroje pasirašyta Lietuvos ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) sutartis dėl asocijuotos narystės. Ši sutartis atvers mūsų šalies mokslui ir verslui daug naujų galimybių naudotis CERN – didžiausios pasaulyje mokslo institucijos – patirtimi ir dalyvauti jos globalių mokslinių tyrimų veikloje.

„Naujas Lietuvos statusas šioje organizacijoje yra svarbus įgyvendinant Lietuvos užsienio politikos uždavinius, nes turėtų prisidėti prie sėkmingo valstybės ekonominio ir socialinio vystymosi bei technologinės pažangos“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.

Lietuvos bendradarbiavimas su CERN apims mokslo ir tyrimų, švietimo, verslo bei sveikatos apsaugos sritis. Rengiantis narystei Lietuva jau įsteigė tyrimų koordinatoriaus dalelių fizikai profesoriaus poziciją Vilniaus universitete ir paskelbė tarptautinį konkursą į nuolatinio vadovo vietą. Lietuvos ir CERN susitarimas dėl asocijuotos narės statuso leis Lietuvos mokslininkams dalyvauti CERN tyrimų programose, valdymo organų darbe ir sukurs papildomas galimybes doktorantams, studentams, jauniesiems mokslo darbuotojams dirbti ir stažuotis CERN, o pramonės įmonėms – dalyvauti CERN pirkimuose. Šiame naujame Lietuvos ir CERN santykių etape vidutinės trukmės laikotarpiu bus siekiama stiprinti tarptautinius mokslo ir technologijų standartus atitinkančią Lietuvos mokslininkų, inžinierių ir informacinių technologijų specialistų komandą, kuri dalyvautų dideliuose tarptautiniuose moksliniuose, technologiniuose projektuose fizikos, radiobiologijos, medicinos ir branduolinės fizikos srityse. Verslo srityje Lietuvai atsiveria keliai dalyvauti milijoninių biudžetų viešuosiuose pirkimuose. Tai paskatins inovacijų plėtrą, ekonomikos augimą ir konkurencingumą, naujų darbo vietų kūrimą.

Lietuvos ir CERN bendradarbiavimo istorija prasidėjo 1990 metais, o 2004 m. buvo pasirašytas  bendradarbiavimo susitarimas, kuris numatė mokslinio techninio bendradarbiavimo plėtojimą didelių energijų fizikos srityje. Derybas dėl asocijuotos narystės Lietuva pradėjo 2016 m., kai pateikė paraišką, o Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su CERN generaline direktore Fabiola Džianoti, aptarė partnerystės sąlygas. Narystė CERN yra tiesiogiai susijusi su naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), kuri ypač daug dėmesio skiria inovacijoms ir konkurencingumui.

CERN buvo įkurta 1954 m. netoli Ženevos, Šveicarijoje, bendradarbiaujant vizionieriškiems mokslininkams bei diplomatams. CERN dirba patys gabiausi planetos mokslininkai, atliekantys unikalius eksperimentus, galinčius pakeisti žmonijos ateitį. Šiandien ši organizacija naudoja pasaulyje pažangiausius, plačiausius ir kompleksiškiausius mokslinius instrumentus, siekdama atverti mikrokosmoso paslaptis. 40-yje pasaulio šalių veikia 170 CERN duomenų centrų, kurie sukuria apie du milijonus darbo vietų. Organizacija tyrė didžiojo sprogimo teoriją ir 2010 m. naudodama didįjį hadronų greitintuvą atrado Higso bozoną. Įdomus faktas, bylojantis apie organizacijos svarbą kuriant ateities visuomenę, yra ir tas, kad būtent CERN mokslininkas Timas Bernersas-Li 1989 m. išrado pasaulinį žiniatinklį (ang. World Wide Web) ir sukūrė pirmąją pasaulyje interneto svetainę.