Teisingumo ministerija parengė naują Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų projektus, kuriuos priėmus bus pasirengta Europos Sąjungoje (ES) vykstančiai asmens duomenų apsaugos reformai.
Šia reforma siekiama sustiprinti asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą ir užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis visoje ES.
2018 m. gegužės 25 d. ES pradės galioti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Šis teisės aktas bus taikomas tiesiogiai, todėl jo nuostatų nereikia perkelti į nacionalinę teisę, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikia padaryti dėl teisinio aiškumo.
Kitąmet įsigaliosiančiame Reglamente numatytos didžiulės baudos už asmens duomenų tvarkymo nuostatų pažeidimus. Jos gali siekti net iki 20 mln. eurų arba 4 proc. nuo bendrovių, pažeidusių tą tvarką, apyvartos.
Taip pat Reglamente bus numatyta, kad asmenys turės teisę „būti pamiršti“. Tai įteisinta atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo sprendimą vadinamojoje Google byloje – suteikti galimybę reikalauti, kad internetinės paieškos rezultatuose nebūtų rodoma tam tikra informacija apie asmenis.
Atsižvelgiant į Reglamento nuostatas, leidžiančias valstybėms savo teisėje tiksliau apibrėžti konkrečias sąlygas, kuriomis tvarkomas asmens kodas, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektas nustato griežtesnes asmens kodo tvarkymo taisykles. Asmens kodas negalės būti naudojamas kaip vienintelis paieškos kriterijus atliekant kitų asmens duomenų paiešką. Toks reikalavimas vertinamas kaip viena iš duomenų saugumo priemonių, siekiant užtikrinti, kad asmens duomenys nebūtų atskleisti kitiems asmenims.
Didžiausia šiuolaikinė pražanga, tai visuotinis “kuodavimas” (tarsi įtašu į koncent.lagerį patekus) asmens kodais.
Taigi viena raide (šiuosyk “r”) tarp “pažangos” ir pražangos “pacivilizavimais” mūsų kartose žmonijai – žyme A.K.
kažkiep pabjaurintas. Tikėkim, “kuodų-konCentrinimo” bus atsisakyta, ypač naujoviško atpažinimo-įpažinimo terpės
“internetiškojoje” pažangynėje (ir iš/nuo “krabų šalies” įvaizdžio t.p. galbūt vertėtų atsitraukt, kai po vokiet-sovietiško bombonešio “Friedrichshafen G.III – 236” ties Kaunu 1920 m. perėmimo, pirmsyk “pakrabintai” sulanksčius Vyčio ženkle žirgo kojas, “įsisprausdinta žymeniu nuosavybiškai”, tai yra Valstybei perėjęs priešo turtas “supatogintai” žymėtas)