Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Farmacijos įstatymo pataisas, paskelbė nepritarianti iniciatyvai steigti valstybinių vaistinių tinklą.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti leidimą steigti vaistines visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms tiek stacionaro, tiek ambulatorines paslaugas. Valstybinėms ir savivaldybių ligoninių bei poliklinikų įsteigtoms vaistinėms būtų leista parduoti vaistus gyventojams ir juridiniams asmenims, nevykdantiems sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos.
Konkurencijos ekspertai atkreipė dėmesį, kad įstatymo projekto rengėjai siūlo kraštutines priemones – valstybės dalyvavimą versle, tačiau nevertina pasekmių rinkai, nepateikia skaičiavimų, kiek tokių priemonių įgyvendinimas gali kainuoti ir kokią naudą atneš. Projekto rengėjai neįvertino, kad dėl valstybės pasiryžimo aktyviai dalyvauti prekybos vaistiniais preparatai veikloje atsiranda įvairios teisinės ir ekonominės rizikos: interesų konfliktas, neskaidrumas, korupcija, neefektyvumas, neteisėta valstybės pagalba bei investavimo regione nepatrauklumas, kai privatus verslas dėl galimos diskriminacijos valstybės valdomos įmonės naudai gali nuspręsti nebeinvestuoti. Šias rizikas būtina atsakingai vertinti sprendžiant valstybės dalyvavimo ūkinėje veikloje klausimą.
Konkurencijos tarybos nuomone, toks įstatymo projektas prieštarauja šiuo metu vykdomam valstybės valdomų įmonių optimizavimui, atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, o svarbiausia – nesilaikoma konstitucinio valstybės ūkio pagrindų principo.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė teigė, jog valstybė galėtų imtis iniciatyvos teikti visuomenei reikalingas paslaugas tik turint pakankamai patikimų duomenų apie tai, kad tam tikros paslaugos yra neišvengiamai būtinos visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti, ir kad jų teikimo negali užtikrinti veiksminga privačių ūkio subjektų konkurencija ar jų neteikia privatūs ūkio subjektai.
„Nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad mažmeninės prekybos vaistais sektoriuje egzistuoja tokio masto „rinkos klaida“, kurią galėtų ištaisyti tik valstybė, pradėdama vykdyti ūkinę veiklą, beatodairiškai skirdama tam finansinius ir žmogiškuosius išteklius bei jais rizikuodama“, – teigia Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė
Konkurencijos taryba ragina Farmacijos įstatymo projekto rengėjus ieškoti kitų alternatyvų veiksmingai konkurencijai farmacijos sektoriuje užtikrinti.
labai gaila, kad konkurencijos taryba mato tik vieną verslo šeimininką- privatininką, pagal liberalų požiūrį atimdama šeimininko funkcijas iš valstybės. Kai kurios Vakarų Europos šalys leidžia sau nacionalizuoti tam tikras ūkio šakas, o Lietuvoje neleidžiama kurti valstybines.
Antra vertus, čia “lazda su dviem galais” – aš visai būčiau nieko prieš valstybės dalyvavimą šitoje srityje, bet, iš kitos pusės, pasižiūrėjus į valstybės valdyme iki šiol dalyvavusią fauną… 🙂