E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: auditorija; publika ir publikos segmentacija (IV)

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną”. Taip pat norėčiau pasidalinti trupučiu istorinių žinių. Vienas iš komentatorių kėlė mintį, kad gal totoriai mongolai esą nepuolę Lietuvos žemių todėl, kad abi pusės naudojusios panašius simbolius. Turiu pasakyti, kad tai ne visiškai tiesa: totoriai mongolai puldinėjo lietuvių ir netgi mūsų šiaurės kaimynų estų žemes. Antai 1242 m. Ledo mūšyje ant Peipaus ežero vokiečių riteriai ir estų pėstininkai įveikė Rusijos kunigaikščio Aleksandro Nevskio, istorikų laikomo vienu iš totorių mongolų vasalų, kariuomenę. T. Vasilevskis (T. Wasilewski) mini LDK DK Gedimino sūnaus Narimanto „išpirkimo iš totorių“ faktą, o 1362 m. LDK DK Algirdas įveikė Aukso Ordą Mėlynųjų Vandenų mūšyje. Pasak kai kurių lenkų istorikų, tais laikais Lietuva išgelbėjo Europą, tik Europa apie tai pamiršo: totoriai mongolai, sėkmingai užėmę Rusiją, nusiaubę dalį Lenkijos, galop buvo sustabdyti būtent Lietuvos pasienyje (patikėkit, tikrai ne visi lenkai yra „kaip tomaševskininkai”… Kartais jų istorikų knygose galima aptikti šaunių ir palankių mums, lietuviams, dalykų!).

Praeitą kartą minėjau, kad kalbėsimės apie propagandistų auditorijas. Taigi, gerbiamieji…

7. Auditorija (angl.: audience)

Propagandos požiūriu „auditorija” yra vadinama žmonių masė, esanti kokių nors priešiškos propagandos kanalų įtakos erdvėje. Šią auditoriją propagandistai įprastai skirsto į tris skirtingas grupes:

1. „Potenciali auditorija” – tai tokie žmonės, kurie, propagandos vykdytojų vertinimu, iš esmės jau yra paveikti, t. y., „potencialūs „propagandos vartotojai“.
2. „Realioji auditorija” – tai žmonės, kurie yra iš esmės, techniškai pasiekiami propagandos sklaidai naudojamais kanalais. Pavyzdžiui, asmenys, turintys radiją, yra pasiekiami propagandos, skleidžiamos per radiją; asmenys, kurie dažnai naudojasi miesto transportu – yra pasiekiami priešiškos propagandos, skleidžiamos „atsitiktinių kalbėtojų“ ir panašiai. Pastarieji – tai toks propagandos išnaudojamųjų porūšis, kuris dažnai sėdi miesto autobuse ar troleibuse ir kalba tarsi atsitiktinai, „tuščiai erdvei“, niekam neadresuodami, tačiau jiems būdinga tai, kad, pavyzdžiui, nuolat plūsta Lietuvos Nepriklausomybę ir nuolat dejuoja (kuo garsiau, kad aplinkiniai girdėtų!), esą „prie sovietų buvę geriau“ ir panašiai. Kelių pažįstamų tvirtinimu, tokių „kalbėtojų“ Vilniaus ir Kauno viešajame transporte ypač padaugėja… prieš rinkimus.
3. „Aktuali auditorija” – tai žmonės, kurie jau yra įvairių propagandinių kanalų vartotojai. Pavyzdžiui, asmenys, kurie turi televizorių ir tas jų televizorius dažniausiai veikia priešiškos propagandos kanalų segmento ribose.

Siauresnis auditorijos segmentas yra vadinamoji „publika“ (lot. publicus – viešas). Tai yra viena iš „propagandistų auditorijos” plačiąja prasme dalių. Priešiškos propagandos vykdytojų vertinimu, „publika“ yra ta propagandos auditorijos dalis, kuri, vertinant iš budrumo ir imlumo propagandai perspektyvų, yra jau „pažadinta“. T.y., joje jau yra atsiradęs, todėl atitinkamai toliau formuotinas bei vystytinas propagandinių žinių troškulys. Kitaip tariant, tai asmenys, kuriais jau galima vienaip ar kitaip manipuliuoti ir įvairiai išnaudoti. Sakoma, kad apetitas atsiranda bevalgant…

Panašiai šiuo atveju elgiasi ir propagandos vykdytojai: sykį jų „pažadintai“ publikai vėliau transliuojama vis daugiau, intensyviau, spalvingiau. Įdomumo ir pramogos dėlei, jei kada miesto transporte sutiksite „atsitiktinį kalbėtoją“, galite surengti eksperimentą: a) apsimeskite, kad Jus „užkabino“ ir kad atidžiai klausotės; b) apsimeskite, kad neva „pritariate“, išreikškite tai žodžiais; c) imkite prieštarauti (tik turėkit omenyje, – jie gali gan agresyviai plūstis!). Visais trimis atvejais reakcijos skirsis atitinkamai „atsitiktinio kalbėtojo“ gautoms iš propagandos vykdytojų instrukcijoms, o jų intensyvumas didės proporcingai Jūsų rodomo „suinteresuotumo“, laipsniui, t.y., perspektyvai, kad iš Jūsų galima padaryti „klusnią publiką“. Labai panašiai elgsis ir vadinamieji „troliai“ forumuose ar socialiniuose tinkluose.

Propagandos vykdytojų pasirinktų „publikai“ vystyti priemonių spektras taip pat bus labai įvairus: jei propaganda vykdoma renginių metu, tai bus renginių klausytojai, jei parodų metu – jų lankytojai, jei kokiuose nors žiniasklaidos portaluose – portaluose skelbiamos medžiagos skaitytojai ir t.t.

Reikėtų įsidėmėti ir prisiminti, kad „publika“ nėra propagandistų priešas, tai greičiau jiems pavaldūs „šuniūkščiai“ (angl. puppies), „troliai“ (angl.: trolls) bei anksčiau aptarti „naudingi idiotai“ (angl.: useful idiots).

8. Publikos segmentavimas (angl.: segmentation)

Propagandos vykdytojų požiūriu, jų „publiką“ sudaro 4 skirtingi sektoriai. Atitinkamai šių sektorių ypatumams, jiems galima daryti skirtingas propagandines užuominas, taikyti skirtingas propagandos technikas ir jų įgyvendinimo priemones.

„Publikos“ segmentavimas arba kitaip dar vadinamas „publikos konstitucingumas“ (konstitucingumas: tam tikros objekto ar subjekto kokybės, būsenos egzistavimas) veikia ir yra pagrįstas tuo, kaip „publika“ reaguoja, ar priima ir kaip būtent priima propagandos vykdytojų skleidžiamą informaciją.

Įprastai „publika“ skirstoma į A, B, C, D sektorius.

A sektorius: tai asmenys, kurie propagandos atžvilgiu visada yra nusiteikę pozityviai. Šiam sektoriui priklauso asmenys, kurie jau iš anksto, be jokių abejonių, pritaria propagandai, jiems patinka priešiškos propagandos subjektas. Pasitelksiu pavyzdį: 2002 m.  Estijoje ir Latvijoje siautėjo serijinis žudikas Jurijus Ustimenko. Šis asmuo buvo vienos Rusijos karinės mokyklos kadetas, persona propagandos kaip reikiant „išplautais smegenimis“ (angl.: brain washed). J.Ustimenko nelegaliai kirto Estijos sieną ir ėmė žudyti žmones. Kartu su savo sėbru D. Medvedevu jis nugalabijo 7  asmenis (6  – Estijoje, 1 – Latvijoje), o dar 6 – sužeidė. Ačiūdie, estai netrukus jį sučiupo ir nuteisė. Suimtas J.Ustimenko pasakė, kad, jo supratimu, šitokiu būdu jis „kovoja prieš korumpuotus ir blogus kapitalistus“ (tačiau jo aukos buvo, pavyzdžiui, paprasti taksi vairuotojai!). O J.Ustimenko motina pareiškė, būdama šventai įsitikinusi ir be menkiausios abejonės, kad jis buvo areštuotas… be reikalo (!), nes esą „Jis yra labai geras vaikas, labai geras sūnus“. T.y., dėl ko gi tie estai jį areštavo, jis juk esąs „geras“, taigi, jos supratimu, jis be jokių išlygų esą „elgęsis teisingai“, ir ko tie estai su latviais iš jo nori… Sunku net įsivaizduoti tokį dalyką? O taip, gerbiamieji! Tačiau, pavyzdžiui, kai kurie Estijoje gyvenantys rusai dargi organizavo protestus ir demonstracijas reikalaudami, kad šis serijinis žudikas būtų… paleistas į laisvę.

B sektorius: tai asmenys, turintys abejonių, priimti propagandos subjektą – ar atmesti. Pavyzdžiui, 2010 m. Estijos sociologas Juhan Kivirähk pasakė prieš tuometinius rinkimus: „užsiiminėjančių [rinkėjų] smegenų šturmavimu politinių partijų skaičius dabar, metai prieš parlamento rinkimus, įspūdingas –  kas laukia šios elektorato dalies, tų, kurie neturi specifinių prioritetų? Ar jie yra pasirengę balsuoti už alternatyvias galimybes?“

C sektorius: šiam sektoriui priklauso asmenys, kurie bet kokiu atveju nepritaria propagandos subjektui. Tie žmonės, kuriems propagandos subjektas kelia šleikštulį. Pasitelksiu pavyzdį: pasak  Estijos žurnalisto Ronio Rosto (Roone Roost), tuo pačiu laikotarpiu (2010 m.) jis jautęs bendrą susierzinimą  beveik visų politinių partijų atžvilgiu. Tačiau tos „nesveikų mažų žalių fanatikų sektos“ (R. Rostas turėjo omenyje garsėjusią prorusiškumu Estijos Centro partiją, vadovaujamą E. Savisaaro, estų pravardžiuojamo „Maskvos ruporu“; pernai šis politikas buvo nuteistas už korupciją) atžvilgiu jis jautęs net ne susierzinimą, o „specifinį kone psichopatinį įniršį“. 

D sektorius: tai asmenys, kuriems bet kokiu atveju niekas nerūpi. Kitaip tariant – abejingieji, visiški oportunistai (lot. opportunus – patogus).

Dėkingiausią, t. y., propagandos skleidimo atžvilgiu sau naudingiausią „publiką“ kiekvienas propagandistas gali aptikti A ir B sektoriuose.

Kita propagandistams kaip numatytinas taikinys naudinga grupė yra C sektorius. Pastarasis, lyginant su sektoriumi D, skiriasi tuo, kad C sektorius reaguoja į propagandą. Pozityviai ar negatyviai, bet šie asmenys rodo reakciją, o reakcija šiuo atveju pasitarnauja kaip pagrindas tolesniems propagandos žingsniams (plg. su „Bermudų trikampio“ ar „etikečių klijavimo“ atvejais, kur, taikant propagandos techniką, propagandistams ypač svarbu, kad jų nusižiūrėtas „taikinys“ taptų vienaip ar kitaip įtrauktas į procesą).

O kas apie D sektorių  –  propagandos sklaidos atžvilgiu sektorius D, taigi absoliutūs viskam abejingi oportunistai, dažniausiai išlaiko vadinamąją kritinę distanciją. Todėl jį, propagandistų požiūriu, reikia „pažadinti“. Kaip propagandos vykdytojai tai daro? Pamąstymui, gerbiamieji, pacituosiu Jums Napoleoną Bonapartą: „Yra du svertai, kurie gali pastūmėti žmones vienu ar kitu keliu: baimė ir asmeninis interesas…“  Ir t.t.

Priklausomai nuo to, kuriam iš aptartų sektorių priklauso nusižiūrėta taikinių grupė, propagandistai pasirenka ir taiko vienokius ar kitokius įrankius šiems asmenims ar asmenų grupėms paveikti, apdoroti ir panaudoti savo tikslams.

Tai tiek, ponios ir ponai. O kitąkart pakalbėsime apie „konfrontacijų kūrimą“  ir kitus propagandos triukus.

Iki kito susitikimo Alkas.lt!

Sutrumpinimai:

LDK – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
DK – Didysis Kunigaikštis

Parengta pagal:

Batūra R. Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalė: 1362 – 1363. Vilnius, LKA, 2012.
Jackson P.  The Mongols and Europe. The New Cambridge Medieval History: Vol. 5. Cambridge University Press, 1995.
KGB saladokument „Rõhumine 45 põhipunkti ehk kuidas käituda kohalike elanikega”. Moskva 02,06,1947// Eesti Ekspress, 04.05.1990
Kivirähk J. Poliitiline jüripäev on tulekul ehk milleks meile valimisi tarvis on https://www.icds.ee/et/publikatsioonid/artikkel/poliitiline-juripaev-on-tulekul-ehk-milleks-meile-valimisi-tarvis-on/
Kivirähk J. Kuidas muuta Eesti poliitika targemaks ja usaldusväärsemaks. http://arvamus.postimees.ee/269120/juhan-kivirahk-kuidas-muuta-eesti-poliitika-targemaks-ja-usaldusvaarsemaks
Roost R. Mis sul Viga on. Tallin, 2010.
Snegovaya M.  Russia Report 1. Putin’s Information Warfare in Ukraine: Soviet Origins of Russia’s Hybrid Warfare// 2015. Institute for the Study of War, JAV.
Eesti riik pole huvitatud sarimõrvar Ustimenko Venemaale üleviimisest http://www.err.ee/582423/eesti-riik-pole-huvitatud-sarimorvar-ustimenko-venemaale-uleviimisest
Wasilewski T. Synowie Giedymina w. ks. Litwy a następstwo tronu nad nim: Les fills de Giedymin, grand-duc de Litaunie et la succession du trone// Annales universitatis Mariae Curie-Sklodowska, vol. XLV. Lublin, 1990.
www.cepa.org