Rastinėnų gyvenvietė nuo Vilniaus miesto centro nutolusi per 23 km ir priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Seniūnija – Sudervėje. Rastinėnų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais auga kaip ant mielių, nes vis daugiau jaunų šeimų su vaikais įsikuria ne tik Rastinėnų, bet ir kitose Vilniaus miesto ir rajono sodų bendrijose. Todėl ikimokyklinių ugdymo įstaigų poreikis tik didėja.
Padėtis Rastinėnų-Bubų gyvenvietėse graudi iki ašarų. Jaunos šeimos jau penkti metai prašo visų, pabrėžiu, visų įmanomų mūsų valstybės institucijų pagalbos įsteigiant ikimokyklinę ugdymo įstaigą Rastinėnuose, kurioje mažieji mūsų valstybės piliečiai būtų ugdomi valstybine lietuvių kalba.
Neįtikėtina, tačiau šios megaproblemos (apie švietimo įstaigų lietuvių ugdomąja kalba Pietryčių Lietuvoje milžinišką poreikį ir trūkumą kalbama kasmet) kol kas negali išspręsti niekas…
„Genialus“ pasiūlymas vaikus vežti mokytis ten, kur… nėra vietos
Vienas genialiausių pasiūlymų, kurį iš Vilniaus rajono savivaldybės yra gavusi bendruomenė, leisti vaikus ugdyti Sudervėje ir Avižieniuose. Taip, šios gyvenvietės šalia, vos dešimties ir dar mažesniu kilometrų atstumu. Tačiau to padaryti neįmanoma, nes šiose įstaigose nėra vietų! Vien Sudervėje esančiame Buivydiškių pagrindinei mokyklai priklausančiame skyriuje eilėje laukia 130 vaikų! Avižieniuose tas pats.
Čekoniškėse – vietų irgi nėra. Be to, pirmenybė patekti į šias įstaigas yra suteikiama vietos gyventojams. Taigi, kur dėti daugiau nei šimtą trisdešimt vaikučių, kuriuos tėveliai nori ugdyti valstybine lietuvių kalba?
Šioks toks variantas egzistuoja. Tik vargu bau ar tinkamas. Rastinėnuose nuo seno veikia Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pagrindinio ugdymo skyrius, kuriame 2016–2017 m. m. ugdoma 19 mokinių (8 priešmokyklinukai, 4 mokiniai 1–4 klasėse ir 7 mokiniai 6–8 klasėse). Švietimo įstaigos lietuvių mokomąja kalba nėra. Pastatas – didžiulis. Problema ta, kad čia vaikučiai ugdomi lenkų kalba, o Rastinėnų–Bubų bendruomenės nariai nori, kad jų atžalos būtų ugdomos lietuvių kalba.
„Buvo kreiptasi į Vilniaus rajono savivaldybę su prašymu įsteigti šioje mokykloje ikimokyklinę grupę valstybine kalba. Jei tokios galimybės nėra, tai nors mišrią grupę, kurioje vaikai būtų ugdomi lietuvių ir lenkų kalbomis“, – pasakoja Rastinėnų-Bubų bendruomenės tarybos narės Rosita Rutkauskienė ir Aušra Grigaitė-Baraišė.
„Tyla tyruose, atsakymo nėra, arba, remiantis senesniais Vilniaus rajono savivaldybės raštais, bendruomenei siūloma leisti vaikus į tas ugdymo lietuvių kalba įstaigas, kuriose vietos, deja, nėra…“
Visa ši daugybę metų besitęsianti istorija tik liudija, kad ikimokyklinių įstaigų, kuriose vaikai būtų ugdomi valstybine kalba, poreikis nuolat ir grėsmingai didėja.
Rastinėnai, Vilniaus r.
Alkas.lt redakcijos prierašas:
Vilniaus r. savivaldybė jau daug metų nevykdo Švietimo įstatymo, kuris įpareigoja steigti ugdymo įstaigas pagal gyventojų poreikį visose rajono gyvenvietėse, tačiau metai iš metų į lietuviškus darželius bei mokyklas tėvai negali leisti savo vaikų nes tam nėra sudaromos sąlygos šiose gyvenvietėse: Čekoniškėse, Rastinėnuose, Sudervėje, Avižieniuose, Ažulaukėje ir kitose. Norinčių lankyti ugdymo įstaigas minėtose vietovėse laukia nuo 30 iki 130 vaikų. Vilniaus r. tėvų komiteto duomenimis iš viso Vilniaus rajone piktybiškai nesudaromos sąlygos valstybine kalba mokyti 7 000 vaikų. Daliai vaikų siūloma eiti į lenkiškas švietimo įstaigas, o kitus vaikus tėvai yra priversti vežti į Vilniaus miestą. Dėl šio papildomo moksleivių ir darželinukų srauto Vilniaus miesto savivaldybei iškyla sunkumų.
Taigi, pusei mokyklinio amžiaus vaikų Vilniaus rajonas neužtikrina galimybės mokytis valstybine kalba ir siūlo tėvams rinktis švietimo įstaigą lenkų kalba.Tokiu būdu Vilniaus rajono savivaldybė nevykdo Švietimo įstatymo 28 str. 6 punkto, kuriame sakoma, kad Savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą.
Kadangi Vilniaus rajonas valdomas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) jau nuo autonomijos laikų (1988 m.) nesteigia švietimo įstaigų valstybine kalba, todėl šią funkciją buvo perėmusi Vilniaus apskritis, o šiuo metu – Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau ir ministerijos įsteigtose mokyklose padėtis yra ne ką geresnė. Ypač blogi reikalai yra Vilniaus rajone aplink Vilnių, kur yra įsikūrę daug gyventojų lietuvių.
Kadangi Švietimo ir mokslo ministerija neskiria tam reikiamo dėmesio ir lėšų, o Lietuvos Respublikos vyriausybė neturi Rytų Lietuvos švietimo ir kultūros įstaigų strategijos, todėl daugelį metų nesprendžiamos arba tik iš dalies sprendžiamos šios problemos:
- Nėra steigiami daugiafunkciniai švietimo – kultūros centrai aplink Vilnių, kuriuose veiktų lopšelis-darželis-mokykla-biblioteka-kultūros centras ir kitos švitimo ir kultūros įstaigos valstybine kalba.
- Persipildė Riešės gimnazija, kurioje mokosi jau beveik 1 000 vaikų, bet nėra tinkamos infrastruktūros ir kitų visaverčiui ugdymui užtikrinti reikiamų dalykų. Eilėje laukia 303 vaikai.
- Netelpa norintys vaikai į Avižienių lietuvišką darželį, kurį lanko tik 44, o eilėje laukia per 100 vaikų. Labai blogos sąlygos Eitminiškių gimnazijos Ažulaukės pradiniame skyriuje. Mokykla veikia sename nerenovuotame, nepritaikytame sovietiniame pašto skyriuje (prieškario sąlygomis), joje telpa tik 30 vaikų, o eilėje vis daugėja į ją nepatenkančių vaikų (žr. nuotr.). Daug metų buvo prašoma, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skirtų tam lėšas, tačiau į prašymus nebuvo atsižvelgta.
- Juodšilių Šilo gimnazijoje mokosi 460 vaikų (eilėje laukia 50).
- Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriuje mokosi tik 119 vaikų, eilėje laukia dar 102 vaikai. Trūksta patalpų, rajonas nesuteikia galimybių pirkti, nuomoti. Čekoniškių pradinio ugdymo skyriuje eilėje laukia apie 15 ar daugiau vaikų.
- Rudaminos vaikų lopšelyje-darželį lanko 91 vaikas, eilėje laukia dar 104 vaikai. Trūksta patalpų.
- Mickūnų vaikų lopšelį-darželį lanko 84 vaikai, eilėje laukia 63 vaikai. Dalis nesulaukę vietų veda vaikus į lenkiškas grupes.
Švietimo ministerijos steigiamos mažos ikimokyklinės įstaigos ir maži mokyklų skyriai problemų nesprendžia nes eilės laukia ir nesulaukia tūkstančiai vaikų norinčių mokytis valstybine kalba.
Metai iš metų Lietuvos Respublikoje toleruojama protu nesuvokiama padėtis – kuomet valstybė neturi jokio mechanizmo kaip priversti užsispyrusią rajono savivaldybės valdžią esamas laisvas rajoninio pavaldumo patalpas, skirti lietuviškoms klasėms. Todėl Vilniaus rajono savivaldybė ne tik pati nesteigia, bet ir nesuteikia patalpų steigti ugdymo įstaigą valstybine kalba šveitimo ministerijai.
Tokios valstybės Žemės rutulyje daugiau matyt nėra, kuri negalėtų savo šalies savivaldybėje įkurti ugdymo įstaigos valstybine kalba. Valstybės valdžia tebeprašo išmaldos pas Vilniaus rajono valdininkus…
Kas tai? Juodas humoras ar nevykęs balandžio 1-osios pokštas?!
Ten jau ketvirtį amžiaus taip „humorijama”. Ir nė kiek neabejoju, kad vykdoma pagal vienintelio „ant” Lietuvos „sąžiningo, ne vagies, skaidraus ir teisingo” vietos partijos vado rekomendacijas ir paremiant dosniems kaimynams. Tik niekaip neįmenu paslapties – ko prisidirbo mūsų valdžia, kad praktiškai paliko savieigai tą kraštą, ir dar prideda jiems ir abėcėlę, ir kalbą, ir vienuolyną, ir ką mes žinome, kiek dar nežinome, bet ji pridėjo… Jau ketvirtį amžiaus nekaltai klapsint akutėmis tuose rajonuose sakoma tėveliams – leiskite vaiką į lenkišką, tai ir krepšelį padovanosime, ir kompiuterį, ir dėl įvairių paramų neturėsite vargo. Na, o lietuviškoje, patys matote, vietų nėra… Lyg tai ne jų PAREIGA būtų, kad tų vietų atsirastų, kad mokyklos nebūtų uždaromos, o jei trūksta – tai ir naujos būtų pastatomos, ar priestatai prie jau esamų…. Nėra pinigų – ogi iš tų pačių, kurias dosniai dalijate tiems, kas jūsų „paprotintas” į lenkišką leidžia, nors yra visai kitos tautybės…
Visiškas pyyyyyyyyyyyyyyyyp…
Ekspremjeras A.Kubilius ir jo bendraminčiai įsteigė ,,Konstitucijos 3-osios ” parlamentinę grupę tam,kad rūpintis lenkakalbių reikalais: raide ,,w”,Lenkijos tv retransliacija ir pan.Tamstai A.Kubiliui,jo bendražygiams, polonofiliškai nusiteikusiems įtakingiems politikams, žunalistams ir veikėjams lietuvių padėtis pietryčių Lietuvoje nedomina.O Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių veiklą reformuoti iš esmės taip,kad nebūtų nacionalistinės Tomaševskio partijos įtakoje.Be to visose švietimo įstaigose ugdymas turėtų vykti tik valstybine lietuvių kalba,o rusa- ir lenkakalbiams mokiniams jiems pageidavimus suteikti galimybę pažinti savo raštą,kalbą,kultūrą šeštadieninėse mokyklėlėse.Ar tai įgyvendins neoliberalios pakraipos dabartinė Švietimo ministrė Petrauskienė,ar ją parems keistos politinės laikysenos Seimo vadovas Pranckietis?
Seime buvo per akis dviejų K, dabar dar ir S – ar „на троих соображают”?
O, mill pardon, madam, – dar ir garbiąją ponią Š užmiršau…
Dėl tomošefskinės rajono valdžios nusistatymo viskas aišku – jie priešiški lietuviams, jie vykdo polonizaciją…
Bet kokie yra Lietuvos valdžios motyvai?
Suprantu, kad paleisti tokią savivaldybę ir įvesti tiesioginį valdymą mūsų valdžia neįgali. Bet steigti lietuviškas mokyklas tokioje situacijoje privalėtų ir galėtų, ar ir to Lenkija neleidžia?
Nejaugi yra kažkoks neskelbiamas susitarimas su Lenkija, kad rajone bus skatinama polonizacija, nesteigiamos lietuviškos mokyklos net kai gyventojai prašo ir nori leisti vaikus į lietuviškas mokyklas?
Neminėk „dievo” vardo be reikalo, tamsta, nes tas pasaulio teisuolis vėl pradės skelbti pasauliui, kad juos smaugia, žodžio lenkiškai ištarti neleidžia, kad gal ir kvėpuoti neleis… Ir t.t., ir pan.
Lietuvos valdžios motyvas – prisijungti prie Lenkijos. Čia, jeigu ką, buvo angliškas humoras.
Tikrai Lietuvos valdžiai šios problemos nerūpi: premjerui parūpo ststiniai Nidoje, “ekspremjeras” – užsiėmęs gailestingumu, taip sakant: “Tarp krikščioniškų vertybių viena iš svarbiausių man visada atrodė besanti atjauta ir gailestingumas” (http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-kubilius-apie-gailestinguma.d?id=73067704); švietimo ministrė “daro reformą”; seimas “gvildena” Pūko problemas, taigi nėra kam pasirūpinti Lietuvos ateitimi: augančia karta šiame visų užmirštame 20 km nutolusiame nuo Vilniaus rajone. Tiesa, kai kam tai rūpi, nes “lenkų korta” ties šia problema budi ir sunkia iš jos sau naudą. Kas belieka jaunai šeimai: didinti išeivijos skaičių, kur “išėję” bent galės sočiau gyventi, o vaikams mokslus teks gvildenti to naujai pasirinkto krašto kalba. Taigi, koks skirtumas Rastinėnai ar koks nors Birmingemo apylinkės kaimas?
Kažkoks rajoninio lygio poetas pasakė: “Čia – Lietuva, čia durniais lyja…” Kaip pirštu į akį!
Mokyklos lenkų rusų ir kt. kalbomis nedera su Lietuvos konstitucija.
*
14 straipsnis (v i s i e m s)
Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
Čia ne valstybė, o kažkokia gėda. Tiksliau, mes neturime valstybės. Demokratinis lochų valdymas.
dabar visiškai supratau, ką reiškia Tautinio jaunimo šūkis : Lietuva – lietuviams ! Tai tėra apeliacija į savo prigimtines teises savo Tėvynėje, kai tuo tarpu dauguma valdančiųjų dirba kitos šalies naudai. Deja, bet valdžiažmogiai ir jų propagandistai tesugeba šmeižti patriotus ir tuos, kurie siekia savo pagrįstų teisių. Reikia dar atkakliau reikalauti to, kas mūsų tautiečiams priklauso. Pinigų tam tikrai yra, vien visokiems iškrypėliams, neatsiklausę tautos valios, švaisto milijonus, o padaryti tvarką Vilnijoje nė nebando, liūdna
Tikrai panašu nenorima spręsti problemos, nors žinom jau 25 metus. O norint viską galima padaryti per finansus, pasakyti jei per 1 mėn nebus įsteigtos lietuviškos klasės visas finansavimas tai mokyklai stabdomas neribotam laikui, kol bus vykdoma Lietuvos konstitucija. O vienintelei likusiai lietuviškai mokyklai etninėse lietuvių Suvalkų žemėse visai nepervedinėja pinigų iš Lenkijos biudžeto, nors pripažįsta, kad dalinai privalo, viskas finansuojama iš Lietuvos biudžeto. Puikus straipsnis apie tai yra Alke.
Siaubas. Tegu kreipiasi į Kubilių, jis kaip Gegužės 3 konstitucijos rėmėjas, tegu ima ir sprendžia. Kiek Lietuvoa valdžia dar juokins ir juodins tuos kurie nori mokytis lietuviškai.
Lietuvoje nėra vietos lietuviškam ugdymui???? Užtat visuomeninė televizija kone kasdien verkia krauju pasruvusiais balsais, kaip lietuviai skriaudžia liankus, nevykdo pažadų, neduoda pavardžių. Pseudointelektualai nespėja peticijų pasirašinėti prieš lietuvių klabą. GĖDA.
Sarmata, kitaip nepavadinsi… Arba sabotazas. Zodis nelietuviskas, tad sakykim- piktybine kenkiamoji veikla. Juk valdzioje ne kvailiai, negali nesuprasti kuo tai kvepia, bet… kas uz tai ordina gauna, kas ‘garbes varda’, kam (visai realu) nubyra ‘i kisenuka’ is fondu, skirtu ‘kresams gelbeti’.