Valdovų rūmų ekspoziciją papildė neeilinis XVII a. laikrodis (nuotraukos)

Pavasario sezoną Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai pradeda savo lankytojams dovanodamas galimybę pamatyti vieną rečiausių eksponatų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – žymiausio XVII a. Vilniaus laikrodininko Jokūbo Gierkės (Jokūbo GierkėJacob Gierke, Gierck, Giercke, Gierkiewicz, Jerkiewicz) laikrodį. Jį iš Jungtinėje Karalystėje rengto aukciono įsigijo žinomas lietuvių meno kolekcininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas. Ši neeilinė vertybė yra rodoma specialiai apsaugotoje Valdovų lobyno ir iždinės ekspozicijoje greta kitų vertingų eksponatų ir lankytojų dėmesį trauks ištisus metus – iki 2018 m. vasario 1 dienos.

„Vilniečiai ir miesto svečiai turi labai retą galimybę susipažinti su tikru meistrystės, technikos ir dailės šedevru, kuris yra vienas vertingiausių ir rečiausių eksponatų tiek mūsų šalyje, tiek visame pasaulyje. Prieš daugiau kaip 350 metų žymiausio meistro, dirbusio Vilniuje, Jokūbo Gierkės pagamintas išskirtinis laikrodis liudija Lietuvos sostinės klestėjimą, aukštą meistrystės ir technikos lygį, užsakovų finansines galimybes iki XVII a. vidurio Maskvos tvano“, – teigia Valdovų rūDalius Avižinimų muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas Dalius Avižinis.

Prieš metus Jungtinės Karalystės „Dreweatts & Bloomsbury“ aukcione pasirodęs XVII a. J. Gierkės laikrodis iškart tapo sensacija: nors yra žinoma, kad šio meistro dirbtuvės buvo garsios ir produktyvios, visame pasaulyje yra išlikę arba žinoma tik 12 tokių laikrodžių. Dauguma jų saugomi Lenkijoje: trys laikrodžiai yra Krokuvos nacionaliniame muziejuje, du – Varšuvos karališkojoje pilyje, po vieną – Vavelio karališkojoje pilyje ir Liublino muziejuje. Vienas J. Gierkės laikrodis priklauso privačiai antikvaro Georgo Laujė (Georg Laue) kolekcijai (Miunchenas, Vokietija), dar vienas saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Nors aukcione pasirodžiusiu laikrodžiu domėjosi ne vienas kolekcininkas ir muziejus, jį įsigyti ir susigrąžinti į Lietuvą pavyko tik žinomo meno kolekcininko, advokato R. Valiūno pastangomis. Už solidžią sumą įsigijęs unikalią lituanistinę vertybę, R. Valiūnas iškart pasiūlė Valdovų rūmų muziejui ją ilgesniam laikui deponuoti ir pradžiuginti muziejaus lankytojus.

„Pildydamas savo kolekciją Lietuvai ypač svarbiais meno kūriniais, siekiu su jais supažindinti ir kiek įmanoma didesnę visuomenės dalį. Todėl gausus Valdovų rūmų muziejaus lankytojų srautas, eksponuojamų darbų apimtis ir jau anksčiau užmegzti bendradarbiavimo ryšiai paskatino šią vertybę eksponuoti būtent čia“, – atskleidžia R. Valiūnas.

Eksponuojamas XVII a. laikrodis išties liudija apie aukštą garsiausio Vilniaus laikrodininko meninį ir techninės meistrystės lygį: viduje ir išorėje puoštas augaliniais motyvais, figūrinėmis detalėmis, raižiniais, laikrodis atrodo veikiau kaip kruopštus juvelyrinis kūrinys nei funkcionalus dirbinys. 8,2 cm aukščio, 11,5 cm ilgio ir pločio laikrodžio dėžutės viršuje yra ciferblatas su romėniškais skaitmenimis ir valandine rodykle, o viduje išgraviruotas J. Gierkės laikrodžiams būdingas įrašas „J G Wilnæ“. Kelių tipų laikrodžius (pakabinamuosius, stalinius ir astronominius) gaminęs meistras savo gaminius visada žymėdavo vardu ir pavarde arba inicialais, dažniausiai pridėdamas ir sukūrimo vietą nusakantį lotynišką žodį „Vilnensis“ arba „Wilnæ“.

Manoma, kad didelę įtaką vėlesniems laikrodininkams padaręs žymusis vokiečių kilmės meistras J. Gierkė Vilniuje dirbo 1616–1666 m., o čia atvyko per Krokuvą. Vedė Vilniaus burmistro Jono Koženevskio giminaitę Kotryną Koženevską, su ja susilaukė trijų sūnų ir trijų dukrų. Vilniuje meistras turėjo tris namus (Dominikonų g. 7, Didžiojoje g. priešais Šv. Dvasios cerkvę ir Vokiečių g.), vėliau, Maskvos kariuomenei užėmus Vilnių, 1655–1657 m. praleido Karaliaučiuje.

Šiuo metu žinoma 12 išlikusių J. Gierkės laikrodžių, tačiau atrodo, kad jo dirbtuvė buvo ne tik labai žinoma, populiari, bet ir produktyvi. Ankstyviausias jo gamintas laikrodis pažymėtas 1616 m., paskutinis 1664 m. data. Kiekvieno šių laikrodžių istorija – unikali, o pasirodymai aukcionuose prilygsta sensacijai. Kaip itin retų, vertinamų ir visų geidžiamų technikos ir meno šedevrų tokių laikrodžių vertė nuolat kyla: prieš keletą metų viename Nyderlandų aukcione Vilniuje 1670 m. pagamintas pastatomas laikrodis kainavo net 45 tūkst. eurų.

Beje, Valdovų rūmų muziejaus parodoje „Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės“ galima pamatyti dar vieną itin vertingą europinės laikrodininkystės kūrinį – meistrystės lygio, stilistikos ir sukūrimo laiko požiūriu J. Gierkės dirbiniams labai artimą garsaus Augsburgo (Vokietija) meistro Kristofo Miulerio (Christoph Müller) sukurtą laikrodį.

J. Gierkės laikrodžio deponavimas – ne pirmas žymaus lietuvių kolekcininko, advokato R. Valiūno, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ ir Valdovų rūmų muziejaus bendradarbiavimo projektas. Šiuo metu Valdovų rūmų atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicijoje lankytojai gali išvysti ir kitus kolekcininko muziejui deponuotus eksponatus – su kunigaikščiais Radvilomis siejamą XVI a. šarvų komplektą ir kalaviją bei du titnaginius medžioklinius XVIII a. pistoletus, kurie siejami su Lietuvos, Lenkijos ir Saksonijos bendrų valdovų iš Vetinų dinastijos epocha. Šie kolekcininko eksponatai papildė Valdovų rūmų muziejaus ginkluotės ekspoziciją Gotikinėje sargybinėje.

Bendromis muziejininkų, archyvų ir bibliotekų darbuotojų, kolekcininkų ir mecenatų pastangomis galime susigrąžinti per karus ir kitas negandas po pasaulį išblaškytas unikalias lituanistines vertybes, liudijančias, kad XVI–XVII a. Lietuva ir jos sostinė Vilnius klestėjo, buvo svarbūs Europos kultūros, meno ir technikos centrai, rungtyniavę su Niurnbergu, Augsburgu, Milanu arba Krokuva.