Visuomenininkai ragina valdžią imtis veiksmų prieš masinę emigraciją ir demografinę krizę

Kovo 16 d. visuomenininkai išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, jog viešojoje erdvėje kuriamos trečiaeilės svarbos psichologinės įtampos tuo nukreipiant piliečių dėmesį nuo itin skaudžių visuomenės ir valstybės bėdų – didėjančios gyventojų nelygybės, neproporcingos Europos Sąjungos mastu žmonių socialinės atskirties ir Lietuvos valstybę žlugdančios demografinės krizės.

„Visuomenei neviltį kelia, kad per praėjusius metus iš Lietuvos emigravo 51 tūkst. gyventojų, o per šių metų sausio ir vasario mėnesius Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo dar dvylika tūkstančių. Todėl visuomenei kyla pagrįstas klausimas: ar valdžia iš tiesų ketina dėti pastangas, kad ateityje išliktų lietuvių tauta, jos kalba, kultūra ir Lietuvos valstybė“, – sako visuomenininkas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas.

Pareiškimo autoriai  prašo valstybės vadovus ir Seimą viešai deklaruoti, kad masinės Lietuvos gyventojų emigracijos suvaldymas ir demografinės būklės stabilizavimas yra svarbiausia valstybės valdžios pirmenybė, o įstatymų leidyboje įtvirtinti reikalavimą, kad kiekvienas naujas teisės aktas ar įstatymo pataisa būtų vertinama atsižvelgiant į jos poveikį emigracijai.

Pareiškėjai siūlo sujungti Seimo Migracijos, Priklausomybių prevencijos, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijas ir įsteigti savarankišką Seimo Reemigracijos ir demografinės būklės atkūrimo komitetą. Taip pat siūlo sudaryti prie Vyriausybės valstybinę nuolatinę politikų ir mokslininkų-ekspertų darbo grupę, ragina valdžią ryžtingiau skatinti vaikų gimstamumą, stiprinti paramą šeimai, užkirsti kelią patyčioms, Lietuvos valstybės simbolių ir institucijų niekinimui.

***

Skelbiame visą pareiškimą:

J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui gerb. Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui gerb. Sauliui Skverneliui
Žiniasklaidai

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ KOORDINAVIMO CENTRO PAREIŠKIMAS

Dėl Lietuvos gyventojų  emigracijos ir demografinės krizės

2017 m. kovo 16 d.,  Vilnius

Neginčytina, kad Lietuvos piliečiai turi žodžio ir įsitikinimų laisvę. Tačiau nerimą kelia tai, kad šia laisve vis labiau pradedama manipuliuoti, siekiant pridengti ypač skaudžias visuomenės ir valstybės bėdas.

Pastaruoju metu vis labiau pastebimos kai kurių politinių jėgų pastangos kurti viešojoje erdvėje trečiaeilės svarbos psichologines įtampas dėl smurto sąvokų apibrėžimo, dėl Seimo narių elgesio, politinių partijų lyderių ypatumų ir kt.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras neabejoja, jog paminėti atvejai verti susidomėjimo ar net svarstymų, tačiau yra įsitikinęs, kad tuo manipuliatyviai mėginama nukreipti piliečių dėmesį nuo itin skaudžių visuomenės ir valstybės problemų – didėjančios gyventojų nelygybės, neproporcingos ES mastu žmonių socialinės atskirties ir Lietuvos valstybę žlugdančios demografinės krizės.

Dėl pastarosios žiniasklaidoje vyksta nuolatinės diskusijos. Tačiau jos neduoda  apčiuopiamų rezultatų, nes valdžia realių veiksmų masinei emigracijai suvaldyti ir demografinei krizei spręsti nesiima – ilgalaikėje valstybės vystymo strategijoje („Lietuva 2030″) ši problema tarsi neegzistuoja, o Vyriausybės programoje ji deklaruojama tarp kelių dešimčių antrarūšių  problemų.

Daugeliui  neviltį kelia tai, kad per praėjusius metus iš Lietuvos emigravo dar 51 tūkst. gyventojų. Per šių metų sausio mėnesį Lietuvą jau paliko daugiau negu 7000 jaunų darbingo amžiaus žmonių. O vasario mėnesį Lietuvoje liko dar 5000 gyventojų mažiau. Kyla pagrįstos abejonės, ar valstybės vadovai iš tiesų ketina dėti apčiuopiamas pastangas, kad ateityje  išliktų lietuvių tauta, jos kalba, kultūra ir Lietuvos valstybė.

Šioms abejonėms išsklaidyti Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro nariai ir kiti visuomenininkai kviečia Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę:

1. Viešai deklaruoti, kad masinės Lietuvos gyventojų emigracijos suvaldymas ir demografinės būklės stabilizavimas yra svarbiausias valstybės valdžios prioritetas. Šį prioritetą įtvirtinti svarbiausiuose valstybės dokumentuose.
2. Įstatymų leidyboje įtvirtinti reikalavimą, kad kiekvienas naujas teisės aktas ar įstatymo pataisa būtų vertinama atsižvelgiant į jos poveikį emigracijai.
3. Konsoliduoti (sujungti) Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos, Priklausomybių prevencijos, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijų specialistų bei politikų pajėgas įsteigiant Seimo Reemigracijos ir demografinės būklės atkūrimo komitetą;
4. Sudaryti valstybinę nuolatinę politikų ir mokslininkų-ekspertų darbo grupę regioninės ir socialinės atskirties, migracijos procesams Lietuvoje analizuoti ir rengti ilgalaikes rekomendacijas Vyriausybei bei jos veiklos programai;
5. Ryžtingomis ekonominėmis, socialinėmis ir kitoms priemonėmis skatinti vaikų gimstamumą, stiprinti paramą šeimai, ypač daugiavaikėms šeimos.
6. Įstatymais ir teisės aktais reguliuoti, kad net tik artimoje aplinkoje, bet ir viešojoje erdvėje būtų užkirstas kelias smurtui, patyčioms, kad būtų sustabdytas gyventojų grupių žeminimas, Lietuvos valstybės simbolių ir institucijų niekinimas ir kiti negatyvūs veiksniai, skatinantys žmonių nusivylimą savo valstybe.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:

Lietuvos žmogaus teisių asociacija                                   VYTAUTAS BUDNIKAS
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija                    ROMUALDAS POVILAITIS
Piliečių gynybos paramos fondas                                      STASYS KAUŠINIS
Lietuvos Helsinkio grupė                                                    STASYS STUNGURYS 

Pareiškimui pritaria:

Asociacija „Lietuvos tėvų forumas“                               AUDRIUS MURAUSKAS
Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija                  ALVITA ARMANAVIČIENĖ

SAULIUS ARLAUSKAS
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, K. Simonavičiaus universiteto profesorius, teisės mokslų daktaras;

ANTANAS BURAČAS
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Garbės pirmininkas, LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys;

JŪRATĖ MARKEVIČIENĖ
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narė, kultūros antropologė, paveldosaugos specialistė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė – ICOMOS narė;

MARIUS KUNDROTAS
politologas, publicistas, visuomenės veikėjas;

GEDIMINAS NAVAITIS
psichologas, M. Romerio universiteto profesorius;

ALVYDAS PAULIUKEVIČIUS
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, medicinos mokslų daktaras, profesorius;

BIRUTĖ OBELENIENĖ
Vytauto Didžiojo universiteto santuokos ir šeimos studijų centro profesorė, mokslų daktarė;

KĘSTUTIS ZABORSKAS
Nacionalinė antikorupcijos asociacija

Nurodytų asmenų pritarimą pareiškimui tvirtinu:

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas

Spausdinti