Kaip išsaugoti lietuviškų knygų skaitomumą?

Didėjantys emigracijos mastai – kone opiausia šių dienų Lietuvos problema. Padėties nei kiek negerina ir prasti gimstamumo bei mirtingumo rodikliai. Tai prastos žinios ne tik lietuvių tautos išlikimui, bet ir knygų skaitymo situacijai Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad mažėjant gyventojų mūsų šalyje, knygų, ypač lietuvių kalba, skaitomumas dar labiau sumenks?

Skaitytojų ratas Lietuvoje siaurėja

Per 7 metus Lietuvos gyventojų sumažėjo 9,1 % – Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2016 m. pradžioje Lietuvoje jų buvo 2,89 mln.

Tad garsiojoje Marijono Mikutavičiaus dainoje kadaise apdainuoti „mūsų 3 milijonai“, deja, bet vis labiau nyksta, o ateities prognozės niūrios – gyventojų 2030 m. gali likti vos 2,2 mln.

Auganti emigracija, vienas blogiausių mirtingumo rodiklių ES ir vis dar gana mažas gimstamumas – tai pagrindiniai veiksniai, grasantys lietuvių tautos nykimu. Tad ir potencialių skaitytojų auditorija, nulemta šių demografinių niuansų, tikėtina, dar labiau trauksis.

Kas vis dar skaito knygas?

2013 m. „Eurobarometer“ tyrimo duomenimis bent kartą per metus knygą skaitė 66 % Lietuvos gyventojų. Didžiąją dalį jų sudaro moterys, miestų gyventojai, turintys vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą. Tad neskaičiusiųjų knygų daugiau yra tarp vyrų, pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turinčių gyventojų, nesijaučiančių laimingais ir prastesnės sveikatos žmonių.

Visgi pagrindiniais šiandienos knygų pirkėjais laikomi 30–50 metų amžiaus piliečiai, pasižymintys stabilia perkamąja galia ir tvirtai susiformavusiais skaitymo įpročiais. Tikėtina, kad šis segmentas kol kas ir išliks knygų rinkos centre.

Kodėl skaitome vis rečiau?

2013 m. „Eurobarometer“ tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios lietuviai vis rečiau skaito knygas yra laiko ir susidomėjimo trūkumas. Dinamiškas gyvenimo tempas palieka vis mažiau laiko pamėgtiems dalykams, tad rastą laisvą minutę dažniau paskiriame kitoms laisvalaikio praleidimo formoms: naršymui internete, filmų žiūrėjimui, muzikos klausymui, susitikimams su draugais, sportui ar kitiems aktyviems užsiėmimams.

Atsakymą į klausimą, kodėl skaitymą vis dažniau iškeičiame į kitas laisvalaikio praleidimo formas, sufleruoja ir prastėjantis skaitymo įgūdžių ugdymas ankstyvame amžiuje. 2015 m. vykdyta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad vis mažiau tėvų skaito kartu su savo mažamečiais vaikais – net 73 % tėvų, auginančių 0–2 metų vaikus, teigė, jog laiko skaitymui neskiria visai.

Kaip paskatinti lietuvius skaityti?

Jaunosios kartos (pvz., gimusieji po 1990–1995 m.) jau dabar išsiskiria kitokiais informacijos vartojimo ir skaitymo įpročiais. Jie labiau orientuoti į naująsias technologijas, labiau vertina elektroninę, o ne tradicinę spausdintą knygą. Tad knygų leidėjams, siekiantiems patenkinti šio segmento poreikius ir išlaikyti susidomėjimą skaitymu, jau dabar tenka ieškoti naujų leidybos verslo kelių.

Lietuvos leidėjų asociacijos teigimu, leidėjai tikrai neketina sėdėti sudėję rankų ir bando ieškoti būdų, kaip išsaugoti lietuvių susidomėjimą knygų skaitymu. Dar vasario pradžioje įvykusiame Visuotiniame leidėjų sąskrydyje buvo vienbalsiai nuspręsta atnaujinti ir teikti skaitymo skatinimo programas valdžios institucijoms, taip siekiant atgaivinti suprastėjusius lietuvių skaitymo įpročius.

Be to, jau kelerius metus iš eilės vykdomos tokios skaitymo skatinimo akcijos kaip Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva skelbiamos „Knygų Kalėdos“, Lietuvos leidėjų asociacijos gegužės 7 d. šventė „Lietuva skaito!“, tęstinis leidėjų projektas „Augu skaitydamas“, kasmet pritraukia vis daugiau susidomėjimo ir formuoja tvirtesnę Lietuvos skaitytojų bendruomenę.