„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.
„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Tikimės, kad jų žinios ir įžvalgos kažkiek priartins prie mūsų būties suvokimo šiame pasaulyje arba bent neleis mums kartų užmigti ant plūduriuojančio juslinio-egzistencinio tinklo, kuris apraizgęs ir užtemdęs mūsų protą bei širdį grubumu, šaltumu, prievarta artimajam, buitine rutina bei vartojimo bukumu“. – sako laidos vedėjas G. Citukas.
Kokia prasmė mums gimti ir mirti, jeigu viskas išnyksta. Juk mums neduota jokio pasirinkimo: gimstame iš nebūties ir niekas neklausia mūsų leidimo ar noro gyventi, augti, bręsti, senti? Po to mirštame ir vėl mūsų niekas neklausia ar norime mirti ar gyventi? Taip ir vėl išnykstame amžinybėje, grįždami atgal į nebūtį.
Klausimai:
- Kodėl mes gimstame ir mirštame? Ar turi žmogaus gyvenimas prasmę?
- Ar turi žmogus siela? Ar ji amžina? O gal ji daloma, skaidoma ir išnyksta?
- Kodėl Dievas „toleruoja“ žmogaus kančią, prievartą? Kodėl žūsta nekalti žmonės, ypač vaikai, negalintys ir nesugebantys apsiginti? Kodėl gimsta ligoti, apsigimę vaikai?
- Ar žmogui gyvenimas duodamas vieną kartą ir jis gyveną vieną kartą?
Šį kartą klausykite pokalbio su Simonu Gurevičiumi – buvusiu ilgamečiu žydų bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi, verslininku.
Simonas Gurevičius yra nereali asmenybė. Puiku, kai žmogus tiki tuo, ką kalba. Buvau jo paskaitose, man labai patiko.
Jis buvo vienas iš tų, kurie reikalavo iš Lietuvos dabartiniams žydams nepriklausančio prieškario žydų ortodoksų religinių bendrijų turto.
Simonas Gurevičius yra vienas iš tų, kas teisingai ir nesavanaudiškai siekė atkurti žydų gyvenimą Lietuvoje. Iki karo Lietuvoje buvo didelė žydų bendruomenė. Jai priklausė nemažai turto. Tas, kas žydams grąžinta yra simbolinė suma. Problema, kad tos lėšos yra panaudojamos visai kitų žmonių ir pagal visai kitus principus nei tie, kuriuos deklaruoja Simonas Gurevičius. Manau, būtent dėl to dabar Simonas Gurevičius ir nebedirba žydų bendruomenėje, kurioje bent kiek girdėjau nebe žydai, o įdarbinti fondų valdytojai tuos pinigus skirsto. Patys skirsto, patys leidžia, patys vėliau save tikrina.
Citata: “Tas, kas žydams grąžinta yra simbolinė suma”.
Turtas gali būti grąžintas tik savininkams, o ne visai svetimiems.
Todėl nėra ko virkauti.
Labai įdomus pokalbis Simonas Gurevičius tikrai įdomi asmenybė, teko girdėti skaitant paskaitas įvairiuose renginiuose. Jis nuoširdus ir išsilavinęs, kuris visada gali su jumis kalbėtis, o to dialogo su kai kuriais žydų tautybės asmenimis sunku rasti bendrą kalbą. LŽB tikrai buvo kitokia, dabar kiek žinau Simonas Gurevičius ten nebedirba jau kuris laikas. Mano manymu, Simonas Gurevičius puikiai supažindino su judaizmu ir ko vadovaujasi žydai. Būtų įdomu paklausyti II-osios pokalbio dalies. Simonas Gurevičius sudomino savo atsakymais bus proga daugiau pasidomėti.