Trumparegystę sustabdęs penkiolikmetis Jeronimas džiaugiasi sustiprėjusiu regėjimu

Esu Jeronimas Darulis, man 15 metų. Mokausi devintoje klasėje. Mėgstu sportą, žaidžiu futbolą ir tenisą. Vasarą dažnai žvejoju, patinka būti gamtoje, bet mielai pasėdžiu ir  prie kompiuterio.

Regėjimas sutriko vaikystėje

Dar nė nelankiau mokyklos, kai  tėvai pastebėjo, kad prastėja mano regėjimas. Tuo metu mėgdavau žiūrėti animacinius serialus. Vasarą nuėjome pas šeimos gydytoją pasiimti sveikatos pažymos. Patikrinusi regėjimą gydytoja pasakė, kad man reikia išrašyti akinius. Pirmieji akiniai buvo apie –  1 dioptriją. Iš pradžių to nesureikšminau, su akiniais žiūrėdavau televizorių. Bet regėjimas toliau blogėjo, kiekvienais metais stiprindavo po vieną dioptriją. Buvo metų, kai akinių stiprinti nereikėjo. Pradėjus nuolatos nešioti akinius atsirado nepatogumų. Dėl to  ėmiau nemėgti  ir kūno kultūros. 7–8 klasėje, kai akinių stiprumas pasiekė beveik –  6 dioptrijas, pradėjau galvoti apie regos atstatymo operaciją. Bijojau, kad mano regėjimas niekada  nebebus geras, kartais dėl to verkdavau.

Bandymai stabdyti trumparegystę

Nesakau, kad gydytojai kalti dėl mano regėjimo nusilpimo, nes jie liepė nešioti akinius. Dabar atsiranda vis daugiau tokių, kurie pataria kuo rečiau tai daryti. Kad stiprėtų regėjimas, reikėtų atlikti  akių mankštas.  Aš apie jas buvau girdėjęs, bandžiau daryti ir regėjimas neblogėjo. Bet vėliau pastebėjau, kad nedarant mankštų rega vėl prastėja. Buvau 8 klasėje, kai mama pasakė man, jog esama regos atstatymo stovyklų  ir viena  iš jų bus per pavasario atostogas. Nusprendžiau ten dalyvauti.

Dabar žinau, kaip gerinti ir tausoti regėjimą

Stovykla truko savaitę,  iš dalyvių buvo paimta akiniai ir telefonai. Atidaviau dvejus savo akinius: stipriausius (– 5,75), kurie man jau buvo  silpni ir silpnesnius (– 4,75), kuriuos nešiojau prieš keletą metų. Iš pradžių be akinių buvo labai sunku atpažinti stovyklos draugus. Vieną mokyklos draugą atpažinau tik trečią stovyklos dieną, bet vėliau pradėjau lengviau skirti žmones. Pasibaigus stovyklai grąžino abejus ir labai apsidžiaugiau, kad silpnesnieji man buvo kaip tik. Su jais mačiau labai ryškiai ir aiškiai. Pasiekiau, mano manymu, gerų rezultatų, ir pati stovykla buvo labai gera. Dabar aš vis dar nešioju tuos pačius silpnesnius akinius, bet žinau, kaip gerinti ir tausoti regėjimą. Svarbiausia –  kai gali, visai  nesidėti akinių, o jei nepatogu, reikia turėti silpnesnius. Svarbu būti gamtoje, užsiimti aktyvia veikla, daryti akių mankštas ir vengti įtampos. Labiausiai man patinka daryti palmingo ir soliarizacijos pratimus.