Sausio 24 d., „Rise Vilnius“ renginių salėje, atlikėjas Jurgis Didžiulis pristatys savo autorinį pasirodymą – „From Spectate to Participate“.
Dainų autorius, atlikėjas, visuomeninių sumanymų įgyvendintojas – Jurgis Didžiulis jau kurį laiką jungia muziką su prasmingais žodžiais ir komedijos elementais.
Per pastaruosius trejus metus Jurgis yra pristatęs daugiau nei 100 muzikinių mokymų – nevyriausybinėms organizacijoms ir švietimo įstaigoms. Todėl, atlikėjas nusprendė savo autorinį pasirodymą – „From Spectate to Participate“, pristatyti didesniam skaičiui žiūrovų. Šiame pasirodyme, meistriškai sujungiama atlikėjo aistra muzikai ir visuomenėje vykstantiems reiškiniams.
– Kuo šįkart esi pasiruošęs nustebinti savo gerbėjus? Kuo ši naujovė išsiskiria iš tavo buvusių pasirodymų ir koncertų?
– Didžiausias skirtumas yra tai, kad „From Spectate to Participate“ nėra nei pasirodymas, nei koncertas. Tai ir ne „Stand-up“ komedija, o visų šių dalių junginys. Kurdamas šį pasirodymą, pasidaviau likimui ir natūraliai kūrybos eigai – supratau, kad maišyti muziką su prasmingais žodžiais man gerai sekasi. Tikiuosi, kad visi atėję sakys – kas tai buvo? Kaip gerai! Noriu dar.
– Kaip ir kodėl gimė mintis savo pasirodymus perkelti į kitą lygmenį?
– Į šį naują lygmenį mane visai atsitiktinai nuvedė likimas. Kažkas iš draugų pasiūlė kurti muzikinius mokymus, ir aš pamačiau, kad toks dalykas yra paklausus. Poreikis yra didžiulis, o bet to, man labai patinka rengti tokio pobūdžio pasirodymus. Galiu nevaržomai patenkinti savo aistrą muzikai ir visuomeniniams reiškiniams, tuo pačiu tyrinėdamas naujas galimybes. Atsiveria neaprėpiamas veikimo laukas, su nesibaigiančia laisve kurti, mokyti ir mokytis, bendrauti, išbandyti naujoves, muzikuoti ir įkvėpti kitus.
– Kur ieškojai įkvėpimo ir kiek laiko užtruko pasiruošimas „From Spectate to Participate“ pasirodymui?
– Įkvėpimo aš neieškau, o semiuosi jo iš gyvenimo. Skirstau temas pagal svarbą, prasmę ir vertinu, ar žmogus sugebėtų su tuo susitapatinti ir pasijuokti. Ar tai yra įdomu ir prasminga? Per pastaruosius trejus metus įvaldžiau gebėjimą reaguoti į susirinkusius žiūrovus ypač jautriai, todėl kiekvieną kartą savo pasirodymą vystau atsižvelgdamas į žiūrovų reakciją. Turiu sukaupęs pakankamai medžiagos, kad galėčiau scenoje jaustis laisvai ir gerbėjams pateikti tiksliai tai, ko reikia. Didelės įtakos šiam pasirodymui turėjo pasiruošimas „TEDx“ renginiams. Rašai mintis, tada jas tikslini, išgrynini, trumpini…
Daug treniruojiesi, o tada viską pamiršti ir pasiduodi tėkmei. Svarbiausia yra mokėti užmegzti ryšį su žiūrovais, o ne mintinai ir aklai jiems skaityti iš scenarijaus. Tai, ką esu paruošęs sausio 24 d. pasirodymui, yra ne tik viso „TEDx“ renginių, bet ir jau beveik trejų metų darbo patirties su įvairiausiomis organizacijomis viršūnė. Atrinkta vien tai, kas geriausia.
– Tavo pasirodyme yra nemažai komedijos elementų. Ar nori tapti dar ir komiku?
– Supratau, kad komediantai šiais laikais yra vieninteliai, kurie gali pasakyti visą tiesą. Kai žmonės juokiasi, tavo įžvalgos gali būti gerokai aštresnės, nes niekas nežino, ar kalbi rimtai, ar tik juokauji. Gali durti nesužeisdamas. O vien tik sausa teorija žmogaus dėmesio ilgai neišlaikysi.
– Dabar paplitęs dorovės karžygių nusistatymas – vieni kitus užsipuola supaprastintomis tiesomis, atspindi visuomenę ir pabrėžia prasčiausius mūsų kaip žmonijos bruožus. Juokavimas, švelnus pasišaipymas padeda įgelti taip, kad žmonės susimastytų, o ne susiskirstytų į skirtingų požiūrių gretas.
– Ar gali palyginti Lietuvos ir kitų šalių žiūrovus? Ar skiriasi lūkesčiai atlikėjui ir žiūrovų įsitraukimas į veiksmą scenoje?
– Galiu pasakyti, kad visur yra visokių žmonių. Tiesiog šiemet turėjau daugiau progų pakeliauti ir įgyvendinti įdomesnius sumanymus – „TEDxStockholm“, „TEDxBlackRockCity“ („Burning Man“ festivalis JAV), „Google“ būstinė Dubline, „European Rainbow Gathering“. Bendraudamas su pažangiais žmonėmis supratau, kad požiūriai ir temos, apie kurias man patinka kalbėti, yra visuotinės, o kalbėdamas anglų kalba aš galiu pasiekti gerokai platesnę grupę žmonių. Kaip parodė mano kelionių patirtis – galiu laisvai bendrauti su plačia bendruomene. Su „From Spectate To Participate“ sumanymu, kuris, beje, gimė „TEDxVilnius“, nusprendžiau neapsiriboti vien Lietuva. Kas supras – tas supras, kam nereikia – tebūnie. Kai man draugas pasakė, kad tai, ką darau, yra tik paistalai, aš jam atsakiau labai paprastai: „Vieno žmogaus mėšlas yra kito žmogaus trąšos. Ir atvirkščiai.“
Viskas priklauso nuo „dirvos“ – negali pykti, jeigu protas nepasiruošęs duoti derliaus. Šįkart matau aiškų kelią dirbti visuotiškai ir noriu tai daryti.
– Dažnai skaitai pranešimus įvairioms organizacijoms. Kas tau labiau patinka kalbėti ir mokyti savo gerbėjus, ar vis dėlto dainuoti ir linksminti susirinkusius žmones?
– Man patinka jausti prasmę savo veikloje. Jaučiu didelį pasitenkinimą, kai darau tai, kas kelia šypsenas, bet kartu gali ir įkvėpti žmogų. Vien dainuoti ir linksminti – banalu, o nusiteikti pernelyg rimtai – nuobodu. Mano dovana yra gebėti natūraliai daryti ir vieną, ir kitą vienu metu. Linksminti su mintimi – štai kada jaučiuosi laimingas. Darydamas poveikį, galiu augti pats – kaip atlikėjas ir kaip žmogus.
– Esi žinomas ne tik kaip muzikantas, bet ir kaip aktyvus visuomenės veikėjas. Kokios visuomeninės temos tau rūpi labiausiai?
– Silpnumas, bejėgiškumas, tai – didžiausia žmonijos bėda. Aš kalbu apie visuomeninį silpnumą arba buitinį neveiklumą – pasidavėm ir pamiršom kovoti už tai, kas mums yra svarbu, mėgautis gyvenimu, ieškoti prasmės savo veiksmuose ir kasdienybėje, o ne šiaip susitaikyti. Mes visi per jauni, kad būtume tokie pasenę, tokie – saugūs, bailūs, nuobodūs. „From Spectate To Participate“ yra apie tai – kodėl virtome savo gyvenimo žiūrovais ir apie tai – kaip iš žiūrovo, vėl tapti dalyviu.
