„Nusišypsok mums, Viešpatie“ gastrolės aktoriui V. Šapranauskui atminti

Balandžio 19–21 dienomis – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje, o balandžio 23 dieną – Klaipėdos Žvejų rūmuose, vyks vienas unikaliausių spektaklių, kadaise garsinusių visą Lietuvos teatrinę kultūrą – Rimo Tumino „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Šis ilgai brandintas sumanymas skiriamas aktoriaus Vytauto Šapranausko atminimui.

Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai turės išskirtinę galimybę ne tik prisiminti, bet ir naujai prisiliesti prie šio Rimo Tumino spektaklio, pastatyto šiuo metu Izraelyje gyvenančio Grigorijaus Kanovičiaus romanų motyvais.

„Kuriant spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“, mums labiausiai rūpėjo išsiaiškinti: iš kur žmogui, vieną gražią dieną, atsiranda jėgų, kodėl jis pasiryžta – pakyla ir keliauja“, – sako režisierius Rimas Tuminas. „Jei žmogus gyvena ar bent dar rusena, kelionė jam – savotiškas gyvenimo pratęsimas. Mūsų spektaklio kelionės priežastis labai aiški – gelbėti savo vaiką, padėti savo artimui. Priežastį visada rasi. Tačiau mums šiandien svarbiausia – žmogaus jėga. Iš kur mums semtis tos jėgos ryžtis kelionei, o tai reiškia – viską keisti? Iš kur mumyse yra jėgų žygdarbiui? Juk žygdarbis šiandien – žmogaus pasiryžimas nelengvam darbui, jei, tiesa, jis neturi savanaudiškų paskatų, jei jį veda gražūs norai, kilnūs jausmai.

Ne, nemanome, kad pastatę spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“, atlikome žygdarbį. Bet jaučiame atradę savyje jausmo ir prasmės prigimtį bei jėgą, kuri kursto žmogaus nerimą, žadina jį, kelia ir kviečia kelionėn. Gal amžinon kelionėn.“

Vytautas Šapranauskas apie „Nusišypsok mums, Viešpatie“ sakė: „Vaidmenį kūrėme per treniruotes. Aš rodydavau viską, ką žinau iš žydų anekdotų, įvairiausių situacijų. R. Tuminas žiūrėjo ir sakė, ko reikia ir ko ne. Svarbiausios mums buvo aplinkybės, kurias vaidinu taip, kaip jose elgtųsi žydas. Juk tą pačią istoriją galima papasakoti ir su gruziniška, su ukrainietiška ir, beje, su lietuviška tartimi“.

Spektakliui scenografiją, muziką bei kostiumus, kaip ir prieš 23 metus taip ir dabar, kūrė ilgamečiai režisieriaus bendražygiai – scenografas Adomas Jacovskis, muzikos kūrėjas Faustas Latėnas ir kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė.

Spektaklyje vaidina J. Vachtangovo teatro žvaigždės – Sergej Makoveckij, Vladimir Simonov, Aleksej Guskov, Jevgenij Kniazev, Viktor Suchorukov (už Avnerio Rozentalio vaidmenį pelnė Olego Jankovskio apdovanojimą – „2013–2014 m. kūrybinis atradimas“), Viktor Dobronravov, Julija Rutberg ir kiti.

„Apsilankykite garsiajame spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir patirsite dvasinio taurumo jausmą.“ – kviečia režisierius R. Tuminas ir visa kūrybinė grupė.

***

Apie Rimo Tumino spektaklį kalba garsūs teatro kritikai.

Natalja Krymova:

Spektaklis nuostabus. Tai yra tos aukštumos, kurias pasiekia Šolom Aleichemas. Tai yra pati esmė. R. Tuminas myli svetimą lygiai taip, kaip ir savą. Kol žmonės svetimo nemylės taip, kaip savęs – nieko nebus. Bus tik siaubas, kraujas. Tai jaudina mus visus. Tai geriausias spektaklis, kurį mačiau Maskvoje. Žydas ne žydas, bet tai yra Žemės skausmo šerdis. Ir visa tai atsispindi šiame spektaklyje. Dėl to spektaklyje gali matyti anekdotus, kuriais niekada neperžengiama riba. Šiame spektaklyje visi leonovai. Keturios žmonių sielos – ir visos yra lyg viena. Perėjimai nuo proto iki naivumo, nuo siaubo iki linksmybės, nuo mirties iki gyvenimo, nuo gyvenimo iki mirties… Po spektaklio – toks jausmas, kad išsimaudžiau nuostabioje versmėje, kur viskas teisinga.

Vidas Siliūnas:

„Viešpaty“ režisieriui pavyko sukurti apeiginį spektaklį. Teatras ne veltui yra gimęs iš apeigos, dėl to jo genetinė prigimtis yra labai svarbi. Tuminas nuėjo sunkesniu keliu – jis parodo, kad kasdienį gyvenimą galima ritualizuoti. Ir ta žydiška dviejų dalių klajonė iš pradžių atrodo egzotiška, o paskui išaiškėja, kad visi mes – keliautojai, kad spektaklis byloja apie visų mūsų kelią. Ir pradedi jausti mitinę spektaklio erdvę, mitinę prasmės erdvę, kuri įtraukia visų mūsų likimus.