Lietuvių ir anglų kalbomis parengta paroda „Lietuvių rašytojų draugija: septyni dešimtmečiai istorijos“ kviečia lietuvių išeivijai ir literatūrai svetur neabejingus skaitytojus ir tyrėjus pakeliauti šios organizacijos veiklos keliais.
Lietuvių rašytojų draugija, įsteigta 1932 m. vasario 21 d. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, yra pirmoji savarankiška lietuviškai rašančių rašytojų, vertėjų, literatūros tyrėjų ir kritikų organizacija. Iki 1944 metų ji veikė Lietuvoje, o 1946 metais nuo antrosios sovietų okupacijos pasitraukę
pabėgėliai organizaciją atkūrė Vokietijoje ir pavadino Lietuvių rašytojų tremtinių draugija. Nuo 1950 metų iki dabar draugija veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Parodoje pateikiami Lituanistikos tyrimo ir studijų centre (LTSC) Čikagoje saugomo gausaus Lietuvių rašytojų draugijos (LRD) archyvo dokumentai: laiškai, pranešimai, posėdžių protokolai, kiti su draugijos veikla susiję dokumentai, taip pat nuotraukos ir garso įrašai. Juos papildo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos archyvo medžiaga.
LTSC archyve saugomas Lietuvių rašytojų tremtinių (vėliau Lietuvių rašytojų) draugijos archyvas (5 archyvinės dėžės – apie 1 100 puslapių), kurį sudaro 1946–1990 metų veiklos medžiaga, yra svarbus dokumentinis šaltinis tyrinėjant išeivijos kultūrinę veiklą. Tik susikūrus draugijai, visus dokumentus saugojo draugijos pirmininkas Stasys Santvaras, vėliau kartu su kitais Vokietijos pabėgėlių stovyklų dokumentais juos atgabeno į JAV. Kurį laiką dar saugojęs (pirmininkaujant Jonui Aisčiui), paskui šiuos dokumentus perdavė Čikagoje draugijai pirmininkavusiam Beniui Babrauskui.
Vadovaujant Bernardui Brazdžioniui (per pirmąją kadenciją) ypatingas dėmesys buvo skirtas rašytojų veiklai įamžinti. Buvo nutarta padaryti keletą dalykų: pirmasis – padaryti kiek galima daugiau išeivijos lietuvių rašytojų garso įrašų; antrasis reikšmingas nutarimas buvo perduoti Rašytojų draugijos dokumentus Pasaulio lietuvių archyvui (PLA), kuriam tuo metu vadovavo draugijos narys Česlovas Grincevičius. Ten buvo sudarytas atskiras LRD fondas. LRD valdybos nuosekliai laikėsi šio nutarimo.
Ypač tvarkingai ir išsamiai dokumentus perdavė Alė Rūta (sekretoriavo pirmininkaujant B. Brazdžioniui). Šiuo metu jame saugomi draugijos dokumentai iki Pauliaus Jurkaus kadencijos. P. Jurkaus archyvas, deja, PLA nepasiekė, LRD fonde tėra nedidelė dalis šio laikotarpio dokumentų. Parodoje eksponuojami pastarųjų metų veiklos dokumentai yra paskolinti dabartinės draugijos pirmininkės Stasės Petersonienės.
Virtualią parodą galima pamatyti čia.
Parodą parengė Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyrius. Parodos partneris – Lietuvių lituanistikos tyrimo ir studijų centras (Čikaga, JAV). Parodos autorės: dr. Dalia Cidzikaitė ir Kristina Lapienytė-Bareikienė.
