Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr. Giedrius Gasiūnas sako, kad šių metų laureatai buvo apdovanoti už darbus, atliktus dar praeitame amžiuje, todėl lietuvių atradimas dar tikrai gali būti įvertintas.
Mažiausių savarankiškų gyvų organizmų – bakterijų – stebėjimas prasidėjo daugiau nei prieš 300 metų. Ir jeigu bakterijos asocijuojasi su kuo nors blogu, reikia pabrėžti, jog jos atlieka itin naudingų funkcijų: pieną paverčia kefyru, skaido ir ardo ant žemės esančius lapus bei šiukšles, padeda susidaryti derlingam dirvožemiui ir kt.
Bakterijoms kenkia virusai – šie patekę į bakterijos vidų naudoja ją kaip puikią terpę daugintis taip sunaikindami bakteriją. Profesoriaus V. Šikšnio laboratorijoje mokslininkai tiria kaip jos kovoja su virusais. Jie pastebėjo, jog bakterijos geba atpažinti tam tikras viruso DNR sekas ir ties jomis DNR perkirpti. Tokiu būdu bakterijos apsisaugo, sunaikina virusą ir kitą kartą jau žino, kaip su juo kovoti.
Mokslininkai, supratę bakterijų gynybinį mechanizmą, ėmė galvoti, kaip tai pritaikyti praktikoje. Biochemikas Giedrius Gasiūnas išgryninęs Cas9 baltymą, pastebėjo, kad jis veikia kaip puikios DNR žirklės. Šias žirkles mokslininkai gali nukreipti tiksliai ten, kur jie nori, ir atlikti kirpimą. Tokiu būdu galima gydyti genetines ligas. Kaip veikia šis procesas, aiškinamės šioje „Mokslo sriubos“ laidoje.
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą.
