Nepritarus Prezidentės veto, naujasis Darbo kodeksas (DK2016) 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas be pakeitimų. Kodeksas pakeitė nelankstų darbo santykių reguliavimą, tačiau jame numatyti esminiai pakeitimai sukėlė griežtą visuomenės kritiką, todėl praėjus savaitei po Kodekso priėmimo Seime pradėti registruoti pirmieji įstatymo pakeitimo projektai. Pastarųjų turinys akcentuoja didesnes garantijas darbuotojams, tačiau nepaneigia pagrindinės šio socialinio modelio idėjos tobulinti darbo santykių reglamentavimą gerinant verslo plėtros galimybes Lietuvoje. 2016 m. lapkričio 3 d. Seimas ėmė koreguoti DK2016 nuostatas.
Įtvirtintas darbo sutarties aiškinimo darbuotojo naudai principas
Prezidentės dekrete, kuriuo Kodeksas vetuotas, buvo siūloma numatyti, kad, abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos būtų aiškinamos darbuotojų naudai, todėl sekant galiojančiu reglamentavimu, numatytu 2002 m. birželio 4 d. priimtame Darbo kodekse, Seimas pritarė siūlymui numatyti principą, kad, esant abejonių dėl darbo sutarties sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai.
Padidintos išeitinės išmokos darbuotojams
Kodekso pakeitimo projektu buvo siūlyta didinti išeitines išmokas darbuotojams, nutraukiantiems darbo santykius savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Prezidentės dekrete buvo siūloma diferencijuoti išeitinės išmokos dydį priklausomai nuo priežasčių, kurios lemia darbo santykių nutraukimą, tačiau Seimas po svarstymo nutarė didinti išmokas visiems darbuotojams, kurie nutraukia darbo santykius dėl įstatyme svarbiomis nurodytų priežasčių.
Įsigaliojus DK2016 darbuotojas, nutraukdamas darbo sutartį rašytiniu pareiškimu ir esant įstatyme įtvirtintoms svarbioms priežastims, turės teisę į 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką (iki pakeitimo darbuotojas turėjo teisę į 1 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką). Darbuotojai, su kuriais darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei 1 metus, įgys teisę į 1 jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (iki pakeitimo turėjo teisę į 0,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką).
Ilgėja įspėjimo terminai atleidžiamiems darbuotojams
Pagal galiojantį Darbo kodeksą darbuotojas, kuris atleidžiamas nesant jo kaltės, bendru atveju įspėjamas prieš 2 mėnesius iki planuojamo atleidimo dienos, o darbuotojas, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, ar kuriam dar nėra sukakę 18 metų, taip pat neįgalūs ar auginantys vaikų iki 14 metų, nustatytas 4 mėnesių įspėjimo terminas.
Siekiant darbo santykių lankstumo, Kodekse įtvirtintas bendrasis 1 mėnesio įspėjimo terminas, o tais atvejais, kai darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei 1 metus, įspėjama prieš 2 savaites. Tačiau po svarstymo Seime pritarta, kad darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, reikalingos didesnės socialinės garantijos. Todėl po priimtų pakeitimų pagal DK2016 nuostatas, kaip ir buvo siūlyta Prezidentės dekrete, šiems darbuotojams bendrasis įspėjimo terminas yra trigubinamas.
Naikinama galimybė sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis
Kodeksas išsiskiria naujomis, galiojančiame Darbo kodekse nenumatytomis, darbo sutartimis. Tačiau po svarstymo Seime buvo pritarta tiek nevyriausybinių organizacijų, tiek ir Prezidentės dekrete išdėstytiems siūlymams bei argumentams, kad Kodekse nenustatytos apimties darbo sutarties rūšies turėtų būti atsisakyta.
Švenčių dienų išvakarėse bus dirbama trumpiau
Seimas įtvirtino nuostatą, esančią ir galiojančiame Darbo kodekse, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda, išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal sutrumpintą darbo laiko normą.
Kinta darbo laiko apskaitos tvarkymas
Seimas pritarė siūlymui detalizuoti, kad darbdavys į apskaitą be jau numatytų viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, darbo laiko poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką bei darbo laiko naktį, papildomai privalo įtraukti ir faktiškai išdirbtą darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.
Ilgesnės atostogos
Seimas suteikia didesnes socialines garantijas darbuotojams, auginantiems bent vieną vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų. Šiems darbuotojams teikiamas prioritetas sudarant kasmetinių atostogų eilę, o taip pat ilginamos pačios kasmetinės atostogos. Taigi įsigaliojus DK2016 šie darbuotojai turės teisę į kasmetines 25 arba 30 darbo dienų atostogas, priklausomai nuo to, ar dirbama 5, ar 6 darbo dienų savaitę.
Taip pat buvo pritarta dėl papildomų atostogų suteikimo darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką turės nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Šiuo metu numatyta, kad DK2016 su pakeitimais įsigalios 2017 m. sausio 1 d., tačiau viešoje erdvėje daugėja pareiškimų, kad vertėtų šio ilgai laukto Kodekso, kuriuo reformuojamas sustabarėjęs darbo santykių reglamentavimas, įsigaliojimą nukelti vėlesniam laikui.
Autorė yra advokatų kontoros jaunesnioji teisininkė
