Šventoji lapkričio mėnesį kviečia prisiminti miestelio istoriją bei pažymėti Latvijos Nepriklausomybės dieną. Verta paminėti, kad Šventosios seniūnija tik 1921 m. buvo prijungta prie Lietuvos, iki tol šis kraštas priklausė kaimyninei Latvijai. Miestelyje iki šiol gyvena aktyvi latvių kultūrą ir kalbą puoselėjanti bendruomenė.
Vieno iš renginio metu, lapkričio 11 d. 17 val., Kultūros centro salėje (Šventosios g. 1) bus galima pamatyti beveik prieš dešimtmetį sukurtą dokumentinį filmą apie senuosius Šventosios žvejus „Esam visą jūros dugną nulaižę“. Filme kalba Andreis Balceris, Andris Balčius, Niklaus Kikals, Janis Freimanis, Antanas Žičkus ir kt.
Latvijos Nepriklausomybės dieną, lapkričio 18 d., Šventosios mokykloje vyks mokiniams skirtas edukacinis renginys – dokumentinio filmo „Vėjų žemė“, pasakojančio apie Šventąją ir Šventosios latvių bendruomenę, pristatymas. 18 val. šventojiškiai ir svečiai kviečiami į renginį Kultūros centre (Šventosios g. 1) „Poezija Latvijai“, kurio metu bus skaitoma poezija ir proza latvių kalba, taip pat bus galima išvysti ir dokumentinį filmą „Vėjų žemė“, susitikti su filmo dalyviais.
Latvijos Nepriklausomybės dienos paminėjimas renginiais ar ekskursijomis jau tapo graži miestelio tradicija, jungianti bendruomenes ir kartas.
Niekada anksčiau Šventoji nepriklausė nei Livonijai, nei Kuršo kunigaikštystei. Šventoji su Palanga 1819 m. caro valdininkų buvo prijungtos prie Kuršo gubernijos. Tuo pagrindu 1918 m. šį pajūrio ruožą pasisavino susikūrusi Latvija. Tarptautiniu arbitražu 1921 m. mes atgavom Šventąją, “sumokėję” Latvijai kai kuriomis žemėmis sausumoje.
“Šventosios seniūnija tik 1921 m. buvo prijungta prie Lietuvos, iki tol šis kraštas priklausė kaimyninei Latvijai.” Latvijai priklausė dėl to, kad 1819 m. okupacinė Rusijos valdžia priskyrė teritoriją Kuršo guberbijai.
Šiaip šį ginčą išsprendėm labai civilizuotai. Pagarba latviams. Ne taip, kaip su Lenkija, kuri nepaisė jokių ankstesnių sienų ir Lietuvos valstybingumo.