Dvi kadencijas – nuo 1998 iki 2003 ir nuo 2004 iki 2009 metų – baigęs prezidentas Valdas Adamkus (iki 1955 m. Voldemaras Adamkavičius) ketvirtadienį mini 90-mečio jubiliejų.
V. Adamkus gimė 1926 metais Kaune (Tėvas – Ignas Adamkavičius, Nepriklausomybės kovų savanoris, vienas pirmųjų Lietuvos karo aviacijos mokyklos vadovų, vėliau – Kauno geležinkelio stoties policijos viršininkas. Motina dirbo Susisiekimo ministerijoje).
Mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje prieš nacius kartu su mokslo draugais leisdamas pogrindinį laikraštį „Jaunime, budėk!“.
Vvėliau jis su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1949 metais Adamkus su šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, ten 1960-aisiais baigė Ilinojaus Technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę.
Gyvendamas JAV, tapo Respublikonų partijos nariu ir septintajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į politinę veiklą. Iš pradžių Ilinojaus valstijos vietos valdžios rinkimuose dalyvavo vietinio Respublikonų partijos kandidato rinkimų kampanijoje. Vėliau, 1968 m. būdamas Respublikonų partijos kandidatu, dalyvavo Čikagos sanitarinės patikėtinių tarybos rinkimuose ir rinkimus pralaimėjo Demokratų partijos kandidatui.
Septintojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo dirbti JAV federalinėje tarnyboje. 1969 m. vandens taršos mokslinio tyrimo centre Sinsinatyje buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, po to – direktoriumi. 1971 m. pakviestas dirbti į naujai kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją – Aplinkos apsaugos agentūrą. Joje paskirtas penktojo regiono (Vidurio Vakarų) administratoriaus pavaduotoju. 1981 m. tapo šio regiono administratoriumi ir šias pareigas užėmė iki 1997 gegužės mėn.
1972 m. liepos mėn. buvo pirmosios JAV aplinkos apsaugos delegacijos į Sovietų Sąjungą narys. Tuo pačiu metu pirmą kartą po emigracijos apsilankė ir Lietuvoje. Vėliau kaip JAV aplinkos apsaugos delegacijų narys Sovietų Sąjungoje lankydavosi nuolat. Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę, buvo paskirtas techninės pagalbos šioms šalims aplinkos apsaugos srityje programos vadovu. Užimdamas šias pareigas, konsultavo vandenvalos įrenginių statybos, aplinkosaugos stebėsenos plėtojimo klausimais, organizavo mokslo įstaigų atstovų stažuotes JAV, padėjo aplinkosaugos institucijoms apsirūpinti moksline literatūra, prietaisais bei programine įranga.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, su žmona Alma grįžo į Lietuvą.
Šiemet V. Adamkaus vardas suteiktas gimnazijai Kaune.
Prezidentas V. Adamkus yra pagerbtas šiais Lietuvos ir užsienio šalių valstybiniais apdovanojimais:
- Sakalo ordino Didysis kryžius, Islandija, 1998 m.
- Šventojo Olofo ordino Didysis kryžius, Norvegija, 1998 m.
- Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo I- ojo laipsnio ordinas, Ukraina, 1998 m.
- Marijos žemės ordino grandinė ir Didysis kryžius, Estija, 1999 m.
- Išganytojo ordino Didysis kryžius, Graikija, 1999 m.
- Nuopelnų ordino grandinė ir Didysis kryžius – Italija, 1999 m.
- Baltojo Erelio ordinas, Lenkija, 1999 m.
- Nuopelnų ordino Didysis kryžius, Malta, 1999 m.
- Nuopelnų ordino Didysis kryžius, Vengrija, 1999 m.
- „Draugystės“ ordino Didysis kryžius, Kazachstanas, 2000 m.
- Trijų žvaigždžių ordino grandinė ir Didysis kryžius, Latvija, 2001 m.
- Garbės legiono ordino Didysis kryžius, Prancūzija, 2001 m.
- Žvaigždės ordino grandinė, Rumunija, 2001 m.
- Šventojo Mesropo Maštoto ordinas, Armėnija, 2002 m.
- Baltosios rožės ordino grandinė ir Didysis kryžius, Suomija, 2002 m.
- Šventojo apaštalo Andiejaus kryžius, Rusija, 2002 m.
- Ordinas „Už ypatingus nuopelnus“, Uzbekistanas, 2002 m.
- Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, Lietuva, 2003 m.
- Šlovės ordinas, Uzbekistanas, 2003 m.
- Baltosios žvaigždės ordino aukso grandinė ir Didysis kryžius, Estija, 2004 m.
- Izabelės Katalikės ordinas su grandine, Ispanijos Karalystė, 2005 m.
- Nuopelnų ordino Didžiojo kryžiaus ypatingasis laipsnis, Vokietija, 2005 m.
- Baltojo dvigubo kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas, Slovakija, 2005 m.
- Leopoldo ordino Didysis kryžius, Belgijos Karalystė, 2006 m.
- Nuopelnų ordino Didysis kryžius su aukso grandine, Vengrija, 2006 m.
- Garbingiausiojo Pirties ordino Didžiojo Komandoro kryžius, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystė, 2006 m.
- 1-ojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus“, Ukraina, 2006 m.
- Motinos Teresės ordinas, Albanija, 2007 m.
- Aukščiausiasis Chrizantemos ordinas su Didžiąja juosta, Japonija, 2007 m.
- Princo Henriko navigatoriaus ordinas su aukso grandine, Portugalija, 2007 m.
- Šv. Jurgio pergalės ordinas, Gruzija, 2007 m.
- Nyderlandų Liūto ordino Didysis kryžius, Nyderlandų Karalystė, 2008 m.
- Ordinas „Už nuopelnus Čilei“ su grandine, Čilės Respublika, 2008 m.
- Nuopelnų Austrijos Respublikai garbės ženklo Didžioji žvaigždė, Austrijos Respublika, 2009 m.
- Ordinas „Stara Planina“, Bulgarijos Respublika, 2009 m.
- Lenkijos atgimimo ordino Didysis kryžius, Lenkijos Respublika, 2009 m.
- Laisvės ordinas, Ukrainos Respublika, 2009 m.
- Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, Lietuva, 2009 m.
- Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė, Lietuva, 2009 m.“
- LTOK 1-ojo laipsnio ordinas su grandine „Už nuopelnus“, 2009 m.
Prezidentas , mažiausiai nusipelnęs lietuvių tautos grebūvio kūrimui, DAUGIAUSIAI prisidėjęs prie lietuvių tautos IŠVIETINIMIO, pataikaudamas ir įgyvendindamas pasaulio masonų ELITOS sukurtomis Pasaulinio Pilietizavino ir Globalizavimo programomis. Pažvelkite, kiek apdovanojimų – UŽ KĄ? KĄ GERO NUVEIKĖ TAS VEIKĖJAS kitoms valstybėms ir tautoms? Jo valdymo metais labiausiai suklestėjo valstybinė ir net Teismų- Prokuratūros ir Saugumo mafijos ir korupcija. Jo palikimu sėkmingai ėmė naudotis dabartinė Prezidentė. Tad su kuo reikėtų sveikinti šį daug blogio Lietuvai ir lietuvių tautąi atnešusį žmogų . Gal te greičiau jis grįžta į ČIkagą… kurioje taip pat nelabai randa draugelių, te pasižvalgo, kiek per jį Amerikoje atsirado išeivių iš Lietuvos, kiek jų vargsta valydami amerikiečiams užpakalius, vežikais vežiodami turčių prekes… nors Lietuvoje jie buvo inžinieriais, pedagogais, medikais…net mokslininkais.
Aisti, parašyk apie žmogų, kuris daugiausiai nusipelnęs ,,lietuvių tautos gerbūvio kūrimui”.
Pritariu; ekonomika jo valdymo laike smuko.
Sovietmečiu buvo toks trumpas anekdotas.
Klausia žydelio: Ką darytai jei atidarytų sienas?
Ūi, lipsiu į medį kad nesumindžiotų.
Taigi 50 metų sovietmečio užprogramavo nekantresnius žmones emigracijai.
Ne visai taip:
1. koks trečdalis, sakykim, nori gyventi užsienyje ir jie niekada nebegrįš (tokie, kaip taisyklė, reikalauja dvigubų pilietybių, nes užsienyje gaunamų gėrybių jiems dar negana);
2. dar trečdalis tokių, kurie užsienyje užsidirbs ir grįš;
3. pats neaiškiausias trečdalis, kurie čia arba neturėjo darbo iš viso, ar jo negavo tokio kokio norėjo, todėl neaišku ką jie darys: grįš ar ne? Kaip tik dėl paskutiniųjų, o ir dėl gyvenančių Lietuvoje, reikia pakelti Lietuvos ekonomikos lygį iki tiek, kad jiems neapsimokėtų ir tuo pačiu nesinorėtų kažikur trankytis dėl to, ką gali gauti namie.
Nors ištrynė, bet klausiu:
kas buvo jo motina?
Niekur apie ją nerašo konkrečiai, o jei jau ką randi, tai tvirtina, kad žydė.
Ir tai gali būti, nes kuriam galui tada slepiami jos duomenys?
Smardini, ‘tikras lituvi’…
Straipsnyje ,,Pokalbiai nesilaikant protokolo: V. Adamkus apie įtakingą krikštatėvį ir taikdario misiją Ukrainoje” yra krikšto liudijimo nuotrauka, kurioje yra mamos vardas ir pavardė.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/pokalbiai-nesilaikant-protokolo-v-adamkus-apie-itakinga-krikstatevi-ir-taikdario-misija-ukrainoje.d?id=72493536
Smardini pats, berašti:
nėra ten parašyta kas ji tokia, o pavardės vardai ne visada parodo kuriai grupei žmogus priklauso ar save priskiria (yra, pvz., žydukų – vaikų, kurie nuo mažens buvo užauginti lietuvių, jiems buvo duoti lietuviški vardai bei pavardės, o jie … išvažiavo į Izraelį, arba taip vadinami Vilko vaikai).
Pavardės vardai gali būti atsitiktiniai, kieno nors duoti, o ne iš tėvų paveldėti.
Ar Adamkus – tikras lietuvis, jei jų šeimoje buvo kalbama lenkiškai (iš kur kitur jis, gyvenęs Kaune, taip gerai išmoko lenkų kalbą?)?
Taip, kad ir vėl nieko rimto pasakyti nesugebėjai.
Mokykis lietuvių kalbos.
Tu, ‘tikras lituvi’, laaabai naudingas čia, ‘alke’, kaip iš Grūto parko pabėgęs :). Jaunimas net negali įsivaizduoti tų tarybinių komunistinių išgamų, kurios grasindavo, šmeiždavo, meluodavo, kišdavo tą savo sumautą marksizmą-leninizmą.
Paaiškink visiems kodėl jūs visi, išskyrus ten tą Burokevičių, taip lengvai atsisakėte to savo komunistinio rytojaus.
Na, va – į temą pakalbėti nesugebi, tai nors pasikoliosi.
Dabar į tavo pliurzalus.
Citata: “Jaunimas net negali įsivaizduoti tų tarybinių komunistinių išgamų, kurios grasindavo, šmeiždavo, meluodavo, kišdavo tą savo sumautą marksizmą-leninizmą.
Kur čia taip buvo?
Prašome nurodyti konkretų pavyzdį – kas ten, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis “grasindavo, šmeiždavo, meluodavo, kišdavo tą savo sumautą marksizmą-leninizmą”.
Citata: “Paaiškink visiems kodėl jūs visi, išskyrus ten tą Burokevičių, taip lengvai atsisakėte to savo komunistinio rytojaus”
Tas “rytojus” turėjo būti sukurtas pagal Komunizmo statytojo kodeksą 1980m. Taip, kad atsisakyti nebuvo ko – jau 10m. visiems buvo aišku, kad tai nepasiteisino.
O Burokevičius ne to laikėsi, o susidėjo su okupantais, dėl ko ir buvo pasmerktas.
Taip, kad ir vėl nieko protingo pasakyti nesugebėjai.
Dar kartą tau liepiu: mokykis lietuvių kalbos.
Neužmiršome Adamkaus kvietimo susprogdinti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę