Žagarės regioniniame parke, ypač Žagarės miške, galima sutikti tauriųjų elnių. Ypač įspūdingas elnių maurojimas rujos laikotarpiu rugsėjo ar spalio mėnesiais. Tačiau ne dažnam pavyksta pamatyti šių didingų žvėrių tarpusavio kovą.
Tokią elnių kovą fotoaparatu įamžino Žagarės regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Raimondas Ginkus. Pasak jo, iš taip arti pamatyti šiuos laukinius žvėris nėra taip paprasta, tačiau rujos metu, kai jie praranda baimės jausmą, elgiasi ne itin atsargiai, galima ir kiek arčiau prisėlinti.
Žagarės regioninio parko direkcijos specialistui bevaikštant po mišką pirmiausia pasigirdo lūžtančių šakų garsai, maurojimas, o po kelių sekundžių pasirodė ir pats elnias. Iš kitos pusės jo link artėjo ir antras žvėris. Pagal išvaizdą tai galėjo būti jau subrendę 7 ar 8 metų patinai. Žvėrys netrukus pradėjo kovą. Surėmę ragus jie vienas kitą stumdė pirmyn atgal ir po įnirtingos kovos vienas jų antrąjį parbloškė ant žemės. Nugalėtasis patinas buvo sužeistas, tačiau greitai atsistojo ir dingo miško tankmėje, o nugalėtojas ramiai nužingsniavo į kitą pusę.
Visa kova truko apie dešimt minučių. Laimei žvėrys nesusižeidė mirtinai, nors neretai pasitaiko ir tragiškai pasibaigiančių kovų. Juk smailiais ragais žvėrys gali lengvai susižeisti ir mirtinai nukraujuoti, ar susirakinusių ragų jiems taip ir nebepavyksta atkabinti.
Žagarė – lietuviškų elnių gimtinė. Tai mena ir Žagarės istorija… Žagarės grafas Dmitrijus Naryškinas daugelio Europos dvarų pavyzdžiu, savo medžioklės ūkyje įrengė elnyną. Spėjama, kad XIX a. pabaigoje elnių jis atsivežė iš Europos, kadangi tuo metu Lietuvoje jie buvo išnykę. Elniams skirta teritorija buvo aptverta aukštomis karčių tvoromis. Tik per Pirmąjį pasaulinį karą jo elniai išsibėgiojo – dalis į Latviją nuėjo, dalis po Lietuvą pasklido.
Žagarės regioninio parko direkcijos informacija
