
Tokio konkurso sostinės savivaldybė dar nebuvo skelbusi – sukurti ir pastatyti paminklą Dr. Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos kviečiamos geriausios skulptorių ir architektų pajėgos, ir tai bus pats atviriausias viešas konkursas, pagaliau užbaigsiantis dešimtmečius trukusias diskusijas dėl paminklo vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų. Nuo šiol prasideda realūs darbai, kad minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Vilnius pagaliau sukviestų visus į sutvarkytą Filharmonijos aikštę – susiburti aplink paminklą tautos patriarchui Dr. Jonui Basanavičiui.
Konkurse pakviesti dalyvauti visi – tiek kūrėjų (architektų, skulptorių) komandos, tiek įmonės ar apsijungę jų grupės, kurios turės pasiūlyti paminklo ir aikštės įrengimo idėjas, parengti techninį projektą ir prižiūrėti vykdymą. Savo idėjas dalyviai turės pateikti iki 2017 sausio 10 d.
Konkursui pateiktus darbus akylai vertins ekspertų komisija, kurios narius pasiūlė ir delegavo Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailės akademijos bendruomenė: skulptoriai, Lietuvos dailininkų sąjungos nariai Edita Utarienė, Stasys Žirgulis, Antanas Žukauskas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas prof. Dr. Algimantas Mačiulis, VGTU Architektūros katedros prof. Rolandas Palekas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politikos teorijos katedros vedėjas Alvydas Jokūbaitis, VU Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros doc. Eligijus Raila, Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas ir Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Komisijai pirmininkaus Lietuvos dailininkų sąjungos narys, skulptorius prof. Gediminas Karalius.
Ši komisija visapusiškai vertins tiek architektūrinius, meninius, technologinius, tiek paminklų apsaugos bei kitus specifinius sprendinius, kad iš konkursui pateiktų projekto idėjų būtų išrinkta geriausia skulptūra ir aikštės įrengimo projektas. Idėjos bus vertinamos pagal skaidrius ir aiškius kriterijus: skulptūros idėjinių–plastinių sprendimų meninę kokybę, idėjos originalumą, kontekstualumą – skulptūros ir architektūros sprendinių ansambliškumą ir dermę su istorine aplinka, bei projekto ekonominį pagrįstumą.
Aptariant meninę kokybę, ekspertams bus svarbu įvertinti paminklo idėją, originalų šiuolaikinį interpretavimą esamoje aplinkoje, skulptūros mastelį, estetinius aspektus, stilistinį vientisumą, medžiagų spalvų, faktūrų tarpusavio dermę. Vertindami kontekstualumą, ekspertai žiūrės kiek siūlomi sprendimai atitinka aplinkos mastelį, koks medžiagų ilgaamžiškumas, kokia yra šviesos, medžiagų, formų ir spalvų dermė su aplinka. Ekonominiam pagrįstumui įvertinti bus reikšminga prognozuojama paminklo modelio ir aikštės statybos kaina, kokybės ir kainos santykio optimalumas.
Konkursą ir po to seksiančius rangos darbų pirkimus lydės ypatingas viešumas, visuomenės dėmesys ir kontrolė: be to, kad kiekvienas konkurso etapas bus skelbiamas viešai, atsakingų darbų procesą koordinuos ir Vyriausybės sudaryta Dr. Jono Basanavičiaus paminklo sukūrimo ir pastatymo Vilniuje darbų koordinavimo komisija, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Konkursui pateikti projektai po ekspertinio vertinimo bus viešai paskelbti Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos bei savivaldybės tinklalapiuose, ir bus surengta ekspozicija Vilniaus miesto rotušėje.
Tikimasi paminklo Dr. Jonui Basanavičiui laimėtojus atsirinkti iki 2017 metų pavasario. Estetiškai sutvarkyti miesto aikštę ir iškilmingai atidengti skulptūrą dr. Jono Basanavičiaus 167-ųjų gimimo metinių proga planuojama iki 2018 m. spalio 23 d. Tokiam grafikui pritarė ir Vyriausybės sudaryta Dr. Jono Basanavičiaus paminklo sukūrimo ir pastatymo Vilniuje darbų koordinavimo komisija, susirinkusi į pirmąjį posėdį, kuriame aptarė darbų organizavimo planą, konkurso principinius nuostatus, paminklo finansavimo galimybes.
Trims projekto konkurso laimėtojams, užėmusiems prizines vietas, numatyta skirti pinigines premijas: pirmosios vietos laimėtojui – 5 tūkst. Eur, antrosios – 4 tūkst. Eur; trečiosios – 3 tūkst. Eur. Dvi paskatinamosios premijos po 2 500 Eur atiteks užėmusiems ketvirtą ir penktą vietas.
Pirmajam atkurtosios Lietuvos (valstybės) vadovui …kuris po VASARIO 16-osios Nepriklausomybės akto
pasirašymo (aišku po paskutiniojo jį pasirašiusio užsivėlinusio bajoro Donato Malinausko, “Gintarinės
deklaracijos ’14” bendraautoriaus su tuo pačiu Jonu Basanavičiumi) tapęs nuo 1795 m. valstybingumą
praradusios ir jį vėl atstačiusios po 123 metų mūsų Valstybės Vadovu, ir deramiau, ir pagarbiau reiktų
net žinią teikt.
Garbingai.
Lietuviškai.
užuot… “Ši ko-mi-si-ja visapusiškai vertins tiek architektūrinius, meninius, technologinius, tiek paminklų apsaugos bei kitus specifinius sprendinius, kad iš konkursui pateiktų projekto idėjų būtų išrinkta geriausia skulptūra ir aikštės įrengimo projektas. Idėjos bus vertinamos pagal skaidrius ir aiškius kriterijus: skulptūros idėjinių–plastinių sprendimų meninę kokybę, idėjos originalumą, kontekstualumą…”
saujukės tiek dar lietuviškai niekaip, na niekaip, neįkertančių “komisarų” skelbimuką teiktą perrašinėjus. Ar ne?
Ką gi, pajėgių pajėgų (visokių) varžytuvės, varžybos, rungiantis dėl pačio pačio tinkamiausio teikinio
paminklui Pirmajam atkurtosios mūsų Valstybės Vadovui (tą pat dieną vadovavimą ir perdavusio Antanui
Smetonai, – jau sekančiam mūsų Vadovui ..nuo Nepriklausomybės akto įsigaliojimo akimirkos visa įskaitant)
lai išsipildys pačiu deramiausiu bei tinkamiausiu S U M A N Y M U, ir jį iki 1917 m. lapkričio mėn. įgyvendinus
(o ko čia gi vilkt-vilkinti), bus galima ir bendrą sprendinį rast dėl dar imliau paveikusio sava veikla, savu atkakliu
bei tiesiog aiškių aiškiausiu lietuviško žodžio išlaikymo triūso palikimu visai mūsų Tautai, – Kazimierui BŪGAI 🙂
Lietuvos s o s t i n ė s garbioje mokslo aplinkos paminklavietėje. Kurgi, po Didžiųjų Valdovų Vytenio, Kęstučio,
Algirdo, Vytauto bei kitų gausių Tautos įžymybių paminklaviečių sostapilėje… ir jam (po J.Basanavičiaus) vieta?
http://www.lituanistika.lt/Konkursai/Paminklas_Sankt_Peterburge.htm
Rusijoje
ir
…ką gi dar vis galios nepraradusios Liublino unijos platumose (su Lenkija nuo 1569 m. unijos sąlygu
nei Lietuva, nei pati Lenkija po J. Pilsudskio ir kitų antibolševikinio laikmečio įtampų laiko keist neturėję)
statyti galime ir privalėsime (kam); taip, – po 1795 m. abiejų tautų Valstybės Nykio, 1917-18 ir vėlesni metai,
– iki galutinio 1991 m. gruodžio mėn. SSSR išnykimo (likus tik nuo 1945 m. rugpjūčio 2 d. laikinam ad-
ministravimui ten paskirtojo ploto Vadovui-administratoriui M.Gorbačiovui tos pat SSSR vardu-valia(?) iki
būsimo Taikos susitarimo, vis Jungtinių Valstijų bei Jungtinės Karalystės visų visų požioplių piliečių valia)
vis neleido ramiai, oriai bei deramai Lietuvai su Lenkija aptart bei pakeist kažką, kas net nuo 1569 m.
abiejų šalių (dėl unijos sąlygų, nepaisant svetimųjų valios “ant 1795 m. Mūsų bendros Valstybės išdalinimo)
įtvirtinta bei t e b e v e i k i a ?
J. Basanavičiui paminklo vieta priklauso šiuolaikiškai centrinėje Vilniaus vietoje, dabartinėje Lukiškių aikštėje.
Su viso viso Šventaragio slėnio aplinka …iki pat Vingio, nuo Didžiojo Vytenio pastangomis piliavietės naujajai
Valstybės sostinei supiltos (Vilnios vagą apsaugai prakasant, kai Gediminą paskyė Vilniaus į t v i r t inimui),
visa visa Didžiųjų Vilniaus Panerių kalvų Šventviečių aplinka, netgi caro nurodymu ant 1863-64 m. sukilimo
dalyvių egzekucijos vietos užrioglinus mūrus, Lunkų (“miasto”, t.y. būstovės arba miesto kol kas skolintai
ir Vilnių įvardijant), na kaip dabar pievas-laukus-daržus bei buvusią turgavietę Lunkiškiu ar Lukiškiu vadinam
čia,
galime pamatyt ir iš 1918 m. čia:
\http://forumimage.ru/uploads/20091228/126195434366431658.jpg
http://artinternational.ru/viewtopic.php?t=484&p=19815
nejuntama nei vokiškosios okupacijos, nei bolševikiškojo perversmo teroro grėsmė
…rami Didžiojo Šventaragio slėnio aplinka; turgavietės kiemas (aikštė) ties naujųjų
tikybų šventovės šventoriumi, – pirmieji Lietuvos Valstybės atsikūrimo metai, pirmoji
mūsų Laisvės vasara; J. Basanavičius ir visa Lietuvos Taryba (dar nepersivardinusi
į Valstybės Tarybą, vadovaujama jau Antano Smetonos kažkur rengiasi naujųjų, ką tik
iš Petrapilio ir kitų jau bolševikinės Rusijos vietovių per fronto liniją grįžusių šviesuomenės
atstovų “kooptavimui” (nagi tiesiog įvedant į naująjį Tarybos sąstatą, o gal jau ir įvykdžius
po liepos 11 d. tai, – keturis konservatyviosios pakraipos veikėjus, – po du pažangiečius
(M. Yčą ir A. Voldemarą) ir krikščionis demokratus (E. Draugelį ir J. Purickį), taip pat du
centrui atstovaujančius santariečiius (S. Šilingą ir J. Alekną), teisingiau įtraukimui jau
į Lietuvos VALSTYBĖS TARYBĄ.
Jokių eilių pre Bin Ladeno, tiksliau net prie Lenino (teroristų teroristo, žudiko) mauzoliejaus
Maskvoje dar, jokių paminklų (netgi čia), tik rami vasaros gatvelė ir e k o l o g i š k i, oro
nedarkantys ir klimato nekeičiantys vežikų vežimaičiai…
Taigi 🙂
Tai gal taip ir ruošiamasi čia sukurpti paminklą Vilniaus atskyrimo nuo Lietuvos autoriams Smetonai ir Pilsudskiui?
“jokių paminklų (netgi čia), tik rami vasaros gatvelė ir e k o l o g i š k i, oro
nedarkantys ir klimato nekeičiantys…”
http://forumimage.ru/uploads/20091228/126195434366431658.jpg
Aiškiai bei suprantamai parašyta,
o Tamsta savu išmislu, užmislu ar nuomislu
(apie “nuo Lietuvos autoriams Smetonai ir Pilsudskiui?”… varganus praeties
didvyrius, – nuo bolševizmo maro, t.y. “Raudonojo tvano” pagal I.Šeinių, bent
iki 1939 ir 1940 m. apsaugojusius), taip ne vietoje užmetate.
Būtų geriau, kad šimašiniai liberalai, ar kokie MG Baltic savo nagų prie tautiškai lietuviško Basanavičiaus nekištų apskritai. Reikia laukti valdžioje jėgų, kurioms jis yra patriarchas širdyse…
Pritariu,nes jau turim paminklą GEDIMINUI…tiesiog pasityčiojimas.