Klaipėdos jaunimo teatras pradeda (KJT) penktuosius savo kūrybinius metus. Kūrėjai naujus darbo metus žengia su pirmojo monospektaklio premjera ir numato gausius ateities darbus. Išskirtinį KJT repertuarą jau įvertinusiems žiūrovams ir būsimiems teatro lankytojams žadami įdomūs, daug naujovių atnešiantys metai.
2011 m. pradėję savo kelią nuo muzikinių ritminių spektaklių, paremtų kolektyviškumu, KJT vėliau ėmėsi lietuviškos dramaturgijos pastatymų, o praėjusiaisiais kūrybiniais metais siekė išreikšti jaunų žmonių nuomonę visuomeniškai svarbiais klausimais. Teatro vadovas Valentinas Masalskis tikino, kad Klaipėdos jaunimo teatras ir jo kūrėjai pasikeitė ir subrendo naujiems darbams ir iššūkiams.
„Neretai sulaukdavome priekaištų, kad esame būrys studentų, naiviai mėginančių pažadinti kultūrinį miesto gyvenimą. Manau, kad dabartinio teatro kolektyvo ir jo nuveiktų darbų taip vertinti nebegalima. Šių kūrėjų savimonė jau kuris laikas yra profesionaliame lygmenyje, tad ta kryptymi ir ketiname dirbti toliau” – mintimis dalijosi KJT vadovas.
Kūrybinio darbo netrūksta
Įkvėptai prasidedančiuose kūrybiniuose metuose Klaipėdos jaunimo teatras ketina žiūrovus pradžiuginti net penkiomis premjeromis. Viena jų kuriama su režisieriumi iš Prancūzijos Žanu–Kirilu Vadi (Jean-Cyril Vadi) – tai eksperimentinis spektaklis Černobylio tragedijos tema, kurio premjera numatoma jau lapkričio mėnesį. KJT tęsią ir savo ieškojimus kolektyviškai kurtoje dramaturgijoje – su jauna režisiere Živile Mičiulyte aktoriai nagrinėja manipuliacijos temą ir rašo naują pjesę, kurios premjera įvyks po Naujųjų metų.
Taip pat, ateinantį pavasarį vėl bus surengta šventė „Jauno teatro dienos“, kurioje, kaip ir prieš metus, vyks aktorių ir režisierių kūrybiniai užsiėmimai, be to bus pristatomi naujausi lietuvių kūrėjų būsimų spektaklių eskizai. Šioje programoje bus pristatyta ir dar viena KJT premjera – moderniosios klasikos pastatymas „Įpročio jėga“, pagal Tomo Bernardo (Thomas Bernhard) pjesę, jį režisuos V. Masalskis. Teatro atstovai džiaugėsi, kad praeitoje šventėje išbandyti dalykai jau prisideda prie KJT kūrybinių planų – tęsiamas bendradarbiavimas su renginyje dalyvavusiu režisieriumi iš Vilniaus Jonu Terteliu, kuris su klaipėdiečiais dirbs nuo Naujųjų metų.
Jau rugsėjo 29 d. klaipėdiečiai su spektakliu „Šauktiniai“ pasirodė didžiausio Lietuvoje tarptautinio teatro šventės „Sirenos“ programoje,o rugsėjo 30 d. Varėnoje bus parodytas praėjusių metų Dalios Tamulevičiūtės premijos laimėtojas, spektaklis „Akmuo vanduo geluonis“.
Pirmasis apdovanojimas jau šią savaitę
Visgi, šiuo metu svarbiausia naujų kūrybinių metų stotelė – monospektaklio „Kontrabosas“ premjera. Spektaklį žiūrovai išvys jau spalio 1 d. kūrybinės peryklos „Kultūros fabrikas“ erdvėje – rūsyje. „Kontrabosas“ – tai tragikomiškas savimi, muzika ir pasauliu nusivylusio kontrabosisto monologas. Jame žiūrovui atskleidžiama mažo žmogaus drama – kaip susitaikyti su tuo, kad niekada neatliksi solo partijos, kad niekada nestovėsi pirmoje eilėje, kad savo paties gyvenime esi tik antraeilis veikėjas.
Prieš premjerą pasikalbėjome su spektaklio kūrėjais – režisieriumi Valentinu Masalskiu ir pagrindinio vaidmens atlikėju aktoriumi Donatu Želviu.
– Kaip repertuare atsirado ši pjesė, kodėl buvo nuspręsta dabar imtis šio darbo?
Valentinas Masalskis:
– Medžiaga spektakliui ateina tada, kai yra, kas gali ją suvaidinti. Monospektaklį atlikti yra baisiai sunku: reikia labai kruopšaus darbo, begalinio atsidavimo, drąsos, reikia hipnotizuoti salę. Donatas „Kontrabosą“ pradėjo repetuoti dar besimokydamas, tada tik pabandė padaryti mažą ištraukėlę, o šį pavasarį grįžom prie šios pjesės. Kadangi P. Süskind dramaturgija yra neišvaidinama, aktorius galės metų metus ieškoti vis kažko naujo joje ir pačiame savyje. Ši medžiaga augins Donatą kaip aktorių, pats galiu tą pasakyti iš savo patirties, todėl „Kontrabosas“ yra reikalingas čia ir dabar.
– Šią pjesę jau galime vadinti moderniąją klasika, tai yra pirmas tokios literatūros pastatymas KJT. Kaip manot, ar atėjo naujas dramaturgijos etapas šiam kolektyvui?
Valentinas Masalskis:
– Klaipėdos jaunimo teatras pradeda išlipti iš socialinės, mūsų pačių sukurtos dramaturgijos. Tiek iš kolektyvo, tiek iš publikos ateina noras užkabinti klasikinę medžiagą, norisi kitos kultūrinės ir estetinės švaros. Anktesniuose pastatymuose neišvengdavome necenzūrinės leksikos, gatvės žargono, tačiau tokios išraiškos priemonės leido dar augančiam aktorių kolektyvui kalbėti apie tai, kas jiems rūpi, kalba, kuri skamba aplink mus. Tai buvo tam tikras periodas, tačiau dabar aktoriai jau ima išaugti tą rūbą ir nori apsvilkti kitą. Teatras evoliucionuoja kaip ir žmogus, kaip ir jo kūrėjai.
– Donatai, tai yra pirmas monospektaklis tiek Klaipėdos jaunimo teatrui, tiek tau pačiam. Ką naujo atradai dirbdamas vienas?
Donatas Želvys:
– Negalima, sakyti, kad dirbau vienas, juk visą laiką dirbau kartu su režisieriumi. Bet jei kalbame apie sceną, aišku, yra milžiniškas skirtumas, daug visko reikėjo mokytis iš naujo. Visgi, įdomiausia šiame darbe tai, kad jo metu įvyko mano tiek aktorinis, tiek dvasinis apsivalymas. Galbūt tai atsitiko, nes pirmą kartą taip artimai bendravau su Valentinu Masalskiu – ne kaip studentas su dėstytoju, bet kaip vyras su vyru. Kartu sprendėme daugybę problemų, kurios svarbios ir man, ir mano personažui. Būtent šį bendravimą ir apsivalymą laikau svarbiausiu atradimu.
Valentinas Masalskis:
– Kurdami mes ilgai kalbėjom, kaip padaryti, kad šis personažas prabiltų per Donato ir mūsų teatro prizmę. Daug frazių iš šios pjesės girdime savo aplinkoje: aš esu niekas, aš gyvenu dugne ir panašiai. Visa vaidyba turi turėt tavo žmogiškos patirties pagrindą, be jos nieko neįmanoma suvaidinti. Tą manau pajus ir žiūrovai, tikiuosi jie patys atras savas paraleles, o šis spektaklis atsipindės dabartinį Klaipėdos jaunimo teatro etapą ir veidą.
***
Monospektaklio „Kontrabosas“ premjeros vyks spalio 1 d. 18 val. ir spalio 8 d. 19 val. Klaipėdos kūrybinės peryklos „Kultūros fabrikas“ rūsyje (Bangų g. 5a). Bilietus galima įsigyti internete – tiketa.lt ir 1 val. prieš spektaklį renginio vietoje.