
Vilniaus ir Klaipėdos miestų merai sutarė diegti vieningas atsiskaitymo sistemas už viešojo transporto paslaugas.
„Siekiame, kad tarp Vilniaus ir Klaipėdos judėti būtų patogiau visiems – ir studentams, ir turistams, ir darbo reikalais važiuojantiems žmonėms. Kiekvienos naujovės tikslas – padaryti gyvenimą lengvesniu, paprastesniu“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas pažymėjo, kad kartu bus siekiama, jog vieninga atsiskaitymo sistema galiotų ne tik didžiųjų miestų viešajame transporte, bet ir, pavyzdžiui, įsigyjant bilietus traukiniui ar „Smiltynės perkėlos“ keltams.
„Klaipėda savo prigimtimi yra pasmerkta būti vienu iš pagrindinių šalies viešojo transporto sistemos centrų – tai vienintelis miestas Lietuvoje, kuris pasiekiamas ir vandeniu, ir oru, ir keliais, ir geležinkeliu. Todėl visų mieste veikiančių transporto sistemų integralumas uostamiesčiui yra labai svarbus bei žengiame pirmuosius rimtus žingsnius, kad viešuoju transportu būtų kuo patogiau keliauti ne tik mieste, regione, bet ir tarp didžiųjų šalies miestų“, – teigė V. Grubliauskas.
Planuojama, kad vieninga atsiskaitymo sistema už viešojo transporto paslaugas Klaipėdoje ir Vilniuje galėtų pradėti veikti per artimiausius kelerius metus.
Būtų malonu, jeigu Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybės nedelsiant veiktų kartu, reikalaudamos, kad Vyriausybė spręstų europinės geležinkelio vėžės nuo Klaipėdos iki “Rail Baltica” maršruto (Šiaulių) klausimą ir kad tokiu atveju šimtamilijoninės biudžeto ir “Lietuvos geležinkelio” lėšos nebūtų toliau skiriamos ne tik neperspektyviam, bet ir Klaipėdos konkurnecines galimybes mažinančiam geležinkeliui nuo Kauno iki Lenkijos statybai, o jos skiriamos ir leidžiamos minėtai europinei vėžei Klaipėda-Šiauliai tiesti, kuri būtina norint Klaipėdai išlaikyti tranzito krovinių konkurenciją su kaimynų uostais. Beje, prie to lėšomis galėtų prisidėti ir privatūs investuotojai. Tikėtina, kad Lietuvai ėmusis šių darbų išsispręstų ir krovinių tranzito konkurencijos su Rygos uostu klausimas. Tokiu atveju ir Latvijai neliktų prasmės “Rail Baltica” maršrutą vesti per Bauskę, o ne Jelgavą.