Danske bėgime vėl reklamuojamas alus, kurį lietuviams patiekia Danijos Karalystės investuotojas. Alaus palapinėje grūdasi vaikai, šeimos su atžalomis fotografuojasi atminimui po „[…] nealkoholinis” 10 km. bėgimo, kuriam nenustatyta jokia amžiaus riba. Sportininkai prie alaus stendo didžiuodamiesi mojuoja laimėtais medaliais. O šurmuliui paslaugiai diriguoja paaugliškai atrodantis jaunimas. Figos lapelis „nealkoholinis“ nepaslepia, kad tai alus, nepridengia prekės ženklo, nei bendros mantros „alus ir pergalės“. Įkyriai brukama sąsaja tarp spalvos ir alkoholinio gėrimo, primena apie kitus to paties gamintojo alkoholinius gėrimus. Baltus ir pūkuotus.
Verslininkai džiūgauja, kad viskas teisėta, puikiai žinodami, kad „apeina“ alkoholio reklamos draudimą. Linksmai baksnoja į pačių sukurtą realybę: „draudimai neveikia“. Kai kurie tikrai veikia prastai, nes samdyti verslo konsultantai padeda apeiti įstatymą ir reklamuoti visą „segmentą“ – alų. Neveikia, nes degalinės pardavusios alų nepilnamečiui, baudų „už provokaciją“ siekia išvengti teismuose. Tuo pačiu parodydami jaunuoliui, kad už pilietiškumą baudžiama. Ateičiai. Kad žinotų, ir kitiems pasakytų. Pinigais grįsto įstatymo aplinkkelio praktika plinta kaip gaisras. Verslininkus galima suprasti, jie siekia maksimalaus pelno ir mažiausių sąnaudų. O kaip suprasti valstybę?
2014 m. HBSC tyrimo duomenimis Lietuvoje yra daug žalingai alkoholį vartojančių vaikų. Tikrai ne trečdalis kaip klaidinančiai baisėjosi sveikatos ministras J. Požela, bet daug. Net ketvirtadalis Lietuvos 15-mečių berniukų pirmą kartą pasigėrė būdami 13-os ir jaunesni. Pagal šį rodiklį pirmaujame pasaulyje. Su 16 proc. trylikamečių, kurie buvo girti 2 ir daugiau kartų – esame 2-oje vietoje, o pagal penkiolikamečių pasigėrimą užimame 3-iąją vietą. Nelabai kas. Bet ir Danijai nėra ko didžiuotis: jie pirmauja pagal penkiolikamečių berniukų, kurie gyvenime pasigėrė du ir daugiau kartų, skaičių. Tokiais prastais vaikų sveikatos rodikliais Danija išsiskiria iš visų kitų Šiaurės šalių. Kultūra panaši, pragyvenimo lygis aukštas, patyčių lygis žemas. O vaikai geria. Paaiškinimas gana paprastas – dėl itin stiprios alkoholio pramonės pastangų, Danijoje nėra valstybės alkoholio prekybos monopolio, leidžiama reklama. Ir tai duoda rezultatus. Tos įtakingos įmonės valdo didoką gurkšnį alkoholio pramonės Lietuvoje.
Vaikų alkoholio vartojimas ir girtavimas turi ilgalaikes pasekmes šaliai. Geriantys vaikai programuoja Lietuvos ateitį, kurioje po dešimtmečio daugybę suaugusių žmonių teks gydyti dėl žalingo vartojimo, vėžio, apsinuodijimų, psichikos ligų, avarijų, savižudybių, priklausomybės alkoholiui, infarktų, insultų, kepenų cirozės, lėtinių ligų Vardinti galima ilgai. Ar tikrai rasis daug Lietuvos patriotų, degančiu ryžtu mokėti mokesčius tik tam, kad užgydyti alkoholio pramonės sukeltas žaizdas? Ar beliks pinigų kitiems valstybės poreikiams?
Piliečiai valstybei už jų sveikatos ir interesų apsaugą moka mokesčius. Neapsikentusi visuomenė apie tai priminė 60 tūkstančių parašų akcija „Už blaivią“: įstatymo projekte siūlomos veiksmingos alkoholio kontrolės politikos priemonės. Jas palaiko Nacionalinė sveikatos taryba, universitetai ir mokslininkai, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, valstybės institucijos. Per 70 nevyriausybinių organizacijų, tarpe jų ir skėtinės, jungiančios dešimtis kitų, pasirašė memorandumą palaikantį įstatymą griežtinančias pataisas. Ir čia ne koks „senolių Brexit“. Griežtesnę alkoholio kontrolę palaiko jaunimas – apie tai paskelbė Jaunųjų gydytojų asociacija, Lietuvos studentų medikų asociacija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba. Pasaulio sveikatos organizacija ne viename tarptautiniame renginyje priminė, kad norint kilstelėti sveikatos rodiklius iš ES atsilikėlių tarpo, Lietuvoje būtina sumažinti bendrą alkoholio vartojimą.
Kaip reaguoja valdžia? Pradžiai parengė juokingą kritikos neatlaikantį planą, kuriame su žiburiu nerasite trijų PSO rekomenduojamų pigiausių ir veiksmingiausių alkoholio kontrolės priemonių. Tada liepė valstybės institucijoms trūks plyš perskaičiuoti rodiklius taip, kad sumažėtų vartojimas. Darbštusis Seimo Sveikatos reikalų komitetas pasiūlė atšaukti draudimą prekiauti alkoholiu, jei mokslo metų pradžia perkeliama į kitą dieną. Smulkmena, bet vis rūpestis, kad alkoholio prieinamumas piliečiams be reikalo nesitrukdytų. Galiausiai pademonstravo, kad netiki Pasaulio sveikatos organizacijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Europos sąjungos struktūrų skelbiamais rodikliais ir išėjo su pramone obuoliauti: pasirašė memorandumą, sukūrusį visuotinės dokumentų patikros teisėtumo įspūdį. Atrodytų neįtikėtina, kad užuot kreipęsi į kontrolę palaikančius mokslininkus, piliečius, organizacijas, pagaliau, valdančios koalicijos partnerius ir šiaip geros valios politines jėgas, puolė į glėbį tiems, kurie vartojimą ir žalą sukelia.
Tokia tat šiandieninė valdžia. Lietuvos Respublikos Seimas ir A. Butkevičiaus Vyriausybė sistemingai stoja ne visuomenės sveikatos, bet pramonės pusėn, kūrybiškai imituoja veiklą ir vieningai priešinasi vaikus ir jaunimą nuo alkoholio žalos apsaugančių įstatymų priėmimui. Valdžia supančiota pinigų gėrimų dėžutėse ir partinės drausmės. Kas galėtų paneigti, kad daugybė politikų ir valdininkų yra priklausomi ne tik nuo alkoholio, tabako ir lošimų, bet ir nuo psichoaktyviąsias medžiagas tiekiančios pramonės.
Pilietinės iniciatyvos surinkti parašai privers politikus rudens sesijoje svarstyti pateiktą pasiūlymą. Tik neprivers jo priimti. Tai bus kiekvieno politiko, frakcijų ir partijų priimtas politinis sprendimas. Ateitį numatyti padeda praeities įvykiai: su šios kadencijos Seimo narių balsavimu alkoholio ir tabako kontrolės klausimais galite susipažinti politikų reitinge.
Politikai, kuriems geriau girdisi alkoholio pramonės, negu piliečių balsas, išliks kurti ir kitiems visuomenės poreikiams. Geriau būtų, kad jie kuo greičiau taptų vakarykščiais politikais.
Autorė yra Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos valdybos narė, Psichikos sveikatos iniciatyva direktorė
