Valstybinis jaunimo teatras skelbia 52-ojo sezono pradžią

Rugsėjo viduryje Valstybinis jaunimo teatras pradeda 52-ąjį sezoną, kurį pasitinka vadovaujamas teatrologo Audronio Liugos, dar vasaros viduryje pakeitusio du dešimtmečius teatro vadovo pareigas ėjusį aktorių ir režisierių Algirdą Latėną. 52-ojo teatro sezono metu net šešis premjerinius spektaklius žiūrovams pristatys režisieriai A. Latėnas, Gintaras Varnas, taip pat jaunieji kūrėjai: Povilas Makauskas, Olga Lapina, ne vieną spektaklį Jaunimo teatre sukūręs Vidas Bareikis bei teatro scenoje debiutuojantis režisierius Ričardas Matačius. Premjeriniai spektakliai skirti plačiai auditorijai – tiek mažiesiems žiūrovams, tiek paaugliams, tiek suaugusiesiems. 

Nauji iššūkiai               

Naujasis teatro vadovas A. Liuga savo pristatytoje perspektyvinėje kūrybinės veiklos programoje teigė sieksiąs įgyvendinti modernią Valstybinio jaunimo teatro viziją, siejančią šio teatro tradicijas su šiuolaikinio scenos meno naujovėmis.

Kaip vieną iš prioritetų, A. Liuga nurodė repertuaro sudarymą, atnaujinimą, įtraukiant tiek jaunuosius režisierius, dramaturgus, tiek jau pripažinimą pelniusius Lietuvos ir užsienio kūrėjus. Pristatydamas naująjį – 52-ąjį – Jaunimo teatro sezoną, A. Liuga teigė: „Jaunimo teatras išgyvena pereinamąjį laikotarpį. Didžiausi dabartiniai jo iššūkiai nėra vien kūrybiniai. Atnaujinti teatro repertuarą, jo įvaizdį tenka įpusėjus pastato renovacijai. Naujajame teatro sezone žiūrovus pakviesime į šiuolaikinės užsienio, lietuvių dramaturgijos, iškilių klasikos kūrinių pastatymus, kurie, tikiuosi, leis pamatyti atsinaujinančio Jaunimo teatro veido bruožus.“

Islandų dramaturgijos klasika

Rugsėjo 16–17 d., 18 val., Jaunimo teatro Didžiojoje scenoje žiūrovai išvys premjerinį spektaklį „Lukas“ (rež. Algirdas Latėnas). Jis kuriamas pagal to paties pavadinimo islandų dramaturgo Gudmunduro Steinsono (1925–1996) pjesę, kuri kritikų įvardijama kaip užmirštas islandų dramaturgijos šedevras. 1975 m. parašytas kūrinys aktualus ir šiandien, nes savo tema skatina diskutuoti apie visuomenės neatsparumą įvairioms manipuliacijoms. Nors pasirinkimo laisvė yra viena esminių nepriklausomybės idėjų, tačiau G. Steinsonas klausia, ar nėra taip, kad mums tik atrodo, jog turime laisvę ir galimybę rinktis, ar mums nėra primetama stipresniųjų valia? O gal mes patys sudarome sąlygas priespaudai atsirasti? Pjesėje šie klausimai nagrinėjami per šeimyninių santykių modelį, o po aktualia socialine koalizija galima įžvelgti aliuziją į amžiną biblijinę Adomo ir Ievos gundymo istoriją.

Spektaklyje ypatinga reikšmė bus skiriama muzikai, kuri taps svarbia režisūrinių sprendimų dalimi. A. Latėnas, kurdamas muzikinę spektaklio dramaturgiją, pasitelkė kompozitoriaus Fausto Latėno muziką. Ritmiką bei garso efektus kuria kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė. Scenoje perkusija gyvai gros ir pagrindinį vaidmenį atliks po nedidelės pertraukos į Jaunimo teatrą sugrįžęs aktorius Tomas Kizelis.

Edukacinė Šekspyro savaitė

Rugsėjo 26–30 d. Valstybinis jaunimo teatras, bendradarbiaudamas su Britų taryba Lietuvoje, rengia edukacinę Šekspyro savaitę, kurios renginiai vyks įvairiose teatro erdvėse. Ši iniciatyva skirta 400-osioms Kūrėjo mirties metinėms paminėti, prisideda prie „Šekspyras gyvas“ (angl. Shakespeare Lives) kampanijos tęstinumo ir skatina naujai pažvelgti į V. Šekspyro kūrybą. Edukacinės savaitės programa skirta plačiai vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų auditorijai. Paskaitas, rašymo dirbtuves, kūrybinius seminarus ves aktorės Aušra Pukelytė, Saulė Degutytė, svečiai iš užsienio: anglų literatūros lektorė Ženevjeva  Vait (Genevieve White) (Didžioji Britanija), Gdansko „Šekspyro“ teatro edukacinių programų vadovė Marta Novicka (Lenkija), dramaturgas Lauris Gundars (Latvija). Daugiau informacijos rasite tinklalapyje.

Būti ar nebūti nugalėtoju?

Spalio 20–21 d. po rekonstrukcijos atidarytoje „Salėje 99“ įvyks spektaklio „Bėgikas“ (rež. Olga Lapina) premjera pagal to paties pavadinimo švedų dramaturgo Matiso Andersono (Mathias Andersson) (g. 1969) pjesę. Pjesės autoriui svarbūs ne pasiekimai bėgimo takelyje, bet jaunam žmogui aktualūs klausimai. Ar nuo mokyklos suolo nesijaučiame esą verčiami būti nugalėtojais? Ar sėkmės visuomenės nuostatos neįspraudžia jauno žmogaus į lyderio arba lūzerio rėmus? Ką reiškia būti sėkmingu žmogumi? Pjesės centre – besiformuojančios asmenybės mėginimas pritapti atšiauriame ir ciniškame pasaulyje. „Bėgike“ iškeliama  patyčių, smurto tarp paauglių tema, pasakojimas konstruojamas pasitelkus jaunimo žargoną. Visgi spektaklio kūrėjai neina tiesmuku keliu, o ieško sąlygiškų priemonių pasakojimui apie jauno žmogaus pasaulėjautą. Aktoriai ieškos asmeninių būdų jai perteikti, nesitapatindami su paaugliais. Ypatingą reikšmę spektaklyje įgaus kompozitoriaus Antano Jesenkos muzika. O choreografė Sigutė Mikalauskaitė mėgins per šokį, judesį perteikti tai, kas slypi tarp eilučių…

Trimatė „Coliukė“

Lapkričio mėnesį „Salėje 99“ mažuosius žiūrovus kviesime į spektaklį „Coliukė“ pagal visiems žinomą vaikų literatūros klasiko H. K. Anderseno pasaką. Šio spektaklio idėjos autorius ir režisierius – Ričardas Matačius. Sukūręs per dešimtį įvairaus žanro trumpametražių filmų, R. Matačius pastaruoju metu vis dažniau jėgas išbando teatro scenoje. 2015 m. jo bendras darbas su Valstybinio jaunimo teatro aktore ir režisiere Aušra Pukelyte – spektaklis paaugliams „Teritorija“, sukurtas panaudojant multimedijų galimybes, derinant aktorių darbą su filmuotais vaizdais, – buvo įvertintas „Auksinio scenos kryžiaus“ nominacija. Spektaklis „Coliukė“ – R. Matačiaus režisūrinis debiutas teatre. Savojoje interpretacijoje režisierius sieks perteikti pasakos pasaulį, jungdamas originalius multimedijos vaizdus su aktorių vaidyba. Per trimatį vaizdą bus siekiama pažvelgti į „Coliukės“ pasaulį šių dienų vaiko akimis.

 Dokumentinio teatro bandymas

Lapkritį Didžiojoje scenoje pristatysime pirmąjį spektaklį iš numatomo kurti dokumentinio teatro ciklo „Lietuviškos istorijos“. Jame tikrų dokumentinių istorijų pagrindu ketiname pasakoti apie realius žmones, jų santykius su pasauliu, pasirinkimus, gyvenimiškose situacijose patirtus visuomeninius ir asmeninius lūžius. Dramaturgas Mindaugas Nastaravičius kartu su režisieriumi Vidu Bareikiu pasiūlė šio ciklo įžangą – „Lietuviškos istorijos: pasirinkimas“. Pagrindinė jų spektaklio tema – kas yra Lietuva jaunam žmogui – įkvepia mąstyti ir apie savo profesiją: esame jaunų aktorių būrys – mūsų visų teatrui nereikia, tačiau kokiu būdu nusprendžiama, kad vienas – reikalingas, o kitas lieka už scenos? Kuriant spektaklį, aktyviai dalyvaus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos II kurso studentai, režisierių Algirdo Latėno ir Vido Bareikio auklėtiniai. Jaunieji aktoriai dalinsis savo pačių atsineštomis istorijomis, kurios persipins su dramaturgo pasiūlytais siužetais.

Jauni „Broliai Karamazovai“

2017 m. sausį pakviesime žiūrovus į žymiojo rusų klasiko Fiodoro Dostojevskio romano „Broliai Karamazovai“ sceninę interpretaciją. Ją kurs jaunas menininkas, režisieriaus Gintaro Varno studentas Povilas Makauskas. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pirmuosius spektaklius („Yolo“, 2014; „Laimingasis princas“, 2015) pristatęs režisierius, į Jaunimo teatro Didžiąją sceną žengs su savo „Brolių Karamazovų“ inscenizacija. Dauguma aktorių šiame pastatyme bus paties režisieriaus bendraamžiai.

Trejus metus rašytas romanas „Broliai Karamazovai“ buvo paskutinis F. Dostojevskio kūrinys. Lietuvoje šis F. Dostovevskio kūrinys – itin retas svečias. Visgi vyresnės kartos žiūrovai tikriausiai dar pamena šviesaus atminimo režisierės Dalios Tamulevičiūtės spektaklį „Brolis Alioša“, sukurtą Jaunimo teatre 1984 m.

Rūstus Ibseno dramaturgijos šedevras

Nuo 2017 m. kovo mėnesio rekonstrukcijai uždaroma teatro Didžioji scena. Paskutine 52-ojo sezono premjera, sukurta dar ant senosios scenos grindų, kur gimė daugelis legendinių Jaunimo teatro spektaklių, taps režisieriaus Gintaro Varno spektaklis pagal Henriko Ibseno pjesę „Junas Gabrielis Borkmanas“. Pagrindinius vaidmenis spektaklyje kurs šlovingą teatro istorijos tarpsnį menantys aktoriai: Kostas Smoriginas, Vidas Petkevičius, Dalia Overaitė bei Eglė Gabrėnaitė. Henriko Ibseno (1828–1906) vėlyvosios dramaturgijos šedevras „Junas Gabrielis Borkmanas“ Lietuvoje statytas du kartus: 1974 m. Šiaulių dramos teatre ir 1981 m. Valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabar – Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Tai viena atšiauriausių Ibseno pjesių, kurioje tėvų iliuzijas sudaužo vaikai ir priverčia juos iš naujo permąstyti savo likimus ir tarpusavio santykius. Šis spektaklis – tai simbolinis atsisveikinimas su teatro praeitimi žvelgiant į ateitį…

VALSTYBINIS  JAUNIMO  TEATRAS

2016 m. spalis