Organų donorystė ir transplantacija – itin sudėtingas procesas, susidedantis iš kelių etapų ir jungiantis daugybę įvairių profesijų atstovų. Tačiau neabejotinai svarbiausi šiame procese – organų ir audinių donorai. Juk jei nebūtų donorinių organų, donorystės ir transplantacijos procesas iš viso būtų neįmanomas.
Vadovaujantis galiojančiais teisiniais dokumentais, donoro tapatybės atskleisti negalima – tai kategoriškai draudžiama. Tačiau ir bevardė statistinė analizė gali padėti įsivaizduoti, kokio amžiaus ir dėl kokių priežasčių žmonės Lietuvoje dažniausiai tampa organų donorais.
Apibendrinant galima pasakyti, kad organų ir (ar) audinių donorais dažniausiai tampa pakankamai jauni, darbingo amžiaus žmonės, vyrai – dažniau nei moterys. Dažniausia galvos smegenų pažeidimo, po kurio konstatuojama smegenų mirtis, priežastis – galvos kraujotakos sistemos ligos, antra priežastis – mirtinos traumos buityje arba autoįvykiuose.
Vyrų donorų – daugiau
2015-aisiais Lietuvoje buvo užregistruoti 126 potencialūs donorai – 76 vyrai ir 50 moterų, jų amžiaus vidurkis buvo 48,5 metų. Efektyviais donorais (kai buvo paimti donoriniai organai) pernai tapo 57 žmonės – 32 vyrai ir 25 moterys, jų amžiaus vidurkis buvo vos 46 metai. Jauniausias donoras pernai buvo vos dvejų metų sulaukęs mažylis, vyriausias donoras buvo 76 metų.
Šiais metais (birželio 22-osios duomenimis) Lietuvoje jau užregistruoti 59 potencialūs donorai – 33 vyrai ir 26 moterys, kurių amžiaus vidurkis – 47,6 metų. Efektyviais donorais šiemet tapo 32 žmonės – 18 vyrų ir 14 moterų, kurių amžiaus vidurkis – 40 metų. Jauniausiam efektyviam donorui šiemet buvo vos 11 metų, vyriausiam – 74 metai. Donorų amžiaus vidurkį ypač mažina vaikams konstatuojama smegenų mirtis. Vaikų donorų Lietuvoje būna 1 – 2 per metus, kai kuriais metais – nė vieno. Kai vaikų donorų neregistruojama, donorų amžiaus vidurkis yra didesnis.
Dažniausia mirties priežastis – insultas
Dažniausia mirties priežastis, dėl kurios pernai ir šiemet buvo konstatuota smegenų mirtis, – insultas. Pernai jis buvo diagnozuotas net 62 potencialiems donorams iš 126, šiemet – jau 24 potencialiems donorams iš 59.
Pernai 11 potencialių donorų buvo diagnozuota galvos smegenų kraujagyslių aneurizma (nenormalus kraujagyslės dalies išsiplėtimas, išsipūtimas; susilpnėjus kraujagyslės sienelei, veikiant spaudimui kraujagyslės viduje, ji plyšta). 22 atvejais iš 126 mirties priežastimi tapo kitos ligos.
2015 metais 31 potencialiam donorui smegenų mirtis, kurią konstatavus įmanoma pradėti organų donorystės procesą, buvo patvirtinta po nelaimingų atsitikimų – traumų buityje arba po autoįvykių.
Šiemet itin dažna galvos kraujotakos sistemos liga – aneurizmos plyšimas (jau užregistruota 14 atvejų). 10 kartų šiemet smegenų mirtis buvo konstatuota po nelaimingų atsitikimų – traumų buityje arba autoįvykiuose. 9 atvejais iš 59 mirties priežastimi tapo kitos ligos.
Priežastys, kai donorais netampama
Iš 126 pernai potencialiais užregistruotų donorų efektyviais donorais tapo 57 mirusieji. 30 mirusiųjų efektyviais donorais netapo todėl, kad donorystei nepritarė jų artimieji, 11 atvejų įvyko asistolija, t.y., sustojo širdis. Smegenų mirtis, kurią konstatavus galima organų donorystė, ypatinga tuo, kad ir mirus smegenims organai ir audiniai yra aprūpinami krauju (kartu ir deguonimi bei maistinėmis medžiagomis), nes širdis plaka, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas aprūpina kraują deguonimi, kita aparatūra ir medikamentai padeda išlaikyti organus gyvybingus. Sustojus širdžiai ir nepavykus atkurti kraujotakos, organai transplantuoti netinkami. Pradėjus taikyti neplakančios širdies donorystės modelį (kai sustojus širdžiai, organai ir audiniai bus aprūpinti deguonimi taikant specialius medicininius metodus), kai kuriuos organus bus galima transplantuoti. 28 atvejais donorystė pernai buvo neįmanoma dėl kitų medicininių priežasčių.
Šiemet iš 59 potencialiais užregistruotų donorų efektyviais tapo 32 mirusieji. 8 atvejais efektyviais donorais mirusieji netapo todėl, kad šiam procesui nepritarė artimieji. 8 atvejais įvyko asistolija, 11 atvejų – donorystei sutrukdė kitos medicininės priežastys.
2 donorai buvo Registre
Iš 57 efektyviais donorais pernai tapusių asmenų dviejų mirusiųjų artimųjų sutikimo donorystei nereikėjo gauti, nes jie jau buvo įrašyti į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą, t.y., organų donorystei buvo pritarę gyvi būdami.
Kitais atvejais sutikimą donorystei dažniausiai duoda sutuoktiniai (pernai – 24 sutikimai, šiemet – 18). Jei nėra gyvo sutuoktinio, sutikimo prašoma iš suaugusių vaikų (pernai – 11 kartų, šiemet – 5), brolių ar seserų (pernai 6, šiemet – trys atvejai). Jei mirusysis – vaikas arba jei suaugęs mirusysis neturi sutuoktinio arba vaikų, sutikimą donorystei duoda jo tėvai.
Dažniausiai mirusiojo artimieji, jei jau pritaria donorystei, sutinka aukoti visus jo organus ir audinius (ragenas). Tačiau pasitaiko, kai sutinkama aukoti tiktai kažką – ne viską. Jei sutinkama aukoti ne viską, o tik kažką, dažniausiai tai būna tik inkstai, rečiausiai – tik ragenos.
Daugiausia donorų paruošiama Kaune
Daugiausia donorinių organų paruošiama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose.
Iš 126 pernai užregistruotų potencialių donorų šioje gydymo įstaigoje buvo paruošta net 47 donorai (šiemet iš 59 potencialių donorų čia paruošti jau 23). 33 donorai pernai buvo paruošti Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (šiemet – 7), 12 – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (šiemet – 3), 10 – Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose (šiemet – taip pat jau 10). 8 donorai pernai buvo paruošti Panevėžio respublikinėje ligoninėje (šiemet – 6), 5 – Šiaulių respublikinėje ligoninėje (šiemet – 4), po 3 donorus buvo paruošta Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, Alytaus (šiemet – 4) ir Ukmergės ligoninėse, po vieną donorą – Utenos ir Tauragės ligoninėse. Po vieną donorą šiemet jau paruošta Klaipėdos vaikų ligoninėje ir Marijampolės ligoninėje.
