Nykstančioms mažosioms žuvėdroms apsaugoti aplinkos ministerija uždraudė žmonėms lankytis tose vietose, kur yra pagrindinės šių paukščių perimvietės, nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 1 d., kad jos galėtų sėkmingai išperėti ir užauginti jauniklius. Tai Jurbarko ir Šakių rajonuose tarp Kulautuvos ir Smalininkų Nemune esančios ar tik sausrų metu susidarančios smėlio salelės.
Mažosios žuvėdros kiaušinius deda duobutėse ant smėlio, bet dažnai jų dėtys žūsta netikėtai patvinus Nemunui, pavyzdžiui, po didesnių liūčių, kai lizdai tiesiog nuplaunami. Ne mažiau pavojingos ir sausros, kai, saloms susijungus su krantu, perimvietes lengvai gali pasiekti plėšrieji gyvūnai.
Pastaraisiais metais vis daugiau grėsmės ėmė kelti salelėse, kur peri mažosios žuvėdros, besilankantys poilsiautojai. Jie, dažnai patys to nepastebėdami, sutrypia kiaušinius, dėl jų žūsta jaunikliai, nes tėvai, bijodami žmonių, nebeatskrenda jų pamaitinti. Per pastaruosius penkerius metus perinčių mažųjų žuvėdrų porų Nemuno salose tarp Kulautuvos ir Smalininkų, Panemunių regioninio parko direkcijos ir Edukologijos universiteto mokslininkų stebėjimų duomenimis, sumažėjo apie 30 proc.
Mažoji žuvėdra nuo 1976 m. įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šis paukštis saugomas ir pagal Berno, Bonos konvencijų ir Paukščių direktyvos nuostatas. Lietuvoje dabar yra tik apie du tris šimtus mažųjų žuvėdrų porų.
Šis paukštis beveik perpus mažesnis už upinę žuvėdrą. Minta daugiausia smulkiomis žuvelėmis, rečiau vėžiagyviais, vabzdžių lervomis. Mėgsta atokius smėlėtus ar žvyru, kriauklelėmis padengtus vandens telkinių krantus ir salas. Peri birželio mėnesį. Grunte iškastoje duobutėje deda nuo 2 iki 3 pilkšvos spalvos kiaušinių su juodomis dėmelėmis.
