Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnis:
Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių – 85 nariai.
Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.
Taigi, mus, piliečius atstovaujanti valdžia – Seimas susideda iš 141 Seimo nario, jo 71 narys išrenkamas tiesioginiu gyventojų balsavimu vienmandatėse rinkiminėse apygardose – atitinka Konstitucijos 55 straipsnį. Tačiau 70 Seimo narių ateina į Seimą per tarpininkus (pagal partijų sąrašus), o ne tiesiogiai gyventojų renkami kaip nustatyta Konstitucijoje ir jie piliečių neatstovauja, o atstovauja partijas, nes yra tik jų vadovų paskirti – tuo pažeidžiama 55 straipsnio nuostata: „[…] renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise…“
Dar didesnis Konstitucijos pažeidimas vyksta Seime priimant konstitucinius įstatymus, kuriems priimti reikalaujama 94 Seimo narių balsų, t. y. 2/3 Seimo narių. Vadinasi, dabar 23 Seimo nariai (94 – 71 = 23), atstovaujantys tik partijas yra piliečių nerinkti (jų reitingavimas nėra tiesioginė rinkimų teisė), todėl neturi piliečius atstovaujamosios valdžios įgaliojimų ir akivaizdu, kad neturėdami rinkėjų mandato priima konstitucinius įstatymus pažeisdami Konstituciją. Galima teigti, kad visi konstituciniai įstatymai priimti tokių Seimo narių yra niekiniai, nes prieštarauja Konstitucijai, žmogaus teisėms bei demokratijos principams. Jeigu ir toliau įteisinant tiesioginę ir proporcinę rinkimų sistemą, tai logiškai mąstant ir vadovaujantis Konstitucijos 55 straipsniu turėtų būti įsteigtos 94 tiesioginių rinkimų Rinkimines apygardos. Paliekant galioti šią rinkimų sistemą būtina skubiai sumažinti pagal partijų sąrašus siūlomų kandidatų į Seimą skaičių iki 47 (141 – 94 = 47), kurie dalyvautų rinkimuose daugiamandatėje apygardoje.
Pagal Konstitucijos 29 straipsnį visi asmenys įstatymui yra lygūs. Žmogaus teisės negali būti varžomos partiniu pagrindu ar teikiamos jam privilegijos, nes kandidatavimas taip pat yra rinkimų teisė. Kadangi dabar pagal rinkimų įstatymą partijų atstovams daroma privilegija – jie gali kandidatuoti, tiek asmeniškai apygardose, tiek pagal partinius sąrašus, t. y. konkrečiai gali kandidatuoti į 141 Seimo nario vietą, kai nepartiniai asmenys kandidatuoti tegali tik į vienmandatėse apygardose renkamą 71 Seimo nario vietą. Akivaizdu, kad tai yra pagal Rinkimų įstatymą įteisinta kandidatuojančių asmenų nelygybė, prieštaraujanti Konstitucijos 29 straipsniui.
Kadangi Seimas susideda iš dviem skirtingais būdais, pagal du atskirus balsavimo biuletenius išrinktų narių, tai tokiu atveju atėjus balsuoti, o ateiti tiems rinkėjams, kurie yra prieš sąrašinius balsavimus, reikėtų kuo gausiau, ir supratus, kad jiems nėra būtina rinkimuose dalyvauti abiem būdais, sąrašinių balsavimo biuletenių galėtų neimti. Kaip žinoma, daugeliui rinkimai pagal partinius sąrašus nepatinka, taigi tikėtina, kad iš atėjusių balsuoti šioje rinkimų dalyje daugelis nedalyvautų, t. y. sąrašinio balsavimo biuletenio paprasčiausiai neimtų, o komisijos narys ar pats rinkėjas tokiu atveju rinkėjų sąrašo lape parašytų „nedalyvavo“.
Dalyvavimas rinkimuose pagal sąrašus skaičiuojamas atskirai ir šiuo atveju Rinkimų įstatymu yra nustatyta, kad rinkimai šiuo būdu laikomi įvykę, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip 25 % rinkėjų. Ši sumažinta norma taip pat galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, nes partijų sąrašams sudaroma privilegija. Tad atvykusiems balsuoti, tačiau vieningai neimant sąrašinių biuletenių ir rinkimų sąraše būtinai pažymėjus šioje rinkimų dalyje rinkėjų nedalyvavimą, galima pasiekti, kad rinkimai pagal sąrašus būtų viešai paskelbti neįvykusiais. Tokiu atveju Seimas būtų priverstas keisti rinkimų sistemą demokratiškesne atsisakant rinkimuose balsavimo pagal partijų sąrašus. Beje, žinant, kad rinkėjams balsavimas pagal sąrašus nepatinka, visiškai realu pasiekti, kad šiuo būdu renkamų Seimo narių rinkimai neįvyktų. Toks pasiekimas būtų politinis laimėjimas demokratijos link ir taptų savotišku tyliuoju referendumu.
Taigi mąstykime, ar verta protestus reikšti nedalyvavimu rinkimuose apskritai, ar nedalyvauti tikslinga tik rinkimų dalyje pagal partinius sąrašus. Manau, kad gausus piliečių dalyvavimas tiesioginiuose rinkimuose iki 80 procentų užtikrintų mus atstovaujamosios valdžios – Lietuvos Seimo atsinaujinimą.
Na čia šitą darbelį jau dirbu nuo balandžio 12. Taigi supažindinsiu su paskutiniu laišku Prezidentūra:
Laba diena gerb. Vaiva Verbylaite
Atrodo turime pilno nesusikalbėjimo atvejį ir štai kodėl. Matau, kad mano pateikta informacija apie eilinius antikonstitucinius rinkimus į Seimą yra suprantama kaip kažkoks Asmens prašymas. Ne, čia nėra kažkoks asmens prašymas už kurį reiktų dėkoti, čia vienas iš fundamentaliausių Valstybės klausimų, kad Lietuvos valdžia, t.y. Seimas būtų formuojamas tiksliai taip, kaip tai nurodyta LR Konstitucijos 55 str., nes kitaip Lietuvos Seimas tampa nelegitymiu ir yra nelegitymiu, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, nes iš neteisės neatsiranda teisė. Visiškai akivaizdu, kad tiesiogia ir lygia teise turi būti renkama 141, t.y. visi Seimo nariai, o dabar tiesiogia teise yra renkama tik 71 Seimo narys, net ir tie 71 Seimo narys niekaip netenkina lygios teisės reikalavimo, nes dalis iš jų yra taip vadinamuose sąrašuose, o kiti ne. Rinkimai per sąrašus yra antikonstituciniai, nes netenkina tiesioginės ir lygios teisės konstitucinio reikalavimo. Taigi Seimas partijų susitarimo būdų, kas laikui bėgant ir nevykdant Konstitucijos reikalavimų, virto partinių gaujų suokalbiu, “pasigamino” tokį korupcijai ir stagnacijai palankų Rinkimų įstatymą, kokį dabar ir turime iš esmės nuo 1992 metų liepos 9 d.
Jūsų rašte nuo 2016 -06-03 Nr. (ID-1946)-2D-2817 rašoma, kad gavau atsakymą pagal Taisyklėse nustatytą tvarką. Ir koks tas atsakymas? Taigi jokio atsakymo ten nėra. Ačiū ar dėkoju, tai nėra atsakymas, tai greičiau pasakymas iš Prezidentūros, kad Jums visiems “nusipjauti” ant nekonstitucinio LR Seimo formavimo būdo. O juk 2016 m. rinkimų kampanija prasidėjo balandžio 9 d. LR Prezidentės dekretu. Ar tai reiškia ir JE LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės poziciją ateinačių rinkimų į Seimą atžvilgiu? Ar informavote JE Prezidentę, ar ji išsakė tą pačią nuomonę kaip Jūs gerb. Vaiva Verbylaite?
Norėčiau Jums, ir Prezidentūros darbuotojams, paaiškinti keliais žodžiais to apie ką kalbu svarbą. Tam, kad supratumėte mano atkaklumą išplečiant šitą klausimą Valstybės mąstu. Taigi kuriant Valstybę pačia svarbiausia Valstybei vertybe yra NEPRIKLAUSOMYBĖ. Antra pagal svarbą, jeigu norite vartokime žodį hierarchija, vertybė Valstybėje yra jos visuotiniu balsavimu priimta KONSTITUCIJA – aukščiausias įstatymas. Na ir trečioji pagal svarbą vertybė yra LEGITYMIOS valdžios formavimas vadovaujantis LR Konstitucijoje numatytu būdu, nes tik tada ir tik tada gauname legitymią valdžią. Nukrypdami nuo Konstitucijoje numatyto Seimo išrinkimo būdo rezultate gauname nelegitymią valdžią. Norėčiau, kad pagaliau suprastumėte, kad tai nėra kažkokia asmeninė problema ir Jūs jau davėte atsakyma-dėkojame, tai Valstybės problema dabar ir už tai tiesiogiai yra atsakingi tiek Seimas tiek JE Prezidentė. Štai kodėl yra būtinybė JE Prezidentei apie tai žinoti, nes Prezidentas, būdamas legytimus, neturi teisės paskelbti NELEGITYMIŲ rinkimų į Seimą, nors tai jau daug kartų ir buvo padaryta. Laikas sustoti, tuo labiau, kad yra pakankamai laiko viską įstatymiškai ir gera valia pataisyti. Tą informavimą pradėjau 2016 m. balandžio 12 d. Sakote, kad negavote… elekroniniai laiškai neprapuola, jeigu nenueina, tai sugrįžta ir informuoja, kad adresatas nepasiektas. Taigi pasiųsti emailai į Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę nesugrįžo.
JE Prezidentės Dalios Grybauskaitės pastangos tai linkme paakinti Seimą atsisakyti antikonstitucinių sąrašų būtų nepaprastos svarbos. Negaliu garantuoti, tačiau man atrodo, kad nelegitymų Seimą Prezidentas gali bet kuriuo metu paleisti, jeigu nesutinka pataisyti rinkimų įstatymo taip, kad neliktų antikonstitucinių sąrašų.
Ka dar matau Jūsų rašte nuo 2016 -06-03 Nr. (ID-1946)-2D-2817, kad jame nėra jokios užuominos apie mano prijungtą Word dokumenta “Eilinį kartą antikonstituciniai rinkimai – valdžia nelegitymi” su komentaru.
Tai už tą komentarą galima dėkoti, galima nedėkoti, tai nesudaro jokios reikšmės, todėl jį dar kartą prijungiu, kaip apkeliavusį didelę dalį Lietuvos dėl tos priežasties, kad valdžia sąmoningai su didžiuliu įžūlumu nespręndžia šios aktualios problemos, kurią spręsti yra lengva jei yra gera valia ir pagarba LR Konsitucijai, kuriai prisiekia ir tuo pačiu kartu sulaužo.
Svarbiausia yra ne kažkokie dėkavojimai, o kad JE Prezidentė aiškiai, viešai ir atsakingai parodytų didelį aktyvumą sprendžiant šią įsisenėjusią problemą.
Dėkingas būsiu, jei man leisite sužinoti, kad informavote JE LR Prezidentę. O rezultatus sužinosiu iš spaudos – arba jie bus, tada pagarba, arba jų nebus, tada ……reiks galvoti, kaip toliau šią valstybės problemą spręsti.
Pagarbiai dr. Jonas Ramanauskas 2016 metų birželio 3 d.
Negaliu patikėti, alkas.lt užblokavo komentarą. Didesnės gėdos žmonių neįsivaizduoju.
BAIMĖS akys D I D E L Ė S
didelės, didžiulės… vakar, kai ‘siarai skystai’ s u p lū d o m e viltingai į Mokslų akademiją – Sąjūdžio dieną,
tai… net ne vien pirma eilė, bet ir kelerios toliau ant tribūnos tūnojusių (fašistų, ar “komsomolcų: ir pagal gerb. V.Radžvilą tą atariant, būklę …nuosmūkio nuosmaukio) drebėjimą; kad tik neprabiltų, kad tik (kaip koks (Landsbergis) veržtis išsilieti į tribūną nesumanytų… D R E B Ė T A drebėta be paliovos,
“siųskite viską, visas mintis, ir..:
į inter-makal, ir
į info@……Lt makALYNĘ,
siųskit siųskit
(tik dievaži, tylėkit! … … …
neprabilkit,
– TAIP DREBĖJO “rengėjai”
taip graudu buvo į uolų
GRUPuočių, FORMuočių FORMalų (“fOROMINĮ”)
“komsomolcišką”, vos ne skanduočių lingavimą į tribūnėlę stebėt.
Baigė, …atsiduso, nieko neprileido, nepraleido ..DREBĖT nustojo, atsipūtė:
B I J O K I M, B I J O K I M,
toliau tylėkim. atstovausim, atstovėsim
viską viską už jus. drebėsim, kentėsim.. gyvensim “politiškai” žemyn, žemyn.. tylyn..
O Jūs visi – tylėkit ir marš į “info@….LT’
Ar tikite gerb. Jonai
(abu ir visi?)
Antikonstitucniai rinkimai Lietuvoje! Kodėl taip gali būti?
Gerbiamieji, artėja rinkimai į Seimą Spalio 9d. ir turime suprasti kokioje teisinėje būklėje esame jau 24 metus. Svarbu, kad Lietuvos Seimas būtų renkamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 str. nustatytu būdu, t.y. kad būtų renkamas 141 Seimo narys tiesiogine ir lygia teise, o ne suokalbio tarp partijų nustatytu būdu, kai tiesiogine ir lygia teise yra renkamas tik 71 Seimo narys, o kiti partijų sąrašais, kurie niekaip neatitinka nei tiesioginei nei lygiai teisei įtvirtintai LR Konstitucijoje.
Svarbu suprasti rinkimų esmę. O ji tokia. Kuriant valstybę viena pati auksčiausioji vertybė yra nepriklausomybė. Nepriklausomas valstybės gyvenimas yra apsprendžiamas aukščiausiuoju valstybės įstatymu – LR Konstitucija. Ir trečioji pagal eilę vertybė yra valdžios formavimas pagal LR Konstituciją. Rinkimų įstatymas neturi prieštarauti LR Konstitucijai. O dabar prieštarauja, nes tik 71 Seimo narys renkamas tiesiogia ir lygia teise, o kiti 70 sukčių sugalvotu būdu, kad tik daugiau valstybėje būtų stagnacijos, korupcijos, užvaldymo.
Šių e-mailų tikslas yra pasiekti, kad artėjantys rinkimai Seimą įvyktų taip, kaip to reikalauja Konstitucija. Geriausias atvejis būtų, kad šie emailai pasiektų kiekvieną Lietuvos rinkėją, kad rinkėjas galėtų pasipriešinti antikonstitucinei valdžios formavimo procedūrai. Čia labai reikalinga visų, kurie gaus šitą emailą pagalba platinant šitą informaciją. Tikrai yra pakankamai laiko pataisyti Rinkimų įstatymą ir teisėtai išrinkti Seimą. Kol kas jau 24 metai mes to neturime. Lietuvą valdo nelegitymi valdžia. Seimo nariai neparodė geros valios ir sąžiningumo.
Kiekvieno pakartotinai prašau, jeigu sutinkate su išdėstytomis mintimis, tai pagal galimybes atsispausdinkite tekstą ir duokite paskaityti savo artimiesiems, draugams ir visiems LR piliečiams. Pagal galimybes, taip pat prašau, išsiuntinėti šitą emailą tiems kuriems tai galėtų būti svarbu. Visi LR piliečiai gali būti supažindinti.
Pagal galimybes pareikalaukite LR Seimo narių, kad jie veiktų pagal LR Konstituciją ir pataisytų rinkimų įstatymą taip, kad jame neliktų jokių partinių sąrašų, nes jie yra antikonstituciniai.
Argumentai kodėl nereikia gera, laisva valia ir sąžiningai paklusti LR Konstitucijos reikalvavimui 141 Seimo narį rinkti tiesiogia ir lygia teise.
Pirmiausia yra teigiama, kad reikia pasižiūrėti į kitų šalių patirtį, Angliją, Prancūziją, Vokietiją, net Latviją. Gal tiems tokių argumentų autoriams atrodo, kad Vokietija naudoja Prancūzijos Konstituciją formuodama savo valdžią, gal atrodo, kad Prancūzija yra nusižiūrėjusi į Latvijos Konstituciją, o pastaroji negali atsigėrėti Vokietijos Konstitucija? O problema yra tame ir aiškumas atsiranda tada, kada yra supratimas, kad valdžia Valstybėje privalo būti formuojama tik pagal tos šalies Konstituciją, nes kitaip valdžia pasidaro nelegitymi. Taigi Lietuvoje valdžia turi būti formuojama pagal LR Konstitucijos 55 str.
Kiti pateikia argumentus, kad nėra laiko ką nors pakeisti. Tai kodėl turėjome pakankamai laiko visus 24 metus nusižengti LR Konstitucijai ir formuoti nelegitymiai valdžiai. Tai kada to laiko atsiras, jei jo dabar nepakanka? O kam ji tokia nelegitymi valdžia iš viso reikalinga? Na gal praskolinti ir apvogti Valstybę ar paskutinėms ES paramos dalyboms?
Kiti argumentuoja, kad girdi rinkimų procesas jau prasidėjo ir to proceso metu taisyklių, t.y. įstatymų keisti negalima. Tai kaip čia taip logiškai gauname. Pasirodo, kad kažkieno argumentas, kažkieno sugalvota taisyklė pasidaro aukštesnė už pačios LR Konstitucijos reikalavimą, taisyklę, rinkti visus 141 Seimo narį tiesiogia ir lygia teise. Tai kaip čia suprasti, kad kažkieno nuomonė pačiu svarbiausiu Valstybei klausimu po Nepriklausomybės ir Konstitucijos, pasidaro aukščiau už pačią Konstituciją. Tai ar čia teisinę valstybę kuriame, ar suokalbiais sukonstruotą valstybę kuriame? Dar teigiama, kad Konstitucija yra vientisas aktas, lyg tai reikštų, kad nereikia laikytis jos nuostatų.
Oi dar gali būti įvairiausių argumentų nukreiptų tai linkme, kad tik gera, laisva valia ir sąžiningai nereikėtų paklusti LR Konstitucijai rinkti 141 Seimo narį tiesiogia ir lygia teise.
Veiksmų chronologija. Jau 2016 m. balandžio 12d. išsiunčiau emailus apie antikonstitucnius rinkimus Lietuvoje kai kuriems Seimo nariams, Vyriausybei ir Prezidentūrai. Tikėjausi geranoriškumo, nes laiko iki rinkimų spalio 9 d. yra pakankamai ir todėl galima priimti rinkimų įstatymo pataisas ir eiti į rinkimus, kaip tai numato LR Konstitucija – rinkti 141 Seimo narį tiesiogine ir lygia teise. Sekė mirtina tyla, nė vieno atsakymo, nulis dėmesio. Tada palaukęs mėnesį laiko parašiau komentarą ir 2016 m. gegužės 15 d. laišką su komentaru išsiuntinėjau visiems Seimo nariams ir darbuotojams, visiems Vyriausybės nariams ir darbuotojams, visiems ministerijų darbuotojams ir ministrams, visai Prezideentūrai, visoms partijoms, visiems prieinamiems spaudos organams. Šitą laišką su komentaru siunčiu ir Jums. Balandžio 12 d. analizę atspausdino tik ekspertai eu. Visi Seimo nariai yra informuoti emailais, tačiau nė vienas neatsakė, atrodo, kad visi jau senai mirę, Seimo priimamasis užregistravo 2016 m. gegužės 17d. Nr. S-2016-3433. Vyriausybė užregistravo 2016 gegužės 23d. Nr. 33-491. Prezidentūros viena atstovė tik padėkojo. To visiškai nepakanka, kad nutraukti LR Konstitucijos pažeidinėjimą. Konstitucinis Teismas neišdrįso užregistruoti, nors atrodytų jo pirmoji pareiga būtų pasirūpinti, kad Lietuvoje valdžia būtų formuojama LR Konstitucijos pagrindu, nes ir jie patys tampa neligitymūs, nes paskirti nelegitymios valdžios. Tai kažin ar turime tą KT ar ne, jei net svarbaus dokumento neužregisruoja? Visa tai kas pasakyta lygiai tinka ir vyriausiajai rinkimų komisijai. Ji tiesiogiai atsakinga, kad rinkimų metu būtų prisilaikoma įstatymo, tame tarpe aukščiausio įstatymo – Konstitucijos. O jie NIEKO NEATSAKO. Tai bent Valstybė? Mirusiųjų Valstybė. Tyli kaip Lietuvos kilnojamą žemę pardavę. Pasiklausykime dainų ir su geru ūpu į darbą už Lietuvą.
dr. Jonas Ramanauskas 2016 metų birželio 1d.
Gerai, jau gerai, ištryniau dainas, tai praleidote komentarą. Taika. O koks gi gyvenimas be lietuvškų dainų?
Komentaras dėl straipsnio esmės.
Akivaizdu, kad gerb. Vladas Tučinavičius turi teisingą pastebėjimą apie neteisėtus rinkimus, kas ir daugeliui trėtų būti matoma, jei paskaitai LR Konstitucijos 55 straipsnį. Labai keistai, įžūliai ir antivalstybiškai atrodo, kai to nemato Konstitucinis Teismas ir Vyriausioji Rinkimu Komisija. Tačiau nesutinku su gerb. Turčinavičiaus teiginiu: “Jeigu ir toliau įteisinant tiesioginę ir proporcinę rinkimų sistemą, tai logiškai mąstant ir vadovaujantis Konstitucijos 55 straipsniu turėtų būti įsteigtos 94 tiesioginių rinkimų Rinkimines apygardos.” Nesutinku todėl, kad aiškiai matome LR Konstitucijos 55 str., kad 141 Seimo narys, kas reiškia VISI Seimo nariai turi būti renkami tiesiogia ir lygia teise. Čia konjunkciją (ir) su kitomis teisėmis praleidžiu, kaip akivaizdžią. Todėl turi būti sudaroma 141 vienmandačių rinkimų apygarda. Įsteigus 94 apygardas reikštų vėl gi tą patį, kad Lietuvoje rinkimai į Seimą neteisėti, nes prieštarauja Konstitucijai dėl tos pačios priežasties, kaip ir esant 71 rinkiminei apygardai – tiesiogia ir lygia teise turi būti renkami visi 141 Seimo narys.
Kita įdomi sąvoka “pilietinė tauta” yra panaudota ir panaudota tai tikslo prasme, “kaip tapti pilietine tauta”. Tai pabandykime suprasti šito žodžių junginio “pilietinė tauta” reikšmę. Pirmiausiai tokia mintis kyla, kad tai tauta sudaryta iš piliečių. Tai tokia yra amerikiečių tauta, kurioje yra pačių įvairiausių tautų, visi yra piliečiai ir visi lygūs prieš įstatymą, taigi turime amerikiečių pilietinę tautą, kitaip tariant turime kosmopolitinį tautos prasmės išaiškinimą ir tas JAV labai tinka. Amerika sau, Europa sau. Tai pažvelkime į tai europiečio akimis. O Europoje visai kitaip, istoriškai visai kitaip formavosi valstybės. Nieko naujo ir LR Konstitucijoje: “LIETUVIŲ TAUTA – prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, ….”. Ko gero tą pasakytų tiek prancūzai, anglai, vokiečiai ir kitos tautos. Taigi aiškiai pabrėžta TAUTOS vaidmuo. Ir čia reikia pasiaiškinti vertybių hierarchiją. Taigi, mano supratimu, turime tokia hierarchija: Tauta, Valstybė, Piliečiai. Tauta sukuria Valstybę ir toje valstybėje įsikuriami piliečiai, kaip visi lygūs prieš įstatymą ir priklausantys Valstybei. Tai reiškia, kad visi piliečiai priklauso valstybei, tačiau ne visi piliečiai priklauso Tautai. Pavyzdžiui turkai gyvenantys Vokietijoje nėra vokiečiai. Todel gerb. V. Turčiavičiaus sąvoka “pilietinė tauta” yra ne eurpietiškos kultūros kilmės, o greičiau kosmopolitinės kilmės, ką dabar kosmopolitai ir nori padaryti su visa Europa.
Taigi europietiška tradicija yra kitokia. Pasižiūrėkime visgi kokiu būdu yra sukonstruota ta sąvoka “pilietinė tauta”. Hierarchijos požiūriu paimama vertybė “pilietis” iš žemiausios grandies ir pastatoma į priekį, o aukščiausiasis hierarchijos elementas “tauta” pastatoma žemiausioje vietoje ir eliminuojama vertybė – valstybė. Taigi ta sąvoka “pilietinė tauta” yra sukonstruota “žemyn galva”, arba “aukštyn kojom” eliminuojant Valstybę. Gal Europoje gyvendami neskubėkime eliminuoti savo Valstybės? Deja ta kosmopolitinė sąvoka yra užvaldžiusi ir KT išaiškinimus. O tai jau blogai. 2016-06-04.
Manyčiau, kad autoriaus naudojama sąvoka “pilietinė Tauta” turėta omenyje, kad mūsų tauta taptų aktyvi, o ne apmulkinta “avių banda”, regis, jis ir nurodo vieną iš būdų kaip pasielgti rinkimuose, kad sužlugdyti sąrašinių atėjimą į Seimą ir taip priversti keisti rinkimų įstatymą atitinkantį Konstitucijai.
Dėl 94 Seimo narių – atkreipiamas dėmesys į iki šiol vykusį neteisėtą konstitucinių įstatymų priėmimą. Todėl bendra straipsnio autoriaus nuostata yra tik tiesioginiai Seimo rinkimai.
Teisingai sakote. Atkreipė dėmesį. Tačiau pasiųlymas neatitinka Konstitucijos vis tiek. Tačiau gerai tai, kad einama tai kryptimi. Net vienmandačiai rinkimai, jei bus renkami 94 Seimo nariai neatitiks lygios teisės reikalavimui, nes vienmandačiai yra kartu ir sąrašo nariai, tai yra vėl nėra lygios teisės. Čia gal leis man patalinti tokį straipsnelį:
Eilinį kartą antikonstituciniai rinkimai – valdžia nelegitymi
Jau geroką laiką iš spaudos jaučiamas didėjantis artėjančių rinkimų šurmulys. Pavasaris. Nors iki rinkimų gal ir toloka, tačiau iš tikro pats laikas apie tai iš esmės pakalbėti. Laiko dar tikrai yra. 2016 m. rinkimų kampanija prasidėjo balandžio 9 d. LR Prezidentės dekretu. Partijos ruošia savo karius rinkimams vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose. Vieni bėga iš vienos partijos, glaudžiasi prie kitos, kiti gaudo populiariausius politikus ir ne tik politikus, kad tik sąrašai ir bendras partijos vaizdas atrodytų kuo geriau. Dabinasi. Taigi pakalbėkime apie rinkimus iš esmės.
Tai kur toji esmė? O rinkimų esmė yra atskleista LR Konstitucijos 55 straipsnyje, kurį cituoju:
“Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių.
Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.”
Ši LR Konstitucija yra priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d. ir LR AT pirmininko V.Landsbergio pasirašyta 1992 m. lapkricio 6 d.
Kartu šios LR Konstitucijos 153 str. suteikė teisę Seimui: “ Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje.”
Taigi tame 55-tame LR Konstitucijos straipsnyje jokių pakeitimų neatlikta ir aukščiau pacituotas 55-tas straipsnis toks ir yra. Tai apie šitą 55 straipsnį ir pakalbėkime. Esmė tame, kad šitas 55-tas straipsnis apibrėžia valdžios formavimo esmę ir jeigu tos esmės nesilaikoma, tai tada valdžia formuojama ne pagal LR Konstituciją ir valdžia tampa antikonstitucine, nelegitymia. Kartu reikia pažymėti, kad pagal šią Konstituciją prisiekia ne tik Seimo nariai, tačiau ir KT teisėjai, Vyriausybė, Prezidentai. Taigi galima teigti, kad tai yra pagrindų pagrindas, mūsų valdžios formavimo esmė, kurios šventai turime laikytis, kol nėra kitaip.
Visiškai aišku, kad visi valdžioje tą 55-tą straipsnį skaitė ir žino. Kartu šiuo straipsniu turi vadovautis ir Vyriausioji rinkimu komisija, vadovaujama Z.Vaigausko. To įrodymas yra tas, kas nepaneigiamai akivaizdu, nes turime 141 Seimo narį ir nė vienu daugiau. Taigi laikau, kad LR Konstitucijos 55-to str. tokia dalis “Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys” yra pilnai įgyvendinta. Tačiau ar teisingai įgyvendinta, ar pagal šią Konstituciją įgyvendinta, apie tai ir pakalbėkime. Vienaip renkami 70 Seimo nariu, o kitaip renkami 71 Seimo narys, kai kurie iš jų net persidengia. Turime net 3 variantus. Vieni tik vienmandatėje, kiti tik daugiamandatėje, o treti ir ten ir ten. Tai kur čia lygi teisė?
Taigi žinoti yra viena, o suprasti kas parašyta yra visai kas kita. Visiškai akivaizdu, kad turi būti renkamas 141 Seimo narys ir turi būti renkamas ne bet kaip kas ką kur kada sugalvojo ar išleido įstatymą, o taip kaip parašyta LR Konstitucijoje, o būtent “remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise”. Ar iš tikro taip ir yra? Ne, taip visiškai nėra. LR Konstitucijoje parašyta, kad turi buti renkamas 141 Seimo narys, o LR rinkimų įstatyme yra parašyta visiškai kitaip: “Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimo) nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.” Jokių daugiamandačių rinkimų apygardų negali būti, nes ten renkami ne Seimo nariai tiesiogiai, o renkami partiniai sąrašai, kurių jokiame pavidale nėra LR Konstitucijoje. Ir kokia gali būti lygi rinkimų teisė, jeigu ji yra akivaizdžiausiai nelygi, vieni renkami vienaip, o kiti kitaip. Vienas Seimo narys gali gauti net tris vieno rinkėjo balsus būdamas vienmandatėje ir daugiamandatėje, kitas Seimo narys būdamas tik vienmandatėje apygardoje gauna tik vieną rinkėjo balsą, nors keisčiausiai rinkėjas turi net tris balsus, o atiduoti tuos tris balsus negali, nes nelygi teisė. Labai jau keista ir antikonstituciška toji demokratija, kai rinkėjas turi tris balsus ir ne visada vienodai lygiai juos gali panaudoti. Toliau parodysiu, kad vienas rinkėjas gali turėti net septynis balsus. Nors privalo buti lygi teise visiems. Kitas Seimo narys yra tik daugiamandatėje apygardoje ir kiek gauna rinkėjo balsu? Čia yra jau komplikuotas atsakymas. Sąrašas gauna vieną rinkėjo balsą, tačiau kandidatas į Seimą sąraše gauna daug mažiau, priklausomai nuo sąrašo dydžio. Be to to balso svoris yra nevienodas per visą sąrašą. Kuo toliau nuo pradžios, tuo mažiau to balso gaunama. Is esmės negirdėti dalykai dedasi, nes ne rinkėjas demokratineje valstybėje nusprendžia kiek to balso dalies atiduoti norimam kandidatui, o kažkokia tai partija. Bet demokratija turime tik tada, kai rinkėjas sprendžia, o ne kažkokia partija už jį. Tai parodo, kad demokratiją šiuo atveju aptikti reikia turėti labai jau lakią iškreiptą vaizduotę. Ne visi gali gauti ir reitingavimo balsą.
Labai keistai ir tikrai ne demokratiškai atrodo tai, kad pagal LR rinkimų įstatymo 42 str. 2 dalį: “2. Asmuo, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.” Turime vėl gi nelygia teisę ir štai kodėl. Todėl, kad nepartinis kandidatas tokios teisės neturi, reiškia Seimo nariai renkami nelygiai, o tai antikonstituciška.
Dar didesni “demokratijos” stebūklai prasideda tada, kai rinkėjui daugiamandatėje suteikiami net 6 balsai, vienas už sąrašą ir dar 5 už sąrašo kandidatus, t.y. neleidžiama reitinguoti viso sąrašo, o tik jo dalį, tai apie kokią čia lygią teise kalbama? LR rinkimų įstatymo 66 str. 3 dalyje taip parašyta: “3. Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir, pareikšdamas nuomonę dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo būdu paduodami už šiuos kandidatus pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė jokio vertinimo dėl tų kandidatų.”
Išvada yra tokia, kad vienas rinkėjas gali turėti net iki 7 balsų: vienas vienmandatėje, vienas daugiamandatėje ir dar 5 balsai reitinguojant, o norimas kandidatas į Seimą iš vieno rinkėjo gali gauti net 3 balsus: vieną vienmandatėje, vieną daugiamandatėje ir vieną reitinguojant. Imkime nepriklausomą kandidatą į Seimą, tai toksai kandidatas turi galimybę gauti iš rinkėjo tik vieną balsą. Tai kaip čia yra su tai konstitucine lygia teise? Jokios konstitucinės lygios teisės čia nė su žiburiu nesurasi, o tai reiškia vieną paprastą dalyką, LR rinkimų įstatymas neturi nieko bendro su LR Konstitucija, yra antikonstituciškas, o išrinktoji valdžia pagal tokį antikonstitucišką istatymą yra nelegitymi. O juk visi prieš įstatymą turi būti lygūs.
LR Konstitucijoje aiškiai parašyta: “Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas” , tačiau kiekvienam turėtų būti aišku, kad tas įstatymas neturi prieštarauti Konstitucijai. Įdomu, ką čia šiuo atveju veikia Konstitucnis Teismas? Gal konstitucines dvasias kuria? Indoktrinuoja?
Taigi ką mes matome? Seimo nariai, Konstitucinis Teismas, Vyriausybė, Prezidentai (garantai be garantijos) jau daugybę daugybę kartų prisiekė dirbti pagal LR Konstituciją ir nė vienas iš jų niekada pagal ją nedirbo, visi be išimties sulaužė priesaikas ir verti apkaltos. Dar gražiau yra tai, kad ir vėl jie ruošiasi prisiekti ir sulaužyti duotą priesaiką. Visos seiminės ir neseiminės partijos yra dėl to kaltos, nes sutinka būti renkamos į Seimą antikonstituciškai. Nu neteko girdėti, kad kokia partija savo programoje pasisakytų už vienmandačius rinkimus, kaip kitados Sąjudis, kai dar jame buvau Kauno Sąjūdzio tarybos nariu. Sąjūdis išduotas, sistema korumpavosi.
Ką daryti? Reikia nedelsiant LR rinkimų įstatymą – apstatymą pataisyti taip, kad atitiktų LR Konstituciją, t.y. nedelsiant atsisakyti partinių sarašų, sudaryti 141 rinkiminę apygardą ir rinkti Seimo narius lygia teise, kai rinkėjas turi vieną balsą. Laiko yra pakankamai, nes kitaip kaip ir iki šiol , jau beveik ketvirtį amžiaus, Lietuvos valdžia bus nelegitymi.
Tai kaip čia atsitiko, kad taip atsitiko? O atsitiko visai neatsitiktinai. Pusiau sąrašinių rinkimų sistema yra reikalinga korupcijos užtikrinimui, staganacijos užtikrinimui, tų pačių išlikimui valdžioje ir tam, kad Lietuvos svarbūs klausimai nebūtų sprendžiami demokratiškai. Oi kaip esama sistema naudinga piniguočiams. Kažin ar partijos dar turi kokia nors teisę ką nors nuspręsti? Na greit sužinosime.
http://www.ekspertai.eu/eilini-karta-antikonstituciniai-rinkimai-valdzia-nelegitymi88021/
Pagarbiai dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
2016 metų balandžio 12 d.
Ponas Getas sako: “Manyčiau, kad autoriaus naudojama sąvoka “pilietinė Tauta” turėta omenyje, kad mūsų tauta taptų aktyvi, …..”. Taip, čia kiekvienas galime įžiūrėti skirtingas prasmes, beje taip ir visur, skirtingi žmonės skirtingai mato ir supranta. Tačiau nėra suprantamas autoriaus požiūris, kadangi autorius paliko savo straipsnelį vienišą ir nedalyvauja diskusijoje, lyg jam tas klausimas būtų visai nesvarbus, lyg darbas jau būtų ataliktas. Negerai.
bus apylinkėje dominuojančios partijos „ūkiškai” panaudotas. Jį reikia padaryti nepanaudojamą, kad nebūtų suklastotas balsavimas. Pvz., perbraukti, paversti negaliojančiu.
Apie Seimo rinkimų organizavimo teisinius prieštaravimus Konstitucijai būtų galima be išvedžiojimų ir kiek trumpiau pasakyti. Jų iš tikrųjų yra, bet manau, kad jie yra kiek kitur negu čia kalbama. Be to, ir tai yra svarbiausia, randami prieštaravimai turi būti teisiškai nenuginčijama tiesa.
Pagal Konstitucijos 34 str. rinkimų teisė besąlygiškai priklauso piliečiams. Akivaizdu, kad jais tegali būti tik fiziniai asmenys. Partijos nėra piliečiais. Piliečiai gali dalyvauti rinkimuose “rėdydamiesi” partijų mundurais, tačiau pats munduras apskritai negali virsti piliečiu, turinčiu rinkimų teisę, taigi ir teisę būti renkamam-išrinktam. Rinkimų įstatymas, pagal kurį partijų mundurai yra tapę rinkimų teisės subjektais – įgavo piliečio teisę būti išrinktais, kai balsavimo biuleteniuose kandidatėmis yra įrašomos partijos, yra akivaizdu, kaip baisiai visa tai prieštarauja minėtai Konstitucijos nuostatai. Tai viena.
Antra, dėl nelygios teisės būti išrinktam. Prieštaravimas Konstitucijai yra tas, kad pagal Rinkimų įstatymo nustatytą rinkimų organizavimo tvarką partinių piliečių dalis galėdama kandidatuoti pagal partijų sąrašus ir vienmandatinėse apygardose turi teisę būti išrinkti į visą – 141 vietos Seimą, kai nepartinių piliečių dalis galėdami kandidatuoti tik vienmandatėse apygardose turi teisę būti išrinkti tik į 71 jo vietą. Šiuo rinkimų teisės nelygumo atveju yra prieštaraujama Konstitucijos 29 str., pagal kurį įstatymui visi asmenys lygūs, varžyti jų teises ir teikti privilegijas įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu negalima.
Trečia, kaip jau minėta, Rinkimų įstatymu teisė būti išrinktoms, kandidatuoti rinkimuose yra suteikta ne tik piliečiams, kaip numato Konstitucija, bet ir partijoms bei tuo pačiu įstatymu nustatyta, kad rinkimų komisijų pirmininkais ir jų nariais skiriami Seimo partijų, ministerijų, savivaldybių deleguoti asmenys, t.y. valdžioje esančių partijų, politinių jėgų ir tuo pačiu kandidatuojančių naujuose rinkimuose patikėtiniai. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad turime aplinkybę, kai Seimo, valdžios partijos kandidatuoja rinkimuose ir pačios balsus skaičiuoja. Tokiu atveju nėra objektyviai išlaikomas Seimo slapto balsavimo reikalavimas (Konstitucijos 55 str.).
Ketvirta, kadangi tiek už asmenis, tiek už kandidates partijas rinkėjai balsuoja tiesiogiai – ne per atstovus, todėl įžvelgti prieštaravimą Konstitucijos 55 str. dėl rinkimų teisės pažeidimo rinkimų tiesioginumo prasme sunku.
Man patinka, kad komentatorius “Kažin” nes praplečia diskusijų lauką. Gerai matyti dalykus iš įvairių pusių, tačiau niekada nereikėtų mesti KELIO dėl takelio, kuris neveda prie teisėto valdžios formavimo būdo įtvirtinto LR Konstitucijos 55 str. “Kažin” pavartoja tokį išsireiškimą “rinkimų organizavimo teisinius prieštaravimus Konstitucijai”, kas rodo, kad iš karto pasirinko klystkelį, o ne kelią, kurį nurodo LR Konstitucijos 55 str. Konstitucija nurodo būdą, kaip turi būti išrenkami visi 141 Seimo narys, t.y. nurodo, kad jie turi būti išrenkami tiesiogia ir lygia teise. Gi kaip tie rinkimai turi būti organizuojami, kad toji Konstitucijoje isšreikšta tiesioginė ir lygi teisė būtų realizuota, turi būti Rinkimų įstatyme. Konstitucija yra aukčiausias įstatymas. Visiškai aišku, neturi būti jokių sąrašų.
Labai patiko “Kažin” komentaro antroji pastraipa, kai komentatorius sulygino partijas ar partinius su MUNDŪRU, kurie, taikant mano terminologija, sukčių buvo paversti piliečiais, tai yra mundurai pavirto piliečiais, partijos pavirto piliečiais. Ačių už taiklų palyginimą.
Dėl trečios pastraipos nėra jokių prieštaravimų, visi turi būti prieš įstatymą lygūs, nepriklausomai partinis, nepartinis ar priklausantys skirtingoms partijoms. O dabar partiniai įgauna privilegijas ir kaip sakau, vienas partinis gali gauti net iki trijų balsų iš vieno rinkėjo: vienas vienmandatėje, antras sąrašu ir trečias reitinguojant sąrašą. Taigi partinio galimybės būti išrinktu yra patrigubintos. Tai kur čia ta lygi teisė?
Ketvirta pastraipa reikalauja atskiros diskusijos, nesiplėsiu.
Tačiau paskutinioji pastraipa “Ketvirta, kadangi tiek už asmenis, tiek už kandidates partijas rinkėjai balsuoja tiesiogiai – ne per atstovus, todėl įžvelgti prieštaravimą Konstitucijos 55 str. dėl rinkimų teisės pažeidimo rinkimų tiesioginumo prasme sunku.” veda į aiškų nesusipratimą. Čia “Kažin” jau sugebėjo pamiršti savo pačio palyginima, kad partijos yra tik “munduras”, rinkėjas tiesiogiai privalo balsuoti už asmenį, o ne jo mundurą. Todėl, kai balsuoja tik už mundurą, o jau munduras yra tarpininkas tarp rinkėjo ir kandidato į Seimą, tai čia jau nėra joks “tiesiogiai”. Munduras yra tarpninkas, partija yra tarpininkas, nes LR Konstitucija kalba tik apie 141 Seimo nario rinkimą tiesiogia ir lygia teise, be jokiu mundurų ar partijų. Taigi “Kažin” turi labai keista logika, sąvoka “tiesiogiai” suprasdamas tik iš vienos pusės, .t.y. tai, kad rinkėjas eina PATS, nieko neįgalioja, ir balsuoja. Tačiau nemato to, ar jo balsas TIESIOGIAI pasiekia konkretų asmenį, kandidatą į Seimo narius, už kurį jis nori balsuoti. Vadinčiau tą situacija nutrūkusios virvės situacija, kai nori “paliesti”, o pasirodo tarp to ką nori paliesti ir rinkėjo yra MUNDURAS tarpe įsitaisęs tyčiojasi iš rinkėjo, tai yra partinių gaujų sugalvotas triukas apmauti rinkėją. O tas apmovimas reiškia nei daug nei mažai, partijos tyčiojasi iš LR Konstitucijos, kad tik joms būtų gerai, kad tik jos turėtų privilegijas…. ne vien tas, kad mašinėle valdiška važinėti….pasirodo masiulioko atveju, kad jo žodžais tariant, kai jau kai pasakysiu, tai visai Lietuvai bus smagu gyventi…. laukti, kada už įstatymų palaikymus įbyrės į kišenėles. Gal kažkas naujo, kad įstatymai perkami? Įdomu, kiek gi Lietuvos piliečiams reikia sumokėti dabartiniams seimūnams už tai, kad jie pakeistų rinkimų įstatymą taip, kad atitiktų Konstituciją…. ar užtektų po 100000 kiekvienam? Čia būtų įdomu sužinoti seimūnų nuomonę.
Gerb. “Kažin” pasakysiu kai suprantu “tiesiogiai”. Tiesiogiai tai ne vien kaip pats be tarpininkų eini ir balsuoji, o kai eini, ateini ir padedi pats kryžiuką už tą asmenį, už kurį balsuoji. Kai padedi kryžiuką už partiją, tai jo nepadedi už asmenį, tai reiškia, kad nebalsuoji tiesiogiai už asmenį. Reitingavimo balsas nėra tas pats balsas, kaip balsuojant už vienmandatį asmenį. Taigi nenutraukime tos “virvutės”, ryšio tarp rinkėjo ir kandidato į Seimą. Tik “kryziukas” padėtas ties kandidato pavarde yra tiesioginis balsavimas, nes Konstitucija reikalauja balsuoti už Seimo narius ne už partijas ar dar kokius mundūrus. Partinis įgauna arba praranda privilegijas būti išrinktu, jeigu partija buvo teisinga arba apsidirbusi iki ausų.
Šiuo atveju teisiškai esminga yra tai, ar partija gali būti teisės būti išrinktai subjektu. Pagal Konstituciją akivaizdu, kad Rinkimų įstatymu tokia subjektinė teisė suteikta partijai būti negali. Taigi Seimo, savivaldybių rinkimuose balsavimai už partijas, kai jos nėra teisės būti išrinktoms subjektais yra grubiausia teisinė nesąmonė. Beje, manytina, kad šiuo atveju rinkėjams suteikta reitingavimų galimybė teisės subjekto keitimo siekiama prasme, t.y. iš partijos juo darant asmenis, lygiaverčiai pakeisti negali.
Sutinku su Jonu dėl tiesioginės rinkimų teisės- ji atitinka Konstitucijos 55 str. tik vienmadatėse apygardose, nes piliečiai šios apygardos – teritorijos išsirenka savo Seimo narį ir gali jį kontroliuoti, diskutuoti bei spausti, kad jis nebalsavo taip, kaip dauguma teritorijos piliečių pageidavo – štai tikrieji horizontalūs piliečių ryšiai su Aukščiausiaja atstovaujamaja valdžia. Gi partiniai -sąrašiniai yra tik “munduras”- pasiūtas partijos vadovų ir numestas į Seimą ir šio munduro piliečiai negali pareikalauti susitikti ir juolab išskalbti. Absurdas, kad šis munduras užima pusę Seimo narių, o kai Seime balsavime dalyvauja tik apie pusę narių, todėl šie tiesiogiai nerinktieji viską ir nustelbia. Aš nurodžiau 94 tiesiogines apygardas tik akcentuodamas konstitucinių įstatymų, kurie buvo priimti pažeidžiant Konstituciją, žmogaus teises ir demokratijos principus bei norėdamas atkreipti dėmesį į skubias rinkimų įstatymo pataisas, kurias būtų galima dar šiemet priimti.
O svarbiausia noriu priminti,apie ką straipsnyje akcentavau, kaip padaryti tylųjį referendumą ir per šiuos rinkimus priversti Seimą keisti rinkimų įstatymą.
Ačiū. Veikime toliau: http://www.ekspertai.eu/viesas-kreipimasis-i-lr-konstitucino-teismo-teisejus/
Prie to kas anksčiau pasakyta pridurčiau. Manau, kad tai, jog Seimo rinkimai nėra vykdomi pagal Konstitucijos 55 str. nustatytą tiesioginę rinkimų teisę, galėtų būti teisiškai grindžiama ir kiek kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų teisės subjektu yra ne partija, o žmogus (Konstitucijos 34 str.), kad ši teisė susideda iš teisės rinkti ir teisės būti išrinktam, – akivaizdu, kad partija pagal Konstituciją negali būti taip pat ir teisės būti išrinktai subjektu. Tokiu atveju dabar Seimo ir savivaldybių rinkimuose vykdomi rinkimai pagal partijų biuletenį iš esmės negali būti laikomi tiesiogine rinkimų teisės balsavimo procedūra. Tai priskirtina tarpinei atstovų išrinkimo, t.y. netiesioginės rinkimų teisės vykdomai rinkimų procedūrai. Mat, šiuo atveju tapimo Seimo nariais skaičius priklauso nuo partijos kaip jų atstovės gautų balsų, o tai, kas konkrečiai jais tampa, priklauso nuo rinkimuose dalyvavusios partijos atstovės valios, kuri yra išreikšta rinkimų komisijai pateiktame pretendentų į Seimą sąraše. Tokiu atveju netiesioginės rinkimų teisės elementai renkant Seimą yra akivaizdūs. Pats Konstitucinis Teismas imtis išaiškinti, ar Seimo rinkimų įstatymas neprieštarauja minėtoms Konstitucijos nuostatoms, negali, Seimui veikti prieš save neišeina, tad tokiu atveju nedelsiant kreiptis į KT dėl šio išaiškinimo būtų Prezidentės pareiga.
Gerb. Jonai, manau, kad “Kažin” išplėtus viso rinkimų jovalo sąmpratą, ypač įvedus “munduro” sąvoką bei partija negali būti subjektu ir piliečiu pagal rinkimų teisę bei mano straipsnyje išaiškintas neligitimių 70 Seimo narių dalyvavimas konstitucinių įstatymų priėmime, veda prie to, kad kuo greičiau Jūs kreiptumėtės į Prezidentę dėl Rinkimų įstatymo pakeitimo. O gal lygigrečiai kreiptis į ES teisines ir piliečių teisių apsaugos struktūras?!
Apie ES gal dar ir ne laikas, tačiau mintis apie tarptautines organizacijas, esant neigiamam rezultatui, tai tikrai sklaido. Reikia duoti laiko laisvai valiai pasireikšti. http://www.ekspertai.eu/viesas-kreipimasis-i-lr-konstitucino-teismo-teisejus/
Gerbiamas Jonai, kažkaip Jūs čia tyčia kiek pro šalį tyčiotis, visus išblaškyt mėginat,
ar tikrai p a t e i s i n a t ir pritariat (savu leidimu, nukreipimu nuo APKALTOS, už
jau įvykusį tyčinį Priesaikos sulaužymą po LRKT 2014-01-24 nutarimo), kad “tie”
sėdintys nelegalai bele kokiuose (legitymiuose ar ne) rinkimuose dalyvaut galėtų,
– kai 2016 05 31 09:55,
netgi Alke jau aiškai įvardyta:
“Dėl apkaltos.
Kas visgi prievolę (pagal Konstituciją) Lietuvoje turi, užčiaupt šią niekšingą gaują savų Priesaikų laužytojų.
Kokia prasmė bėnt vieną dieną veltui maitinti iš iždo gaujų gaują (kaip ryškėja jau ne vien LSDP+DP+TT bėdžių
“daugumiečių”, taip = bolševik) kuri ramų ramiausiai prisiekė, viešai, dalyvaujant Lietuvos Konstitucinio teismo pirmininkui, ir dar ramiau, tyliai tyliai, vis net vykdyti Lietuvos Konstitucijos po į s i g a l i o j u s i o KT nutarimo
dėl esmingai paprasto ir teisėto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125-ojo straipsnio GALIŲ ATSTATYMO
2014- sausio 24 d.
Tai ar Konstitucijos neturime ir turėti ją galių taip pat (t.y. viską praradę, ar tiesiog dab. Seimo sąstatui “atidavėm” kaip po 1940 m. okupacijos)?
Ar neturime kaip, kas ir kokiu teisėtu būdu apgintų Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (su visa veikla)?
(***)
http://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta100/content
http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-16975
http://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta15/content
Pripažinta, kad
PROJEKTAS (Nr. XIIP-1167(2)
yra savavališkas bei negaliojantis, todėl Lietuvos Respublikos Konstituciją privalu atstatyti,
nes tiesiai šviesiai:
buvęs pavogtas PROJEKTAS Nr. XIIP-1167 su GALIOJUSIAIS 45 seimo narių parašais
pagal Konstituciją,
ir kažkieno p a k e i s t a s
– savavališkai, be parašų!!!
Toks Teismo Nutarimas.
Negi jis negalioja?
Tai yra – mes be galių???”
*
Kodėl taip nuožmiai trukdote išreikalaut deramos ir pelnytos a p k a l t o s,
gan pokeisčiai reikalingą Nutarimą 2014-01-24 Konstituciniam teismui
priėmus, …JO NEVYKDANTIEMS.
Negi tiek išprusimo/mintinio/ ir Jums stokoja; kad reikliai bei darniai gyvent-sugyvent,
o ne blokšt savimp. Galbūt klystu, – peržiūrėkite prašau įsigilinkite; jei ką praleidau
gal pataisykite ir pridurkite; bet… mūsų Valstybės Konstituciją, kuri “kybo pakabinta”
nuo 201-01-24 atstatyt privalu. Tiek kiek tos pajėgos tam turit, – ir Jūs, ir aš, ir KITI.
O asmenis, – savas Priesaikas mums sulaužiusius, – neslapstant svarstymuose-
“dejonėse” (kaip ši, – apie rinkimų, regis ne bulvių 🙂 “nupraktikavimus” f r a z ė m s),
be dvejonių atsakomybėn, – kuo skubiau I Š T R A U K T.
(o tai graudu čia tas mūsų trijų-keturių “dejones” /su Baimės padaro priemaiša/ skaityt)
Aš , eilinis Lietuvos R. pilietis, sužinojau , o Dievai, didžiąją melagystę. Mane, metų, metais apgaudinėja ir tuo pačiu apvaginėja. Aš noriu ir privalau priešintis tiems , kas pažeidžia Pagrindinį valstybės įstatymą.
O kaip tai padaryti?
Ką tokiu atveju daryti straipsnyje yra pasakyta. Rinkėjai, kuriems balsavimas partijų biuleteniu nepriimtinas, galėtų kuo gausiau eiti balsuoti, tačiau partijų biuletenio neimti ir už jį, kad gavo, rinkėjų sąraše nepasirašyti. Tokiu atveju šie rinkėjai balsuotų tik asmenų biuleteniu ir tik už jį vieną pasirašytų. Tuo galima pasiekti, kad rinkimai dalyje pagal balsavimą partijų biuleteniu taptų neįvykusiais, o to rezultatas – nebūtų išrinkta 70 Seimo narių. Tokiu atveju valdžia būtų priversta skubiai keisti Seimo rinkimų įstatymą ir pagal jį rengti naujus rinkimus kitai pusei Seimo narių išrinkti.
Aš kažkada panašiai siūliau, bijau suklysti , bet ar ne, Tamsta, pasakei , kad tas kelias būtų klaidingas.
Na gerai ,nėra ko ginčytis. Darysim taip.
Sakyti pačiam, kad tai “būtų klaidingas kelias”, negalėjau. Pasiekti, kad rinkėjams nepriimtinų balsavimų pagal partijų biuletenį rinkimų sistemoje neliktų, galima tik tokiu atveju, jeigu rinkimai partijų biuleteniu dalyje taptų neįvykusiais arba nors jų rezultatais būtų parodyta, kad šioje balsavimų dalyje nedalyvavo didesnė rinkimuose dalyvavusiųjų rinkėjų dalis. Gadinant biuletenius pasiekti, kad rinkimai šioje rinkimų dalyje taptų neįvykusiais, negalima, nes rinkėjai balsavę sugdintais biuleteniais yra įskaičiuojami į dalyvavusiųjų rinkimuose skaičių. Tad vienintelis realus kelias atsikratant balsavimų pagal partijų biuletenį yra kuo gausiau dalyvauti rinkimuose balsuojant tik asmenų biuleteniu, o partijų biuletenio neimant ir nepasirašant už jį rinkėjų sąraše. Tai demokratinis kelias, rinkėjams belieka tik organizuotai ir vieningai juo praeiti, o laiko šiam pilietiniam susiorganizavimui dar iki valiai.
Šituos klausimas, ką reikia daryti, verta svarstyti viešai. O kol kas stengsimės “bizūnu”, laisva valia priversti Seimo narius pakeisti rinkimų įstatymą. Tas procesas yra svarbus, nes kitaip jie gali sakyti… o nežinojome. O dabar visi informuoti, visi tyli ir ta tyla yra daug iškalbingesnė už kalbėjimą.
nesuprantu
nesuvokiu
“nepagaunu”
– negi ir Jūs “užstojate” …veltui maitinti(s) iš iždo gaujų gaują
PRIESAIKAS SULAUŽIUSIŲ…
Garb. Jonai, net nerašau S U L A U Ž I U S I Ą, mat
…jei pareikalaut jau įvykusio teroro prieš Konstituciją AKTO
atsakomybės nesame pajėgųs, o vien bokštingai-protingai
“įsimurkdyt” vėl į aptarus linkstam, tai lai
ganosi, lai gauna, renkasi, “ėda” banditai;
jie juk net nepykstą, – vadink kaip nori, tik nuo lovio
n e t i t r a u k i n ė k
jų.
Gal jau gana
– ‘basta”,
kaip Donelaičio METUOSE 🙂
Vienas darymas kitam netrukdo. Spaudžiant abiem būdais kartu yra užtikrinčiau, kad Rinkimų įstatymo pakeitimas bus pasiektas dar šiems rinkimams. Be to, į raštus gali būti atsirašyta tik padėkojant už pilietiškumą, pažadant, kad tai darys kitos kadencijos Seimas, arba ir pratylėta apskritai, o rinkėjų susiorganizuotos realios grėsmės, kad didelė dalis rinkimuose dalyvavusiųjų gali balsuoti tik vienu – asmenų biuleteniu, o partijų biuletenio neimti ir nepasirašyti, kad jį gavo, atsirašymais nesustabdysi. Taigi atidėlioti rinkėjų rengimąsi šiam konkrečiam rinkimų veiksmui nėra rimtesnės priežasties.
Pripažįstu savo klaidą . Tamsta teisus.
Laiko nėra – rinkimai ant nosies. Mažai kas suvoks tokio veiksmo svarbą.
Tikėtina, kad rinkėjams susivokti padės tai, kad daugeliui nepriimtinas balsavimas “už partijas”…
Buvau stebėtoju ne vieną kartą (savanoriu Lozoraičiui, Adamkui padėjau). Balsavimus lemia dauguma, o daugumai kažką išaiškinti reikia gal dešimtmetį aiškinti.
Taip pat buvau ir stebėtoju, komisijos nariu ir rinkimų komisijos pirmininku, tiesa senokai… 1992 metais, kai priiminėjome Konstitucija. Buvau agitatorius už Stasį Lozoraitį, važinėjom po Lietuvą. Adamkui ar kam kitam jau nepadėjau.
Galvoju kitaip, nes tai kas man priimtina, nepriimtina, bet jei siekiame būti teisinė valstybė, tai vadovaukimės Konstitucija ir išsirinkime legitymią valdžą. Tiesiog kito kelio nėra. Žemiau nėra kur kristi, turime nelegitymią valdžią. Beje NĖ VIENAS iš bet kurios valdžios šakos niekada nieko iš esmės neatsakė, atrodo kaip NUMIRĖLIAI, o iš kitos pusės, ką čia galima atsakyti? Nieko, akivaizdi sukčių politika – tylėti, “a nuž pronesiot”, gal išsisuks?
Čia siūlomas konkretus veiksmas yra tvaraus, kuriamojo pobūdžio, nereikalaujantis iš rinkėjo kokių nors papildomų pastangų. Juo rinkimuose nieko neprarandama, o laimėti tai, ko siekiama – galima. Manau, kad pačiam čia nėra ko baimintis. Dėl šio veiksmo tokių, kuriuos savo rašiniuose galėtumėte pavadinti, pvz., “NUMIRĖLIAIS”, nepritrūksite…
jeigu tai pasitarnaus Lietuvos valstybės klestėjimui pasigirsiu ir aš. Du kartus buvau rinkimų apylinkės pirmininku.
Dabar padėtis Lietuvoje pasikeitė; atsirado “masiuliai” , atsirado melagystė ir apgavystė. Visi stebėtojai, nariai ir pirmininkai paseno (aš). Mane vis neramina, kas tą , kaip “Kažin” siūlo ; konkretų, tvarų , kuriamojo pobūdžio veiksmą atliks. Stovintys prie “lidl” ? Manau ne. Gal tautininkų kuopa?
Aš tai už tai, kad kiekvienas rinkėjas iš visų sąrašų turėtų teisę išrinkti jo manymu verčiausius būti išrinktiems.
Tikram L. Čia kalba yra apie neteisėtus Seimo narių rinkimus, prieštaraujančius Lietuvos Konstitucijai. O kas yra Konstitucijos saugotojas? Tai Prezidentė ir VSD. Tada klausiu kiek kartų buvote susitikęs su savo apygardos išrinktuoju Seimo nariu, ar uždavėte klausimus, ar reikalavote spręsti Jūsų ir Tautos reikalus, kiek ir kokius įstatymus rengėte, kaip balsavote ir pan.
Jei tik noriu, tai kasmet bent po keletą kartų su juo galiu susitikti.
Bet ne apie tai kalba: kalbu apie tai, kad jei balsuoji už ką nors, tai ir reitinguoti gali tik iš tos partijos, t.y. iš kitų partijų negali, nors ten būtų vertesnių, jei rinkti iš kiekvieno sąrašo po keletą.
Tikras lietuvis, būdamas Lietuvos rusu, turi savo nuomonę ir tas yra gerai. Mes čia diskutuojame ne nuomones, o Konstitucijos sulaužymą, apie nelegitymų Lietuvos valdžios formavimo būdą, todėl apsimesti, kad nesupranti, reiškia vykdyti antivalstybinę propagandą. Mat NUOMONĖ, ne nuomonė, o skaityk KONSTITUCIJOS 55 str. Kgbistinėmis nuomonėmis valdžia vadovaujasi.
Rusų, visų pirma, nėra: russkyje yra rusiški lietuviškai.
Radau tokia LR KT 2008-11-7 išvadą: “2. Konstitucinis Teismas, pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 18 d. nutarimas, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas).
3. Pažymėtina, kad Seimo – Tautos atstovybės rinkimų principai yra įtvirtinti Konstitucijoje, jų negalima paneigti, iškreipti ar apriboti jokiu žemesnės galios teisės aktu. Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
4. Aiškindamas Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, Konstitucinis Teismas 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, jog ši konstitucinė nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančiąinter alia kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkimų ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius. Tai darydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos; jis negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės, slapto balsavimo, nei sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems subjektams, antraip būtų apribojama arba išvis paneigiama Tautos aukščiausiosios suverenios galios raiška per Tautos atstovybę – Seimą.
Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje pabrėžta ir tai, kad įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų Seimo rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą – būtinas Tautos pasitikėjimo savo atstovybe prielaidas; jeigu įstatymų leidėjas nepaiso minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, nenustato demokratiškų, laisvų, sąžiningų rinkimų užtikrinimo mechanizmo, visuomet gali kilti abejonių dėl Seimo narių išrinkimo teisėtumo.”
Akivaizdu, kad Seimai Lietuvoje yra renkami neteisėtai, tai tokia valdžia nelegitymi, o tai reiškia ir KT teisėjai yra nelegitymus, kaip nelegitymios valdžios paskirti, nes iš neteisės teisė neatsiranda.
Kodėl dr. Jonai neparašote savo nuomonės dėl nedalyvavimo rinkimuose ir balsavime pagal partijų srašus, kurį pasiūlė straipsnio autorius, t.y . neimti šio sąrašinio biuletenio ir registruojantis parašyti “nedalyvauju”.
Tai paprastas ir rinkėjams suprantamas būdas, priversiantis valdžią keisti antikonstitucinį rinkimų įstatymą.
Dar buvo diskusijoje siūloma, kaip skubus įstatymo pakeitimas: esančiose tiesioginių rinkimų 71 apygardose rinkti po du Seimo narius, o mažiausiai surinkusiam balsų antros vietos kandidatui nesuteikti Seimo nario mandato, tai ir būtų ta 1 apygarda, kurioje būtų užskaitytaw tik 1 Seimo narys.
Norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę šiais klausimais.
Getai, kaip Jums atsakyti? Teigiama linkme galvojate. Tačiau vienintelis kelias pasiekti, kad Lietuvos valdžia būtų išrenkama LR Konstitucijoje numatytu būdu, t.y. turi būti balsuojama už 141 Seimo narį tiesiogia ir lygia teise. Kaip mes braukysime, plešysime, trinsime, dalyvausime, nedalyvausime, ką nori darysime, nuo to niekaip Lietuvos valdžia,Seimas NEPASIDARYS LEGITYMUS nors tu ką. Kadangi tik vienas kelias yra suformuoti legitymiai valdžiai, tai ją išrinnkti įstatymo nustatytu būdu, kai tas įstatymas neprieštarauja LR Konstitucijoje nustatytoms taisyklėms, tai yra tiesiogia ir lygia teise, ir suprantama turi būti patenkintos ir kitos sąlygos, dėl ko mes visai nesiginčijame. Papuolame į uždara ratą, jei įstatymas nepakeičiamas, vadinasi vėl turime nelegitymią valdžią, kurios sprendimai yra nelegitymūs nors ką jie bedarytų. Todėl bet kokie siulymai kažkaip turint nuomonę, ar ne per daug bus tų nuomonių, nieko negali pagelbėti. Suprantama priešintis antikonstitucinei valdžiai tikrai reikia ir tą darome. Ką aš siūlai Jums Getai padaryti pirmiausia, paskambinkite savo Seimo nariui ir pareikalaukite PASIAIŠKINTI, kodė tyli kaip NUMIRĖLIAI, nes visi yra INFORMUOTI. Paskambinkite ir kitiems Seimo nariams, pareikalaukite, kad nustotų būti valstybiniais NUSIKALTĖLIAIS ir nedelsiant šalintų partinius sąrašus. Reikia juos spausti, kad būtų priimtas besąrašinis rinkimų įstatymas su 141 apygarda. Labai lauksiu Jūsų ir visų kitų pastangų skambinant valstybės išpardavėjams.
Nuomonė, atsakant “Bartui” į klausimą, kas išaiškins rinkėjams teisę balsuoti ne abiem, o tik vienu asmenų biuleteniu.
Esant tokiam rinkėjų nepasitikėjimui partijomis, kitomis organizacijomis, apskritai vienas kitu vargu ar būtų tikslinga, kad tradiciškai rastųsi viešai pasiskelbęs vienas šio veiksmo (akcijos) organizatorius. Tokiais organizatoriais turėtų tapti facebook‘ai, kiekvienas tautiškai, tėvyniškai susipratęs žmogus. Juk kiekvienas apsidairęs savo giminės, bendradarbių, aplinkinių rate, patirtume, kad balsavimas už partijas yra nepriimtinas didesnei jų daliai. Esant tokiam nusistatymui, geru pavyzdžiu, kaip tai atlikti, čia galėtų būti neseniai vykusi vadinama „kalafioro“ akcija. Taigi belieka tik gebėti žmonėms viešai paaiškinti, kaip galima visuomenei atsikratyti balsavimo už partijas būdo jau ateinančių rinkimų į Seimą metu. O kad tai įvyktų, kaip jau kalbėta, reikalinga tiems, kuriems nepriimtinas balsavimas už partijas kuo daugiau eiti į rinkimus ir balsuoti tik vienu – asmenų biuleteniu, o partijų biuletenio neimti ir už jį rinkėjų sąraše nepasirašyti, taigi ne neiti balsuoti ar paimtą biuletenį įmesti sugadintą, kaip dabar rinkėjų klaidingai bandoma daryti, o už jį nesirašyti ir jo neimti.
Nepasitikėjimą kelia sena 2016 m. data ir klaidingai užrašyta pavardė Yurčinavičius. Galima nurodyti, kad tuo klausimu rašyta jau 2016 m., bet skelbti sena data lyg ir netiktų. Be to, vertėtų geriau išaiškinti minimo Konstitucijos straipsnio nuostatą, kad: “Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas”. Gerai, kad siūloma tokia balsavimo galimybė, bet tokio siūlymo teisėtumą oficialiai ir viešai turėtų išaiškinti Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija.
Dėl datos – komentatoriai (ir tamsta) ištraukia iš „Alko” archyvų kokio tik jiems reikia senumo straipsnius, ir už tokią galimybę „Alkui” ačiū.
Jei pažiūrėtumėte pirmojo komentaro datą, matytumėte, kad jis rašytas tada, kai paskelbtas straipsnis, kai buvo aktualus rinkimų klausimas. Dabar šis klausimas vėl aktualus, todėl logiška peržiūrėti viską, kas buvo rašyta, peržvelgti mūsų pačių komentarus – kaip mes tada mąstėme, ko pasimokėme.
Dėl klaidų – jos rodo, kaip buvo perkrauti darbu čia dirbantys SAVANORIAI. Gal ir pats norėtume prie jų prisidėti, taisyti klaidas – jei esate iš tų, kas kalbą puikiai moka?
Kai matau, kaip ir dabar jie papildo svetainę vis naujais straipsniais – matau, jog dirba nepaprastai intensyviai, daug intensyviau už kai kurias kitas svetaines. Ar jų akys dar pajėgia pastebėti klaidas? Ir šitiek metų jie tokiais krūviais dirba! Ar įvertiname, ar padėkojame? Jiems ir tada, ir dabar labai reikia geranoriškų padėjėjų. O tamstos akys pastabios…