Šiais metais sukanka 28 metai nuo tada, kai buvo įsteigta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Iniciatyvinė grupė, ilgainiui virtųsi visuomeniniu judėjimu, atvedusiu į Lietuvos valstybingumo atkūrimą. Šia proga visuomeninis judėjimas „Vilniaus forumas“ birželio 3 d., penktadienį, 16.30 val., visus piliečius kviečia į Lietuvos mokslų akademijos Didžiąją salę (Gedimino pr.3, Vilnius), kur įvyks pokalbis „Lietuva rinkimų išvakarėse: ar nušvis sąjūdinės vilties spindulys?“.
Diskusijos organizatoriai teigia, kad nors kiekvienų metų birželio 3 dieną tapo įprasta dalintis prisiminimais, kaip gimė Sąjūdis, šiais metais nuspręsta jo gimtadienį paminėti kitaip ir pažvelgti į valstybingumą atkūrusio Sąjūdžiovaidmenį – jo laimėjimus ir nepasiektus tikslus – iš artėjančių Seimo rinkimų perspektyvos.
„Šiandien visiems aišku, kad anuomet žmones buvo galima daug lengviau sutelkti, nes pagrindinis siekis buvo akivaizdus – atkurti Lietuvos valstybę. Tačiau šiandien stiprinti šalies valstybingumą yra ne mažiau aktualu, nei tuomet, bet kol kas šiam darbui visuomenė vis dar nepajėgia susitelkti. Pilietinė valdžios kontrolė yra būtina gyvybingos ir veiksmingos demokratijos sąlyga. Tačiau Lietuvos valdžia yra nutolusi ir atsiribojusi nuo piliečių ir laiko save jiems neatsakinga bei neatskaitinga. Tai skatina masinį ir įvairiomis formomis reiškiamą nusivylimą Sąjūdžio atkurta Lietuvos Respublika ir net netikėjimą pačia nepriklausomo valstybingumo idėja.
Suvokdamas tokio nusivylimo ir netikėjimo keliamas grėsmes valstybingumui, Vilniaus Forumas, kaip valdžios nesiekiantis ir rinkimuose nedalyvausiantis visuomeninis sambūris, Sąjūdžio gimtadienio proga imasi iniciatyvos pakviesti visus Lietuvos piliečius diskutuoti apie tai, kaip artėjančių rinkimų dalyviai – kandidatai ir partijos – galėtų ir turėtų prisidėti prie valstybingumo stiprinimo ir pastangų atkurti piliečių ir valdžios ryšį.
Renginyje nebus siekiama pateikti atsakymo arba nurodyti, už ką verta balsuoti, o už ką – ne. Veikiau bus bandoma suformuluoti principinius klausimus, kuriuos savo renkamiems politikams galės ir turėtų užduoti kiekvienas rinkimuose dalyvausiantis Lietuvos pilietis“, – teigia vienas iš „Vilniaus forumo“ iniciatorių politologas Vytautas Sinica.
Forume pranešimus skaitys filosofai dr. Laisvūnas Šopauskas, prof. Vytautas Radžvilas, politologai Monika Morkūnaitė ir Paulius Stonis.
Į Vilniuje vyksiantį Sąjūdžio minėjimo renginį kviečia jo rengėjai – Vilniaus forumas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas bei akademinio jaunimo sambūris „Pro Patria“.
Renginys atviras klausytojams, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus organizatoriai prašo norinčiųjų dalyvauti užsiregistruoti.
Atkurti Lietuvos Valstybę. Taip. Paskelbėme nepriklausomybę, sukūrėme ir visuotiniu balsavimu priėmėme Lietuvos Konstituciją…. ir berods ją padėjome į stalčių, kad po kojomis nesimaišytų. Nepadrėme pačio pagrindinio dalyko, nesuformavome legitymios valdžios pagal LR Konstitucijos 55 str. nuostatas. Nes be legitymios valdžios viskas kas daroma yra nelegitymu, nes iš neteisės neatsiranda teisė. Esmė tame, kad pagal LR Konsitucijos 55 str. į Seimą turi būti renkami 141 Seimo narys tieiogine ir lygia teise, o dabar tiesiogine ir lygia teise yra renkama tik 71 Seimo narys, o kiti Seimo nariai patenka per sukčių suoklabio būdu sukūrtus sąrašus, kurie nėra nei tiesioginiai nei lygus rinkimai. Taigi jau 24 metus akivaizdžiai turime nelegitymią valdžią ir partinės gaujos vėl rikiuoja savo gretas antikonstituciniams rinkimams. Nei gėdos, nei sąžinės, nei padorumo…. priesiekia sulauzytai Konstitucijai ir vėl toliau laužo. Norėčiau, kad renginio organizatoriai apie tai kalbėtų ir jei nori, atsiųsiu savo straipsnį susipažinimui, jei tokia pati svarbiausia tema kam nors rūpi. O toji tema…. legitymus Lietuvos valdžios formavimas LR Konstitucijos pagrindu. Eiliniai ruošiami rinkimai Spalio 9 d. yra nelgitymus, nes rinkimai vyks ne LR Konstitucijos numatytu būdu. O teisėje tai svarbu, nes teisingumas ar teisėtumas turi būti pasiekiams teisėtu keliu, teisėtu būdu. Taigi nesikuklinkite, atsiųskite savo emailus ir Jūs gausite tinkama analizę. Ačiū.
Registruotis į renginį galima čia: https://docs.google.com/forms/d/1CYhtoCkYzYNkOTreh8yjUXUV3GxP5FT0mdLtQOOo03s/edit
„Pro Patria“ sambūris vienija patriotinių ir katalikiškų pažiūrų akademinį jaunimą. Atitinkamai sambūrio portalas tokias pažiūras skleidžia ir atstovauja.
Nesunku suprasti, kad žvelgiant iš katalikiško ir valstybinio mąstymo perspektyvos, Lietuvos būklė per 25 metus nuo nepriklausomybės atkūrimo daugeliu aspektų ne gerėjo, o blogėjo.
Tai ypač pasakytina apie kiekybiškai nepamatuojamus rodiklius: visuomenės susvetimėjimą, materializmą, socialinę nelygybę (nors ir išmatuota, bet niekam valdžioje nerūpinti), demografiškai pražūtingą visuomenės normų postmodernėjimą. Aiškus to suvokimas, o ne valdžios siekis skatina rašyti gerbiamam B.Gailiui siaubą ir įtarimus keliančias deklaracijas ir kviesti visuomenę telktis visų pirma mentaliniam atsinaujinimui.
Žodžiais galima netikėti, tačiau juos nesunku patikrinti. „Pro Patria“ įstatuose aiškiai nurodoma, kad joks organizacijos narys negali būti partijos arba su ja formaliai susijusios (pvz., jaunimo) organizacijos nariu (13 straipsnis). Ne vieno visais kitais požiūriais puikaus nario atsisakėme nuosekliai laikydamiesi šio principo.
Sakyti, kad su sambūriu bendradarbiaujantis prof. Vytautas Radžvilas ar „Pro Patria“ nariai turi rinkiminių tikslų – nesusipratimas.
„Pro Patria“ netiki esamomis partijomis ar naujos partijos kūrimu kaip priemonėmis Lietuvos politinei padėčiai iš esmės pakeisti. Būtent todėl ir užsiimame visuomenės politiniu ugdymu, o ne rinkiminėmis kovomis.
Sakyti, kad su sambūriu bendradarbiaujantis prof. Vytautas Radžvilas ar „Pro Patria“ nariai turi rinkiminių tikslų – nesusipratimas. Kiekvienas, bent kiek pažįstantis V.Radžvilą, žino, kad jis ne tik atsisakė daugybės kvietimų dalyvauti politikoje, bet ir nuolatos ragino kitus nepasiduoti Seimo vilionėms, nors šis kvietimas iki šiol nesuprastas.
„Naujojo Židinio – Aidų“ (NŽ-A) redakcija, kuriai priklauso ir tuo didžiuojasi B.Gailius, tikrai žino šiuos nesenos istorijos faktus. Savo ruožtu jaunieji NŽ-A nariai pakankamai neblogai pažįsta „Pro Patria“ jaunimą ir žino pastarojo požiūrį į partijas ir dalyvavimo rinkimuose esamomis sąlygomis beprasmiškumą.
Kam tad tas akivaizdus melas, jei ne skaitytojų klaidinimui ir įtaraus požiūrio į kito judėjimo kuriamą portalą formavimui? Lieka neaišku.
Tenka pripažinti, kad nuoseklus NŽ-A priešiškumas „Pro Patria“ atžvilgiu, nors seniai tapo įprastas, iki šiol sunkiai suprantamas. Reikia tikėtis, kad jis grįstas ne interesais, o pažiūrų skirtumais.
15min .lt
^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^
???
“Dvasinės, kultūrinės ir moralinės Lietuvos savasties pagrindas yra krikščioniškas Vakarų ir Europos civilizacinis tapatumas ir lietuvių tautos bei šalyje gyvuojančių tradicinių tautinių bendrijų šimtmečiais kuriama ir puoselėjama Lietuvos kultūros tradicija;… ”
?????
( KĄ “sambūrio Vilniaus forumas iniciatoriai” paskelbę birželio 3 dienai, – į priedangą įtraukiant kiek pajėgta ir
Sąjūdžio pabirų,- visus ir toliau po 1387 m., 1795 m. ir itin 1940-06-15 ir toliau į m u l k i n ė j ant, dykra verčiant
Tautą mūsų, jos atvirą bei laisvą, jokiems dvasinių svetimybių antstatams nepavaldžią, aiškesnę, šviesesnę dalį
…na bent vienetinių, dešimtinių, šimtinių, tūkstantinių ar dešimtūkstantinių dar nuo tų išorės svetimybių laisvais esančių išnaikinimo aplinkas sudarinėjant “patriškai”, ir pan. p r i m e t i n i a i s. Šiukšlyną ar “tautinę dykumą”
dyką (be, be, ir be .. vien su TYLOS nuolankuma) stengiantis išdegint visa ir visaip kas sava (ypač Angonitos)!?
propatria .lt
tą mėginta nuo širdies graudžiai atsakyt…
“SĄJŪDŽIO SIEKIAI TAIP IR NEĮVYKDYTI
Kęstutis K.Urba
Apsilankiau susirinkime skirtame Sąjūdžio įkūrimo 28oms metinėms toje pačioje Mokslų akademijos salėje. Keturi pranešimai – du jaunuoliai iš „Pro patria“, prof.Vyt.Radžvilas ir prof.L.Šopauskas. Du jausmingi filosofiškai patetiški merginos patriotės ir prof.V.Radžvilo kalbėjimai apie tautą, politinę tautą, išnykimo pavojų ir du realistiški – apie politinių organizacijų pragaištį, kuriose kaip taisyklė idealistus „apstumia“ pragmatikai ir jie kriminalizuojasi bei artėjančius rinkimus. Buvo dėmesio ir rinkimams – pilietinei jų kontrolei. V.Radžvilas kalbėjo jautriai ir ragino burtis visiems nesavanaudžiams tautos išsaugojimo vardan. Norėjosi paklausti, o kodėl ne ES Lisabonos sutartyje numatytai tautų gerovei, tačiau jokios diskusijos nebuvo, nors salėje buvo ir R.Kupčinskas, ir N.Puteikis, ir G.Songaila, ir aplinkosaugininkas R.Pakalnis. Taigi, atmintinos datos paminėjimas virto verbavimo į „Vilniaus forumą“ akcija, o G.Songaila po renginio sakė, kad jų švietėjiškumo, anaiptol, neužtenka.
Mintus, kuriomis norėjosi pasidalinti yra tokios. Sąjūdžio siekiai buvo trys –ATVIRUMAS (viešumas), DEMOKRATIJA ir SUVERENITETAS. Jei mes kompiuterių ekranuose nematome, ką per dieną nuveikė ir žada veikti trisdešimt tūkstančių administruojančių valstybės ir savivaldos pareigūnų, nors premjeras dr.Alg.Butkevičius ir kalbėjo Seimo konferencijoje dar rudenį, kad kiekvienas Austrijos valdžios pareigūnas baigdamas savo darbo dieną parašo bent keletą sakinių apie savo veiklą, tai apie kokį viešumą ar atvirumą, konstatuotą net Konstitucijos preambulėje mes galime kalbėti? Juolab, ir viešieji finansai nėra e-skaidrūs, kad ir dabartinės IT galimybės leidžia padaryti taip, kad pradedant biudžetu kiekvienas lentelės skaičius skleistųsi asignavimų lentele ir t.t. – iki savivaldos sargo algos. Jei 18 tūkst. Lietuvos NVO nemato, kuo užsiima valdžia bei negali siūlyti savų iniciatyvų, ir nežino kur keliauja mokesčių mokėtojų lėšos, tai apie kokią DEMOKRATIJĄ galima kalbėti? Buvau įsitikinęs, kad Briuselyje J.C.Junkeras ar jo svita vėl paaiškins mūsų premjerui, kad Lietuva gamina pieno net tris kartus pernelyg daug, tad apie kokį SUVERENITETĄ samprotaujame?
Būtų mano valia – iš 30 tūkst. „administruojančių“ Lietuvos pareigūnų palikčiau tik 10 tūkst. IT laikais – per akis. Ir pavesčiau, naikindamas socialinių mokslų atskirtį nuo valstybės valdymo iš esmės užsiimti ir spręsti svarbiausias valstybės problemas. Emigracija, valstybės skolos augimas, tiesa, du kartus lėtesnis nei prie A.Kubiliaus, pastovi 120 tūkst. Bedarbystė, kaimo nykros plitimas, infrastruktūros menkėjimas ir dirvožemio prastėjimas, 450 tūkst. stipriai išgeriančių piliečių, 0,5 mln. ikiteisminių tyrimų aktualių per du metus, nesaugus maistas ir sveikatingumo stoka – veikti tikrai yra ir ne vienai NVO ar partijai. Paskelbus Lietuvos siekį tapti sveikiausio ir saugiausio maisto valstybe, iš karto mažėtų ir emigracija, o ėmus plėtoti ekologinę daržovininkystę – momentaliai sunyktų bedarbystė, augtų sveikesnė karta geresnėje aplinkoje….
Ką mes girdėjome? „Tauta… tik politinė tauta gali išlikti…reikia ieškoti asmenų galinčių formuluoti problemas ir jų sprendimo būdus…“.
Ir nedavė niekam kalbėti.”