„Rail Baltica“ projektas yra svarbus, tačiau nauja infrastruktūra turėtų būti kuriama įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeisti Neveronių gyventojų interesų. Tokios nuomonės laikosi ir Kauno rajono savivaldybė, ir vietos bendruomenė.
Kovo 16 d. vykusiame savivaldybės ir Neveronių bendruomenės atstovų susitikime seniūnė Aldona Petkevičienė informavo, kad jau surinkta beveik pusantro tūkstančio gyventojų parašų. Žmonės labiausiai pasigenda viešumo ir konstruktyvaus dialogo su projekto vykdytojais.
„Visą laiką manėme, kad šalia senosios geležinkelio vėžės bus tiesiama europinė. Tik atsitiktinai sužinojome, kad gyvenvietėje atsiras 10-12 vėžių kelynas su perkrovimo stotimi, didžiulis lokomotyvų ir vagonų aptarnavimo centras (LVAC), plovykla, kiti objektai. Jaučiamės įvaryti į kampą“, – teigė Neveronių bendruomenės centro narė Oksana Šukaitienė.
Gyventojai norėtų, kad planuojami geležinkelio infrastruktūros objektai būtų perkelti į Jonavos rajoną arbą Sergeičikų miško pusę, kur beveik nėra gyventojų. „Galėtų paslinkti tą LVAC bent kilometru į šalį, juk laisvos vietos aplink gyvenvietę apstu. Kodėl jie braunasi į miestelio vidurį, šalia gimnazijos, vaikų darželio?“, – piktinosi neveroniškiai.
Geležinkelininkai turi savo argumentų. Jų nuomone, pakeitus vietą, Viešasis logistikos centras taptų mažiau konkurencingas. Gyventojai tuo netiki ir yra pasiryžę kviesti nepriklausomus vertintojus iš ES struktūrų.
Pastebėjo daug pažeidimų
Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojo Jono Gursko vadovaujama darbo grupė parengė ir išsiuntė raštą LR Susisiekimo ministerijai, LR Aplinkos ministerijai, AB „Lietuvos geležinkeliai“, projekto rengėjai „AECOM Infrastructure & Environment UK Limited“ ir kitoms su šiuo projekto rengimu susijusioms institucijoms. Jame pateiktos pastabos dėl Poveikio vertinimo aplinkai (PAV) ataskaitos ir išdėstyti siūlymai dėl tolesnės projekto eigos.
Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Marius Torrau pastebėjo, kad buvo pažeistos PAV ataskaitos viešinimo procedūros. Svarstymas vyko ne Kauno rajono savivaldybės, o kitoje teritorijoje (Kauno miesto savivaldybėje), todėl Neveronių gyventojai neturėjo galimybių su ja susipažinti. Svarstymo laikas ir vieta taip pat nebuvo derinti su Kauno rajono savivaldybės administracija, kaip to reikalauja įstatymas.
Kilo abejonių ir dėl PAV ataskaitoje pateiktos informacijos teisingumo. Pavyzdžiui, dokumente pateikta klaidinga informacija, kad geležinkelis yra nutolęs daugiau nei 200 m atstumu nuo gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų. „Paviešinta ataskaita buvo parengta ne pagal PAV programą ir nepilna. Ataskaitoje turi būti nagrinėjamos bent kelios alternatyvos“ – tvirtino M. Torau.
Siūlo kitus sprendimus
Susitikime dalyvavusi Seimo narė Raminta Popovienė sakė, kad šia tema jau kalbėjosi su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi, kuris pažadėjo surengti visų suinteresuotų pusių susitikimą. „Ministras kviečia siūlyti motyvuotas projekto alternatyvas“, – teigė politikė.
Kauno rajono savivaldybės administracija siūlo du projekto įgyvendinimo variantus. Pirmas – kelyną ir LVAC įrengti ne arčiau kaip 8-tame geležinkelio vėžės kilometre, atstumą skaičiuojant nuo Palemono stoties.
Antrasis – geležinkelio kelyną ir LVAC atitraukti ne mažiau kaip 400 metrų atstumu į šiaurę nuo planuojamos vėžės sankasos, išdėstant šiuos du objektus lygiagrečiai geležinkelio trasai, vieną už kito, tarp jų ir geležinkelio trasos įrengiant triukšmo mažinimo priemonę – sankasą, kurios tikslius dydžius nustatyti akustiniais skaičiavimais.
Neveroniečių teisingai manoma, kad Lietuvos valdžios ir jos partinių interesų diktuojamą saviveiklą parenkant “Rail Baltica” maršrutą per Lietuvą tegali nutraukti tik ES struktūros. Akivaizdu, kad suinteresuotumas krovinių tranzitui per Lietuvą yra ir tegali būti tik Rytų-Vakarų kryptimi, t.y. Vilnius-Klaipėda. Poreikio krovinių pervežimui sausuma per Lietuvą Šiaurės- Pietvakarių (Lenkijos) kryptimi nėra. Todėl niekuo nepateisinama europinės vėžės geležinkelio atkarpos nuo Kauno iki Lenkijos sienos nutiesimas šalia jau buvusios rusiškos vėžės, sukišant tam apie 370 mln. eurų. Išleidus tokias lėšas nei krovinių, nei keleivių šia kryptimi, kaip nebuvo, taip ir neatsirado. Objektyviai jų ir negali atsirasti, be to, geležinkeliu nuo Kauno realiai negali ekonomiškai nieko gero Lietuvai gautis, o tik Klaipėdos uosto blokavimo Lenkijos uostų naudai.
240 km/val greičio “Rail Baltica” faktiškai skirta keleivių, o ne krovinių pervežimui, tačiau ir tų keleivių negali tiek rastis, kadangi maršrutas per Kauną Lietuvai yra bene netinkamiausias iš galimų. Yra taip, kad į Varšuvą (Vakarus) važiuojama ne per kur kitur, o per Baltstogę, taigi iš Vilniaus į Baltstogę, esančią nuo jo apie 170 km., per Kauną, K.Rūdą, kaip niekas nevažiavo iki šiol, taip ir nevažiuos. Taigi, tų 370 mln. eurų išleidimas niekuo nepateisinamas, tiek atsiėjusiai vėžei apkrovimo nėra. Tačiau abejotino maršruto „Rail Baltica“ vėžė knisama toliau, ką čia tie neveroniečiai jai, matai, kelią nori pastoti… Tad tik ES struktūros gali tuos knisimus įvertinti ir sustabdyti. Taigi sėkmės, kovojant!…