Studentai sunerimę dėl Švietimo ir mokslo ministerijos ketinimų skirti 6 mln. eurų mokytojų algų kėlimui. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) baiminasi, kad staiga atrasti ir švietimo ir mokslo ministrės mokytojams žadami pinigai gali būti tie patys, kurie buvo paskirti kompensacijoms dėl nevykusios rotacijos išmokėti ar studijų kokybei gerinti.
LSS prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, ministerijos nenoras atvirai pasakyti, kurioms švietimo sritims bus mažinamas finansavimas, norint didinti algas mokytojams, kelia įtampą ir taip komplikuotoje švietimo sistemoje. „Sunku suprasti, kodėl ministrė atvirai nepasakė iš kur bus rasti papildomi 6 mln. eurų. Visi suprantame, jog papildomai pinigų neatsirado, vadinasi, turės nukentėti kitos sritys. Aukštasis mokslas taip pat išgyveną ne geriausius laikus, o šios situacijos neaiškumas kelia nepasitikėjimą“, – sako P. Baltokas.
Lietuvos studentų sąjunga griežtai pasisako prieš numanomą švietimo ir mokslo ministerijos ketinimą mokytojų algų fondą didinti galimai apkarpant išlaidas aukštajam mokslui, studijų kokybei, studijų krepšeliams ar kompensacijoms. „Manome, kad toks ministerijos elgesys įneša priešiškumą tarp skirtingų švietimo sektorių. Noriu tik priminti, kad gesindama rotacijos krizę, kai nebuvo patvirtintas rotacijos modelis ir dėl to gerai besimokę studentai nebuvo rotuoti bei negavo valstybės finansavimo, ministerija skyrė 4,8 mln. eurų studentų sumokėtiems pinigams už mokslą kompensuoti, rotacija aukštosiose mokyklose vis dar nevyksta, tad jaustumėmės tikrai apgauti sužinoję, kad mokytojų algos didės gerai besimokančių studentų sąskaita“, – baiminasi LSS prezidentas.
Anot P. Baltoko, laikinas mokytojų algų pakėlimas, kuomet mokytojai negali surinkti krūvio, už kurį ir turėtų gauti orią algą, problemos neišspręs. „Ministerija neturėtų karpyti kitų eilučių išlaidų, o imtis struktūrinių sprendimų, kurie leistų mokytojams turėti normalų krūvį ir padorų užmokestį už valstybiniu požiūriu vienos reikšmingiausių sričių – jaunimo lavinimo – atlikimą. Vis dėlto kyla klausimas, jei mokytojams algas ir padidins, skandalas nurims ir atrodys, kad viskas dėliojasi į savas vietas, ar nebus taip, kaip ir su minėta rotacija – kompromisas rastas, bet tik laikinai, kol kažkas vėl ims streikuoti? Gaila, nes tokiu keliu lyg ir kuriame sistemą, kurioje „kas garsiau šaukia”, tam daugiau pinigų ir tenka“, – teigia P. Baltokas.
Tik nereikia dirbti nedoro darbo: nereikia studentus su mokytojais priešinti?
Vietoj kiršinimo, imkitės kartu ir reikalaukite iš Vyriausybės, kad švietimui, mokslui būtų kuo daugiau skiriams lėšų. Jų paimti yra iš kur: kaip visiems verslo subjektams taip ir bankams pagaliau turi būti įvestas pelno mokestis – tai viena, o antra: sumažinti Lietuvos centrinio banko darbuotojų skaičių, nes jis šių funkcijų neatlieka, nes viskas perduota Europos centriniam bankui.
Reikia mažinti valdymo išlaidas. Lietuvo prezidentas A. Smetona turėjo pora visuomeninių patarėjų ir galvą. Valstybė kėlėsi.
Dabartiniai prezidentai turėjo ir turi beveik po 200 visokių patarėjų – padėjėjų, bet neturi galvos. Rezultatas – Tauta nyksta.
Priežastys – valdžioje perdaug veltėdžių, mažaraščių ir………… trukdo efektyviai dirbti.
Priemonės valdžios veiklai pagerinti. Valdymo išladų mažinimas:
1. Prezidentūros išlaidas sumažnti PENKIS KARTUS.
2. Seimo išlaidas sumažnti PENKIS KARTUS.
3. Vyriausybės išlaidas sumažinti KETURIS KARTUS
4. Visur kitur valdymo išlaidas mažinti DU KARTUS.
5. Valdžioje turi likti dori , gebantys dirbti Lietuvos žmonėms
Tada pinigėlių užteks ne tik mokytojams……..
.