Ketvirtoje „Kelionių kompasas“ laidoje svečiuojasi keliautoja, žurnalistė ir rašytoja Kristina Stalnionytė bei Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas Darius Liutikas.
Piligriminės kelionės žinomos visose pasaulio religijose. Anksčiausieji duomenys apie piligrimystę mus pasiekia iš Mesopotamijos, senovės Egipto ir antikinės Graikijos. Krikščionys tiki, kad pirmieji piligrimai buvo Trys karaliai, aplankę kūdikėlį Jėzų. Pirmuoju garsiausiu lietuvių piligrimu laikome Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį XVI a. nukeliavusį į Šventąją žemę, Siriją ir Egiptą.
Kristina dalinasi įspūdžiais apie tris kartus įveiktą Švento Jokūbo kelią Ispanijoje, apie keliones, kurių metu ji nukeliavo virš 2000 km pėsčiomis, koks buvo jos tikslas ir kokie lydėjo potyriai.
Darius klausytojams papasakos apie piligrimų kelius ir kokios vietos daugiausiai lankomos Lietuvoje.
Piligrimystė turi ir simbolinę reikšmę. Tai kelionė ne tik į išoriškai apčiuopiamą vietą, bet taip pat kelionė į savo vidaus erdves. Dažnai, iškeliavę netikintys žmonės į piligriminę kelionę, pakeičia savo požiūrį į religiją ir atsisako ateistinės praeitis.
Laidą veda žurnalistas ir keliautojas Gerimantas Statinis.
Kažkas apgailėtino piligrimininkų pažeistose galvelėse.
Spėju, kad jie dar ir tingi dirbti, auginti vaikus. Jiems daug maloniau valkatauti (atseit tvarkyti savo pašlijusį vidų).
Kodėl audio negi nėra lietuviško žodžio? lyvis
Liūdna. Alką galutinai okupavo kryžininkai. Renka aukas sudegusių božnicų atstatymui, reklamuoja kryžininkų atlaidus, dabar va – svetimdievio piligrimų nuopelnus šlovina. Panašu, kad žodžiai ,,senoji prigimtinė religija“, ,,Romuva“, tautos Dievai ir Deivės, kuriems aiškinti ir žmones šia linkme šviesti, tradicinei tautinei kultūrai platinti, įkurtame Alke, bus uždrausti, nes žeidžia katalikų – kryžininkų jausmus.