Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos patikslino Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą ir įtraukė naujus 78 geologinius, hidrogeologinius ir botaninius objektus. Jie išsiskiria savo dydžiu, amžiumi ar unikalumu.
Išskirtinių dydžių rieduliai, uolos, smegduobės ir olos, atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės priskiriamos geologinių gamtos paveldo objektu grupei. Aplinkos ministerija paskelbė naujus valstybės saugomus geologinius gamtos paveldo objektus – Akmenės Didįjį akmenį, Angelo akmenį, Antakmenės konglomeratą, Brolių akmenį, Bulėnų I akmenį, Bulėnų II akmenį, Didįjį Johampolio akmenį, Durupio akmenį, Genių atodangą, Kalniškės akmenį, Kiršonių akmenį, Klaišių akmenį, Kurklių akmenį, Linartų akmenį, Meironiškių akmenis (2), Muoriškių atodangą, Normainių akmenį, Pagramančio atodangą, Šernų akmenį, Tryškių akmenį, Vasaknų akmenį.
Norima išskirti Antakmenės konglomeratą (aukštis 4,30 m, ilgis 5,85 m, plotis 3 m) – uolą, esančią Ignalinos rajone, Antakmenės kaime. Šis konglomeratas dar vadinamas Aukų akmeniu, nes pasak mito, čia mūsų protėviai nešdavo aukas pagonių dievams. Todėl akmuo laikomas vienu seniausių pagonybės paminklų Lietuvoje.
Unikalaus debito ir ypatingų savybių šaltiniai, versmės priklauso hidrogeologiniams gamtos paveldo objektams. Šiais metais Aplinkos ministerija paskelbė šiuos naujus valstybės saugomus hidrogeologinius objektus: Knygnešių šaltinį, Likėnų šaltinį, Riklikų šaltinį, Salomėjos šaltinį, Skiručių šaltinį, Šaltinį Laumės Pėda. Vienas įdomesnių – Salomėjos šaltinis, esantis Biržų regioniniame parke. Mažos mineralizacijos versmės vanduo įsilieja į Smardonės upelį. Šaltinis pavadintas šio krašto gelmių tyrėjos, geologės Salomėjos Bucevičiūtės atminimui. Šalia šaltinio įrengtas pėčiųjų tiltelis ir hidrologinių matavimų postas. Biržų regioninio parko direkcija sutvarkė šio šaltinio aplinką.
Išskirtinio amžiaus, matmenų, formų, dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės, unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai bei dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai priklauso botaninių paveldo objektų grupei. Į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą šiemet įtraukė šiuos naujus botaninius objektus: Alkūnų pušį, Ąžuolus Dvynius, Barklainių dvaro eglę, Barklainių dvaro liepų alėją, Bernardo Brazdžionio ąžuolą, Bėčiūnų ąžuolą, Bliūdašilio eglę, Brazelių kriaušę, Bučių ąžuolą, Dabravolės daugiakamienę liepą, Dabulevičių maumedį, Dauguviečių maumedį, Daujėnų bažnyčios šventoriaus liepą, Daukšaičių ąžuolą, Didįjį Padubysio miško ąžuolą, Dirvonų kaštoną, Duburių ąžuolą, Genių ąžuolą, Gudlaukio ąžuolą, Imbrado ąžuolą, Jašinsko liepą, Jurgio Bielinio ąžuolą, Kengių liepą, Krakių ąžuolą, Laikrodinės ąžuolą, Laisvučių liepą, Laumių miško keturkamienę eglę, Lenkaičių I ąžuolą, Lenkaičių II ąžuolą, Lenkaičių III ąžuolą, Lenkaičių IV ąžuolą, Liškiavos liepą, Miškinių ąžuolą, Mykolo Oginskio liepą, Montrimų ąžuolą, Mukulių II ąžuolą, Mukulių III ąžuolą, Mukulių IV ąžuolą, Mukulių tuopą, Naujamiesčio ąžuolą, Paežerių dvaro ąžuolą, Pajiešmenių parko ąžuolą, Panūdžių maumedį, Paparčių juodalksnį, Pažibų liepų alėją, Plungės dvaro parko aukštąjį ąžuolą, Pumpurų ąžuolą, Rudaičių ąžuolą, Santakos gluosnį, Skaborų I ąžuolą, Skaborų II ąžuolą, Stirbiškės ąžuolą, Šilo miško ąžuolą, Tervydžių kaimo dendrologinį rinkinį, Veprių ąžuolą, Vėžalaukio ąžuolą, Žagarės šermukšnį, Žudiškių ąžuolą, Žukų ąžuolą.
Vienas įspūdingiausių botaninių objektų – Dabulevičių maumedis, kurio kamieno apimtis siekia 2,20 m, aukštis – 14 metrų. Šis maumedis auga Vilkaviškio rajone, Daugėlaičių kaime. Jis išsiskiria masyviais išsišakojimai, įspūdingomis vertikaliomis ir horizontaliomis šakelių gijomis.
Kai kurie gamtos paveldo objektai buvo išbraukti iš Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo, nes jie paprasčiausiai sunyko (išvirto). Tai drevėtosios pušys Čepkelių rezervate, Kretuonių pirmasis ąžuolas, Špokų vinkšna, Veisiejų dvaro parko alksnis ir kiti.
Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro, kurį tvarko VSTT Planavimo ir kadastro skyrius, duomenis 2016 m. vasario mėn. 12 d. Lietuvoje buvo 642 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (157 iš jų paskelbti gamtos paminklais) ir 228 savivaldybių saugomi gamtos paveldo objektai.
Reikia manyti, labai jau gaspadoriai jį popino, glostė, meiliais žodžiais kalbino, gardžiai tirštomis pamuilėmis pamaitindavo….
Arba nupjovė apie 1,5 m virš žemės.