Punia ir istorinis Margio piliakalnis yra dažnai lankomas turistų. Išgirsti istoriją apie tragišką lietuvių karžygių kovą, pasivaikščioti ant piliakalnio, nuo kurio atsiveria Punios šilas ir Nemuno kilpa, atvyksta daug keliaujančių šalies gyventojų, turistų iš užsienio, mokinių. Tačiau esama infrastruktūra neatitinka šiuolaikinio keliautojo poreikių. Alytaus rajono savivaldybė kartu su Nemuno kilpų regioniniu parku ruošia Punios piliakalnio ir jo prieigų sutvarkymo projektą.
Projektui Punios piliakalnio ir senovės gyvenvietės išeksploatavimas ir pritaikymas lankymui įgyvendinti lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos paramos fondų. Kokie darbai turėtų būti atlikti, kaip sutvarkyta Punios piliakalnis ir jo prieigos, diskutavo Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, mero pavaduotojas Arvydas Balčiūnas, Punios seniūnas Gintautas Laukaitis, savivaldybės Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Gintarė Jociunskaitė, Nemuno kilpų regioninio parko direktorė Dalia Križinauskienė, archeologas Gintautas Zabiela, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Alvydas Mituzas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Gintaras Stauskis.
Įgyvendinant projektą planuojama sutvirtinti šlaitus ties Nemunu, pašalinti nereikalingus želdynus, įrengti laiptus į apžvalgos aikšteles, sutvarkyti takus, įrengti pažintinį gamtos taką iki Nečiuikų šaltinio, įrengti medinį tiltelį, jungiantį du piliakalnio gūbrius, suoliukus, apšvietimą, laužavietę, nuorodas, pažintinį taką nuo piliakalnio iki Punelės. Taip pat planuojama turistams sudaryti sąlygas iš Punios Nemunu persikelti į Punios šilą.
O aukurą apeigoms atlikti, Pilėnų Dvasią pašlovinti ar įrengs? Ar kokium kryžiumi apdergs šventą vietą?
Nuo prakeiktų kryžių visus Lietuvos Piliakalnius turėtų saugoti mūsų Krivė Inija.
Jau gana to, kad kitatikiai išsityčiojo iš Jurgaičių Piliakalnio, paversdami Jį kryžių kalnu (atseit ligoniai krikščionys smaigstė ir tebesmaigsto Piliakalnį už pasveikimus). Kad juos kur smaigstančius Perkūnas trenktų!
Šiandien sukanka 680 metų Pilėnų Dvasios proveržiui, bet jokio valstybinio renginio įžymiajai datai paminėti. Baisu, kai valstybė ir tauta jau nebeturi net jėgų Protėviams atminti.
O štai kas apie Pilėnus rašoma šiandien tame pačiame Alke.lt:
“Vasario 25 d., Pilėnų diena.
1336 m. Vokiečių ordino kariuomenė apgulė Pilėnų pilį Žemaitijoje. Negalėdami apsiginti, pilies gynėjai sudegino visą turtą ir patys išsižudė”.
Taigi kokie “nikžentaičiai” Pilėnus iš Punios nukėlė į Žemaitiją. Ką jau čia apie Pilėnų minėjimo renginius kalbėti, jeigu net problemiškai pakalbėti, kas tie Pilėnai buvo Lietuvai, pasvarstyti apie tikresnę jų datą ir vietą, kitus to meto įvykius, neįstengiama. Juk apie Pilėnus plačiau žinoma tik iš Vyganto Marburgiečio kronikos, rašytos 14 a. pabaigoje. Išlikęs yra tik jos Lenkijos istoriko J. Dlugošo, be abejonės galimai atitinkamai apdorotas vertimas į lotynų kalbą. Tokiu atveju labai gali būti, kad vertime nurodyta Pilėnų data nėra tikra. Sprendžiant pagal kitus to meto įvykius labiau tikėtina, kad Pilėnai yra susiję su Vytenio valdymo pabaiga, t.y. tikroji jų data būtų 1316 metai. O ši data J. Dlugošui, kaip Gedimaičių (Jogailaičių) dinastijos metraštininkui, suprantama, maišė kortas – nebetiko. Tad tikriau būtų, jeigu šiandien minėtume ne 680-ąsias, o 700 -ąsias Pilėnų metines. Tai va puniečiai, kas vyksta dėl to Punios siejimosi su Pilėnais… Tai žinoma, nereiškia, kad Punios piliakalnis netvarkytinas.
Dar vienas buvo spėjimas, kad ta istorinė ir dvasinė lietuviams vieta – tai Bilionių Piliakalnis. Šis “teiginys” buvo grindžiamas berods vien tuo, kad kažkur prakeikti kryžiuočiai savo analuose paminėjo, jog pakeliui aplenkė kitą stiprią Pilį. Tai dabar fantazuojama, kad tai galėjo atseit būti netoliese (už 6 km) esantis Medvėgalis.
Aišku, tai nesąmonė, nes kryžiuočiais (ir šiandieniniais) niekada negalima tikėti., ką jie besakytų ar berašytų.
Spėjimas dėl Bilionių vietos grindžiamas tais pačiais pasenusiais, bejėgiškais 19-20 a. tipo argumentais.
Kaip minėjau, pirmiausia reikalinga ginčytis dėl Pilėnų įvykių datos. Turiu daug argumentų, kuriems ne internete vieta, kad tai įvyko apie 1316 metus.
Be to, galimas daiktas, kad Pilėnų vardą šaltiniuose pilis gavo po įvykių nuo to, kad dėl jos vyko pylimasis, pliekimasis, t.y. nuo bendrinio žodžio supilti, supliekti “sumušti”. Tokia buvo vietų, kur vyko dideli mūšiai vardų davimo tradicija. Iki mūšio ji buvo vadinama žuvusio Lietuvos karaliaus Margirio pilimi.