Pastaraisiais metais specialistai vis garsiau kalba apie prastėjančią lietuvių psichinę savijautą. Tai rodo ir gąsdinanti savižudybių, priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų statistika, visuomenę sukrečiančių smurtinių nusikaltimų gausa. Medikai perspėja, kad Lietuvoje daugėja ir susirgimų depresija. Nors ši liga mūsų šalyje dar dažnai nuvertinama, jos pasekmės gali būti labai rimtos, o poveikis žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniškas.
Neaplenkia nei jaunų, nei vyresnių
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė Danguolė Žaliauskienė sako, kad per paskutinius 25 metus stebimi ryškūs lietuvių psichinės sveikatos pokyčiai. Deja, ne į gerąją pusę.
„Psichiniai sutrikimai šiandien labiausiai paplitę tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų, daugėja senatvinės demencijos atvejų, kurie anksčiau buvo retesni. Vis dėlto didelį nerimą kelia jaunesnių gyventojų psichinė sveikata – sulaukiame vis daugiau besiskundžiančių. Psichologinių problemų vis dažniau turi keturiasdešimtmečiai ir trisdešimtmečiai ar net jaunesni gyventojai. Turime daugiau pacientų, kuriems diagnozuojama depresija, nerimo ir miego sutrikimai“, – sako D. Žaliauskienė.
Anot D. Žaliauskienės, psichinei sveikatai Lietuvos gyventojai vis dar skiria nepakankamai dėmesio. Depresija dar dažnai laikoma gėdinga liga, todėl ją vengiama pripažinti. Gyventojai nenori, bijo ir gėdijasi eiti pas psichiatrą, nors psichinei sveikatai derėtų skirti ne mažiau dėmesio nei fizinei.
Antidepresantų nuperka už šimtus tūkstančių eurų
Vaistinių tinklo BENU direktorės Rasos Marcinkevičienės teigimu, per praėjusius metus Lietuvoje antidepresantų iš viso nupirkta už daugiau nei 7 mln. Eur. Iš jų išrašyta receptų kompensuojamiesiems vaistams už 6 mln. Eur. Dar už 3 mln. Eur parduota nervų sistemos raminamųjų vaistų.
„Nuo depresijos ir nerimo kenčia vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesnėse gyvenvietėse. Tai pastebime prekiaudami su depresija kovoti padedančiais preparatais. Beje, pardavimai maždaug dešimtadaliu smukteli tik vasarą, kai daugiau šviesos ir šilumos, – pastebi R. Marcinkevičienė. – Geras oras padeda gyventojams gintis nuo liūdesio, vis dėlto kovojant su liga labai svarbus artimųjų palaikymas.“
Nuo šių metų vasario BENU vaistinių tinklas sumažino depresijai gydyti skirtų vaistų kainas ir priemokas. Tai kenčiantiems nuo depresijos Lietuvos gyventojams leis sutaupyti dešimtis tūkstančių Eur.
R. Marcinkevičienė primena, kad antidepresantai vaistinėse neparduodami asmenims iki 18 metų amžiaus. Be to, depresijai įveikti skirtų nereceptinių vaistų gyventojai gali įsigyti ne daugiau kaip vieno mėnesio gydymo kursui.
Simptomai moterims ir vyrams – skirtingi
Gydytoja psichiatrė D. Žaliauskienė pažymi, kad depresija nėra vien tik liūdesio jausmas. Ši liga atima visą žmogaus gyvybinę energiją, susidomėjimą, sergantysis pradeda aplinką vertinti negatyviai, mažėja jo pasitenkinimas savimi, prarandami kūrybiniai gebėjimai. Apie sutrikimus gali signalizuoti ir kai kurie fiziniai simptomai – staigūs svorio pakitimai, suprastėjusi dėmesio koncentracija, nuolatinis nuovargis.
„Moterims ir vyrams depresijos simptomai gali pasireikšti skirtingai. Nuo šios ligos kenčiančios moterys linkusios užsidaryti savyje, pasinerti į nuolatinius apmąstymus. Vyrai – priešingai – neretai labiau panyra į darbą, pradeda dažniau vartoti alkoholį. Be to, stipriosios lyties atstovai labai retai patys kreipiasi į specialistus. Dėl šios priežasties jie neretai pradeda vis giliau grimzti į neviltį“, – sako D. Žaliauskienė.
Tiesa, specialistė pastebi, kad jaunoji karta skiria jau daugiau dėmesio sau, yra labiau linkusi spręsti psichologines problemas, ieško būdų, kaip sau padėti ir pasijusti geriau.
Anot gydytojos, pirminėje stadijoje padėti įveikti lengvą depresiją gali ir vitaminų terapija, žoliniai preparatai. Specialistės teigimu, svarbiausia neužsisklęsti savyje, ieškoti būdų jaustis geriau, kovoti su nerimu, apatija ar liūdnomis mintimis.
Depresija sergančių vis daugėja ir manau ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kai toks įtemptas gyvenimo tempas žmonės nori nenori pradeda jaustis vis blogiau ir blogiau. Manau vaistai ne visada yra išeitis. Reikia stengtis mokytis valdyti savo mintis, pradėti sportuoti, daugiau laiko praleisti su žmonėmis, pabandyti naujus dalykus (reiki seansus ar jogą). Ir svarbiausia reikia pradėti tikėti, kad rytoj bus geriau, gal būt tai ir bus melas sau, bet tas melas bus naudingas.
Sveika mityba, aktyvesnis gyvenimo būdas, taisyklingas kvėpavimas, savo minčių kontroliavimas, tai yra tie būdai, kurių išmokus žmogus galėtų pagerinti savo gyvenimo kokybę.