Kaune duris atvėrė istorinė paroda apie meninę laikinosios sostinės pusę. Paroda „Dingęs meninis Kaunas“ – tai pirmasis projektas, kuriame mėginama prikelti svarbiausių miesto kūrybinių erdvių atmintį, o kartu klausti: kur slypi Kauno meninė energija ir kokią reikšmę jai turi vieta?
Paroda, kuri bus iki vasario 12 dienos prieinama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) menų galerijoje „101“, kviečia atsakyti: ar miestas, namas, erdvė turi įtakos miesto kūrybiškumui, ar vieta gali padėti meninei veiklai skleistis?
Kauno architektai, grupė „Antis“, tapytojas Rimvidas Jankauskas-Kampas, grupė „Post Ars“, galeristas Albertas Stankevičius, skulptoriai tėvas ir sūnus Antiniai ir kiti šio miesto kultūros mikrokosmoso kūrėjai bei gyventojai dažniausiai yra siejami su tam tikromis vietomis – Kauno architektų namais, „Anties“ kavine, Sinagoga ir t. t. Šios erdvės jau tapo aktyvaus, kūrybiško ir gyvybingo meninio Kauno sinonimu, bet kartu jos byloja apie nuolatinę šio miesto atminties eroziją – beveik visos jos, kažkada buvusios svarbiais kultūros židiniais, šiandien jau yra „dingusio“ miesto dalis.
Paroda pristato tik dalį negrįžtamai pasikeitusių pastarųjų dešimtmečių meninio Kauno vietų, nes visų jų aprėpti neįmanoma: tai Architektų namai, kelerios Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus parodų salės, Menininkų namai, Karaliaus Mindaugo pr. 29-ajame name įsikūrusios menininkų dirbtuvės ir parodų salė, menininkų dirbtuvės buvusioje sinagogoje, šiuolaikinio meno ir dizaino galerija „ARTeritorija“ ir kt.
Projekte pristatoma autentiška dokumentinė medžiaga: filmuoti performansai, pokalbiai su menininkais, parodų fotografijos, plakatai, to meto spaudos pranešimai. Bene įdomiausia šio projekto dalis – Algirdo Kaušpėdo, Audronės Kaušpėdienės, Roberto Antinio, Audronės Petrašiūnaitės, Hanos Šumilaitės, Eglės Komkaitės ir kitų atsiminimai, kuriuose – ne tik tų laikų atmintis, bet ir dabartinės praėjusių dienų Kauno meninio gyvenimo refleksijos.
