Nors, prasidėjus naujiesiems metams, jau pristatėme praeitų metų išvakarėse išleistą šeštąjį 2015 m. „Liaudies kultūros“ numerį, dabar norime trumpai pristatyti ir penktąjį 2015-ųjų metų šio žurnalo numerį, pernai tokio pristatymo nepelnytai išvengusį. Numeryje net 70 iliustracijų. O pagrindinė tema nuspėjama jau iš viršelių – archeologija.
Numeris pradedamas Adomo Butrimo straipsniu apie žymiausią Lietuvos ir Rytų Baltijos regiono akmens amžiaus tyrinėtoją ir šių tyrinėjimų mokyklos kūrėją habil. dr. Rimutę Rimantienę (p. 1–14). Straipsnyje archeologės 95-mečio proga aptariamas Jos mokslinis ir kūrybinis kelias.
Archeologinę temą tęsia Mariaus Matulevičiaus publikacija „Rusėnų miestas Vilniuje pagal naujausius archeologinius tyrinėjimus“ (p. 15–24). Atradimais ir įžvalgomis joje dalijasišešerius metus Bokšto gatvėje Vilniuje mokslinius archeologinius tyrimus vykdę ir seniausias iš šiuo metu žinomų, dar Traidenio laikus ir vadinamojo Civitas Rutenica ištakas XIII a. menančias Vilniaus kapines atradę dr. Rytis Jonaitis ir dr. Irma Kaplūnaitė.
Nuo stačiatikių rusėnų Lietuvoje pereiname prie legendinės, pusiau mitinės „lietuvos“, žinomos šiaurės Rusijos tautosakoje bei pasislėpusios šiaurės ir rytų Baltarusijos pilkapiuose, vadinamuose „lietuvių kapais“. Apie juos ir apie tai, kaip ir kodėl ši „lietuva“ iš savo pilkapių tolydžio traukiasi, užleisdama vietą švedams ir prancūzams, ir apskritai – apie archeologijos paminklų vaizdinį tautosakoje skaitykite Uladzimero Lobačiaus straipsnyje „Archeologiniai paminklai tradiciniame liaudies pasaulėvaizdyje (Baltarusijos-Rusijos paribys)“ (p. 47–52).
Taip pat žurnale – „Veidų ir žemės vagos“ (p. 25–38), kur su fotomenininke, lituaniste Ona Pajedaite, neseniai Lietuvos nacionaliniam muziejui perdavusia visą gyvenimą kauptą kraitį – 65 tūkstančius fotografijų negatyvų, kuriuose įamžinti Lietuvos meno žmonės, rašytojai ir XX a. 7–8-ojo dešimtmečio kraštotyros ekspedicijų vaizdai, kalbasi Juozas Šorys. Pokalbį puošia ir fotomenininkės nuotraukos iš Adutiškio (1972), Aukštadvario (1973), Žarėnų (1977), Kuršėnų (1978), Pagramančio (1979), Subačiaus (1985) ir Dapkūniškių (1987) kraštotyrinių ekspedicijų.
Vienon greton gula ir Laimos Abraitytės „Dubičių ekspedicijos [1971 m.] atsiminimai“ (p. 39–46), mokytoja lituanistė, į didžiąsias kraštotyros ekspedicijas kasmet atsiveždavusi ir savo moksleivių pulkelį, prisimena šviesiausias jų akimirkas.
„Mokslo darbų“ skiltyje – Gailos Kirdienės straipsnis „Jonas Ragažinskas: liaudies muzikanto biografija“ (p. 53–67) skirtas nepaprastai talentingam Sangrūdos krašto liaudies muzikantui, vienam meistriškiausių smuikininkų Lietuvoje, grojusių ir klarnetu, akordeonu, lūpine armonikėle bei kitais instrumentais. „Pažinčių“ skiltyje – 10-metį švenčiančio Aukštaitijos regiono sutartinių festivalio „Sutarjėla“ įspūdžiai (p. 68–69) bei „Keturi pokalbiai apie sutartines“ (p. 70–80), kuriuose etnomuzikologė Agota Zdanavičiūtė kalbina savaip sutartines interpretuojančius muzikantus Irmą Jurgelevičiūtę, Iniją Trinkūnienę, Gediminą ŽILĮ ir Brigitą Bublytę.
O 2015 metų festivalio „Mėnuo Juodaragis“ įspūdžiais šmaikščiai ir dosniai dalijasi jaunas filosofas Albinas Plėšnys (p. 81–85).
Galiausiai, tradicinėje skiltyje „Žmonės pasakoja“ skelbiami Marijos Birutės Ambraziūnaitės „Karo metų atsiminimai“ (p. 86–95). Iš šios talentingai papasakotos asmeninės šeimos istorijos ir kasdienio gyvenimo atsiminimų apie karo metus sužinome daugiau nei iš istorijos vadovėlių. Įtaigiai liudijama, kad, nepaisant visų negandų, svarbiausi išlieka žmogiškieji ryšiai – su artimaisiais, kaimynais ir svetimais.
Šį numerį galima perskaityti:
- Nusipirkus Vilniuje, redakcijoje (Barboros Radvilaitės g. 8, IV aukštas) arba LLKC bibliotekoje (ten pat, I aukštas);
- Nusipirkus Vilniuje, knygynuose „Akademinė knyga“ (Universiteto g. 4) ir „Keistoteka“ (Paupio g. 2), baltiškų prekių parduotuvėje „Ragainė“ (Skapo g. 3), arba Kaune – VDU „Humanitas“ knygyne (K. Donelaičio g. 52);
- Nusipirkus internetu: www.super.lt (paieškoje įvesti „Liaudies kultūra“);
- Susiradus bibliotekose.
Žurnalą „Liaudies kultūra“ galima rasti ir Feisbuke.
