Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė trečiadienį kreipėsi į Vyriausybę dėl dviejų nutarimų projektų svarstymo – pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo gairių patvirtinimo bei mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo.
Gairėse numatyta palaipsniui didinti pedagogų atlyginimą 2016-2018 m., taip pat pakeisti ikimokyklinio ugdymo pedagogų darbo krūvį. Tam preliminariai iš valstybės biudžeto iš viso reikėtų skirti 109,1 mln. eurų. Pedagogų atlyginimai didėtų jau nuo šių metų rugsėjo.
„Nuo šio sausio pirmą kartą po šešerių metų buvo pakelti visų pedagogų – nuo darželio auklėtojų iki gimnazijų mokytojų – atlyginimai, bet šis padidinimas yra nepakankamas. Pedagogų darbas yra labai sunkus ir svarbus, todėl palaikau švietimo profesinių sąjungų keliamą reikalavimą didinti mokytojų darbo užmokestį, mano manymu, jis yra teisėtas. Pedagogų atlyginimą būtina sugrąžinti iki prieškrizinio lygio. Mokytojų bendruomenė pernai surengė įspėjamąjį streiką ir sausio pabaigoje rengiasi streikuoti jau tris dienas. Vyriausybė turi prisiimti atsakomybę, nes net reorganizavus dalį Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldžių įstaigų nepavyktų sutaupyti, nes atleistiems darbuotojams reikėtų išmokėti išeitines ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas“, – teigia švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.
Ministrės A. Pitrėnienės Vyriausybei pateiktame nutarimo projekte siūloma jau šiemet dar kartą didinti pedagogų atlyginimus. Visų pedagogų darbo užmokestis nuo rugsėjo 1 d. kiltų vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 6,5 proc. Tam šiemet papildomai reikėtų 4,8 mln. eurų. „Darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algos labiau keliamos atsižvelgiant į švietimo profesinių sąjungų reikalavimus priartinti jų algas prie bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimų. Todėl jų atlyginimai atitinkamai labiau didėtų ir 2017-2018 m.“, – aiškina švietimo ir mokslo ministrė.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. visų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį siūloma kelti vidutiniškai 7 proc., darželio auklėtojų – 17 proc., nuo 2018 m. sausio 1 d. atitinkamai – 5 ir 10 proc. Tam 2017 metams iš viso reikėtų 58 mln. eurų, 2018 metams – 46,3 mln. eurų. Pasak ministrės A. Pitrėnienės, užtikrinant ilgalaikį pedagogų darbo užmokesčio didėjimą, didėtų pedagogo specialybės patrauklumas, gerėtų ugdymo kokybė ir mokytojų socialinė padėtis. „Taip bus sudarytos sąlygos mokyklose išlaikyti kvalifikuotus pedagogus ir pritraukti daugiau jaunųjų specialistų“, – sako švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.
Šiame Vyriausybės nutarime taip pat numatyta palaipsniui keisti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo krūvio sandarą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. krūvis būtų sumažinamas 1 kontaktine valanda ir padidinamas 1 nekontaktine valanda, nuo 2018 m. – sumažinamas 2 kontaktinėmis valandomis ir padidinamas 2 nekontaktinėmis valandomis, nekeičiant etate bendro valandų skaičiaus per savaitę. Tam iš viso reikėtų 5,5 mln. eurų.
Kitame Vyriausybės nutarimo projekte siūloma keisti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles ir jose numatyti, kad savivaldybės mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas gali būti mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, jeigu mokyklos savininkas iš savivaldybės biudžeto asignavimų bendrojo ugdymo mokyklai papildomai skiria tiek mokymo lėšų, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje pagal minėtąją metodiką. Šis nutarimas įsigaliotų jau nuo šio rudens.
Taip pat šiame projekte pavedama iki šių metų kovo 1 d. Švietimo ir mokslo ministerijai parengti ir patvirtinti ministerijos įsteigtų bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų, o savivaldybėms – savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendruosius planus.
Praeitų metų gruodžio 8 ir 10 dienomis Lietuvoje vyko įspėjamieji dviejų valandų streikai. Sausio pabaigoje Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga planuoja skelbti trijų dienų streiką.
