Dėmesį prikaustęs Donbasas iš dalies užgožė ankstesnę Rusijos agresiją Kryme. Jo atskyrimas nuo Ukrainos ir įjungimas į Rusiją praktiškai jau įteisintas. Gali būti, jog toks ir yra Rusijos planas – išplėsti konfliktą taip, kad antrasis žingsnis užgožtų pirmąjį. Iš skirtingo Rusijos elgesio Kryme ir Donbase galima spėti, jog šiems kraštams numatyti skirtingi vaidmenys: vienam – tiesioginis įjungimas į Rusiją ir karinis placdarmas Juodosios jūros baseine, kitam – užšaldytas konfliktas, o pasiekus susitarimą su liberalų valdoma Ukraina – ilgalaikė pačios Ukrainos kontrolė per šį kraštą.
Rusija ir jos Penktoji kolona Europoje Krymą dažniausiai teisina Kosovu. Jei vienu atveju galima ligšiolinių Europos šalių sienų kaita – kodėl reiktų drausti ją kitu atveju? Vietos gyventojai susirinko ir nusprendė. Taškas. Ir iš tiesų Vakarų pusė labai sunkiai randa kontrargumentų. Nes rimtas kontrargumentas būtų tik vienas – senbuvystė. Kosovas – istorinė albanų žemė, nors jau seniai gyvenama serbų ir užimanti svarbią vietą serbų istorinėje sąmonėje. Panašiai kaip Mažoji Lietuva užėmė svarbų vaidmenį vokiečių istorinėje sąmonėje, nors daug seniau joje gyveno lietuviai ir jų giminaičiai – prūsai. Krymas dabar gausiai gyvenamas rusų, bet rusai čia – kolonistai.
Krymo senbuviai – totoriai ir karaimai. Apie karaimų poziciją sunku spręsti. Neteko girdėti, kad ji apskritai būtų aiškiai pareikšta. Tuo tarpu kur kas gausesnė senbuvių tauta – Krymo totoriai – aiškiai išsakė savo valią likti su Ukraina ir Ukrainoje. Tai turėtų būti pagrindinis argumentas už Krymo priklausomybę Ukrainai, o ne kokia nors mistinė amžinų sienų teorija. Amžinų sienų nėra. Bet koks mėginimas jas nustatyti nuo tos ar kitos istorinės datos – sąlyginis ir spekuliatyvus. Kas pasakė, jog reiktų įtvirtinti sienas nuo tos, o ne kitos datos?
Albanai Kosove susigrąžino savo istorinę žemę. Tiesa, Vakarai, pritardami šiam žingsniui, užsitikrino, kad būtų išvengta logiško Kosovo susijungimo su Albanija. Krymas prijungtas prie Rusijos, remiantis kolonistų referendumu. Kolonistų. Ne senbuvių. O Donbasas? Tai – istorinė etninė ukrainiečių teritorija. Tarp kitko, dar XIX a. ukrainiečių kalbos ir tautos erdvė tęsėsi net anapus Azovo – įskaitant Kubanę ir Stavropolį. Žemiau buvo čerkesų ir kitų Kaukazo tautų erdvės.
Tad kodėl vengiama šio argumento? Atsakymas – aiškus. Rusija nėra vienintelė šalis, valdanti užgrobtas svetimų tautų žemes. Pripažinus senbuvystės principą Kryme ir Kosove, tektų pripažinti Škotijos ir Velso teisę atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės, Ulsterį grąžinti Airijai, sutikti su baskų ir katalonų valstybėmis dabartinėje Ispanijoje, Bretanės ir Korsikos teise atsiskirti nuo Prancūzijos. Tektų pripažinti net Lakotos Respubliką Jungtinių Amerikos Valstijų valdomoje teritorijoje. Tai būtų precedentas, iš esmės griaunantis bet kokius imperializmo likučius visame pasaulyje. Kuri didžioji valstybė gali sau leisti tokio principo pripažinimą?
Nežiūrint to, Lietuva – tiek moraliai, tiek ir pragmatiškai suinteresuota šio principo įvedimu į tarptautinę teisę. Jį galima grįsti pačių Jungtinių Valstijų prezidento Vudro Vilsono doktrina, sukūrusia tarpukarinę Versalio sistemą Europoje. Tik šis principas leidžia mums iš esmės skirti Seinų ir Vilniaus kraštų atvejus. Lenkija, manipuliatyviai suteikdama tam tikrų teisių lietuviams okupuotame Seinų krašte, reikalauja tokių pačių teisių lenkams Vilniaus krašte. Be senbuvystės principo mums belieka atsisakyti lietuvių teisių Seinuose arba pripažinti specifines teises lenkams Vilniuje. Arba visiems, arba niekam. Tuo tarpu senbuvystės principas viską sustato į vietas.
Lietuviai Seinų krašte – senbuviai. Lenkų tautybė Lietuvoje tokia nėra. Nors daugelis dabar lenkiškai kalbančių Lietuvos gyventojų – lietuvių ar bent jau baltų kilmės, lenkais jie tapo gana vėlai. Išeitų, kad kaip žmonės jie čia – senbuviai, bet jų lenkiška tapatybė čia – naujadaras. Dėl to bet kokių specifinių teisių reikalavimas, pradedant asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose, baigiant vietovardžių rašyba kelio ženkluose ar kur nors kitur, moraliniu požiūriu nėra pagrįstas.
Senbuvystės principas leistų išspręsti ir konfliktą su dalimi gudų tautininkų, teigiančių, jog Vilnius, Vytis ir pats Lietuvos vardas – jų istorinis paveldas. Šį konfliktą teisingai sprendžia gudai iš krivičių judėjimo. Dabartiniai lietuviai ir gudai – vienos istorinės lietuvių tautos atšakos. Jų paveldas – bendras. Dėl to Vilnius Lietuvos teritorijoje ir Gardinas Gudijos valdose – ta pati senoji Lietuva. Mums nėra, ko dalintis ar dėl ko ginčytis. Gudų kultūrinio gyvenimo užtikrinimas Vilniaus krašte, lietuvių – Gervėčiuose, Apse, Pelesoje ir kitose jų gyvenamose teritorijose, tai viskas, ko reikia. Be jokių privilegijų, pretenzijų į dvikalbystę ar politines autonomijas, bet su teisėmis burtis į vietines tautines bendruomenes, kurti ir išlaikyti vietos mokyklas, puoselėti savo kultūras.
Senbuvystės principas būtų sunkiai pasitiktas užsilikusių imperijų ir mini imperijų, bet sulauktų plataus palaikymo tarp tautinių valstybių ir laisvės tebesiekiančių tautų. Žymūs tautiškumo tyrinėtojai Entonis Smitas ir Manuelis Kastelsas teigia, jog ateinantis amžius bus nacionalizmo atgimimo amžius. Jau dabar tai regime tiek Europoje, tiek kituose pasaulio kraštuose.
Žinoma, vertybinius principus mūsų geopolitinėje padėtyje teks derinti su praktine politika. Kol šalia turime agresyvią Rusiją, mums reikės stiprios Amerikos, o kol Europos Sąjungoje stiprės federalizmo tendencijos – ir stiprios Jungtinės Karalystės. Dėl to bus sunkumų, apsisprendžiant, kokių šalių valstybingumo siekius palaikyti, kad ir kaip ciniškai tai beskambėtų. Bet pats senbuvystės principo įvedimas į tarptautinę teisę suteiks pagrindą kiekvienai šaliai jį įgyvendinti pagal savo galimybes. Pavyzdžiui, Lietuvą pirmoji pripažino Islandija, turėdama tam galimybę: ji – pakankamai atoki nuo Rusijos-Amerikos santykių. Galbūt Lietuvai teks gerokai palūkėti prieš pripažįstant Lakotos Respubliką, bet pripažinti Kataloniją ar Kurdistaną galime jau dabar.
Net ir didžiosiose valstybėse galima tikėtis palaikymo iš demokratinių sluoksnių. Prisiminkime, kad Lietuvos Nepriklausomybę palaikė ir dalis Rusijos gyventojų, ypač – inteligentų. Ilgainiui galime išvysti visai kitokį pasaulį, nei tas, kuriame gyvename dabar. Tautų pasaulį. Kuriame kiekviena tauta turi teisę gyventi savo istorinėje Tėvynėje ir joje kurti savo valstybę. Ir galiausiai – tai vienintelis moraliai pagrįstas argumentas prieš didžiausią amžiaus iššūkį – masinę imigraciją.
Kosovas yra serbų žemė nuo amžių amžinųjų.
Ar reikėjo ją atskirti?
Matyt, reikėjo, nes serbai Kosovą užgyvenusius albanus tiesiog naikino fiziškai ir nebuvo galimybės niekaip kitaip to nutraukti.
Lietuviai Seinuose ne šiaip senbuviai – tai baltų ETNINĖS žemės. Pasaulio mokslo jau patvirtinta, kad baltiškųjų radinių plačiose Europos žemėse amžius – 8 tūkst. metų, o mūsų archeologai turi medžiagos, liudijančios ne tik 10, bet ir daugiau tūkstančių metų senumą. Nei vieni iš slavų negali pretenduoti į kokias nors savo etnines teises baltų žemėse – jie Europoje atsirado paskutiniai, kai baltai čia gyveno jau daugybę tūkstančių metų. Baltų gyvenamos teritorijos siaurėjo, nes plūstantys energingieji slavai užvaldė vis didesnius jų žemių plotus.
Vilnijoje gyvenantys gudai buvo suvežti iš įvairiausių šiandienės Gudijos teritorijų, tačiau tikrųjų vietinių tuteiša šnekta aiškiai išduoda baltiškas jų žodyno ir net fonetikos šaknis – jie ir dzūkuoja, ir kt. ženklai leidžia įtarti, jog jie gali būti nutautinti jotvingių palikuonys… Tai rodo, kad ateiviai slavai, susimaišę su vietiniais baltais, perėmė jų žodyną ir tartį, ir visa tai sukryžmino bei suslavino. Ne šiaip senose ukrainų giesmėse girdisi kažkas labai giminingo mūsų sutartinėms…
Tačiau norėjau Krymo tema pritarti. Taip, iki SSSR subyrėjimo Krymas maždaug 210 m. priklausė jį pagrobusiai, pasisavinusiai rusų tautai. TIK 210, t. y., AKIMIRKĄ žmonijos istorijoje! O iki to? Juokinga reikšti bet kokias rusų pretenzijas Krymo tema. Nebent pripažįstame ir įteisiname banditų moralę – pagrobiau, atėmiau, reiškia tai mano. Sunku būtų nustatyti tų spalvingos istorijos žemių priklausomybę, tačiau būtent totoriai ir kai kurios kt. mažumos buvo ten senbuviai agresyvių ateivių rusų atžvilgiu, būtent juos rusai rado ten gyvenančius.
Visai nesunku palyginti, katra šiandienė tauta kada atsidūrė Europoje. O kol bus lyginama, nesavanaudiškiems ir kultūringiesiems slavams dera mandagiai patylėti. Taip pat ir tiems, kas piečiau nuo mūsų.
Baltuose įtakingiausias etnosas – tai prūsų Sembos pusiasalis, kuriame religija buvo svarbiausia jungianti grandis. Tačiau sumauti Lietuvos kunigaikščiai kažkaip su Prūsija nesivienijo, o “ženijosi” su Slavų etnosu ir murmėjo: “Gospodyn gospod pomylui, pamylėk”. Istoriškai žiūrint, tas aukščiausias Gospodas lietuvių neišklausė, o Prūsus pribaigė.
Pritariu, kad žodis senbuviai yra įtartinas – juk lygiai taip šneka Tomaševskis: jie čia, matote, tiek ir tiek metų (vienžo – seniai), paminkluose užrašyta lenkiškai ir t.t., ir pan.
O juk pagal sąvoką tautos žemės yra nuo amžių amžinųjų, t.y. data negali būti nustatyta, todėl ta tauta ir yra etninė tose žemėse.
Na, barzdo pšeprašam, – garbusis tautų ir žemių žinovas Vilnijos gyventojus autochtonais vadina, o ne kažkokiu įtartinu chamų žodžiu … Žmogutis įsivaizduoja, jog svetimoje žemėje jo įsigyta dzialka kažkokiu mistiniu būdu atsiduria kaimyninėje valstybėje. Pats painioja privačią nuosavybę su valstybės teritorija ir savo kvailinamus „rodakus” painioja.
Taigis taigis – kaipgis: kokie jie autochtonai, jei čia jų žemių nuo amžių amžinųjų nėra?
Autochtonai nebūtina SAVO ETNINĖSE žemėse gyvena. Ši sąvoka tik apibūdina tuos, ką rado čia atklydę klajokliai ar okupantai.
Pvz., kas dabartinėse vokiečių žemėse iki jų gyveno, buvo autochtonas. Tačiau nebūtinai tai buvo jo ETNINĖ žemė. Tai tik reiškia, jog jis čia koją pirma vokiečių įkėlė. Tačiau ir jis pats gal buvo okupantas. Pasak kai kurių tyrėjų, bent jau dalyje šiandienės Vokietijos irgi būta baltų genčių…
žodis: aborigenai
1. pirmykščiai, senieji vietiniai gyventojai; čiabuviai;
2. autochtonai.
http://www.tzz.lt/a/aborigenai
autochtòn‖ai dgs. (2)
senieji, pirmieji šalies gyventojai, čiabuviai.
~as, ~ė dkt. (2) čiabuvis
http://dz.lki.lt/search/
Etninė žemė yra tiems, kurių tai yra žemė nuo NEATMENAMŲ LAIKŲ.
Nebūtinai jie buvo patys pirmieji – indoeuropiečiai irgi nebuvo patys pirmieji Europoje. Indoeuropiečiai jau buvusius tiesiog įsijungė.
patys Jotviniai tai ir yra Gotai arba Lietuviai, taip juos vadino kaimynai: slavai ir germanai dar 15 amziuje, cia visos tos zemes kuriose slavizmas plito ir kurios nepriklause Rusios senovinei valstybei…Rusia yra Ostgotai, o Lietuva arba Prusija yra Vestgotai
Jotvingiai – baltų gentis, o gotai – ateiviai iš šiaurės.
Tarnavau prie Borisovo,tai tikrai jie dzūkuoja ir naudoja lietuviškus žodžius pav…arklio traukiamą vežimą vadina padvada.
“Išeitų, kad kaip žmonės jie čia – senbuviai, bet jų lenkiška tapatybė čia – naujadaras.”
“Dabartiniai lietuviai ir gudai – vienos istorinės lietuvių tautos atšakos.”
Tiesiog- be komentarų.
Iki pirmo kr. eros amžiaus buvo vientisas Baltų masyvas, pasidalijęs į rytų ir vakarų Baltus.
Neteisingai!
Nebuvo jokių baltų – kitaip turėtum atsakyti iš kur jie atsirado.
Buvo kitaip:
visi buvo indoeuropiečiai, bet, didėjant populiacijai, reikėjo naujų teritorijų pragyvenimui, dėl ko tie ieškotojai susitikdavo su neindoeuropiečiais, maišėsi ir taip vis daugiau atsirado tokių – nutolusių nuo centro.
Mes, gi, likom prie seno, bet tokių kaip mes per laiką mažėjo – tos teritorijos mažėjo, po ko likom tik nepersimaišę su latviais tik mes, kuriuos vienas vokietis pavadino baltais, nors reikėjo pavadinti tiesioginiais indoeuropiečių palikuonimis.
Taisau: nepersimaišėm mes ir latviai.
… indoeuropiečiai – toks pats naujadaras kaip ir baltai… Tikrai mūsų protėviai savęs nevadino – indoeuropiečiais ;)…
Esmė ne pavadinime, o būvyje.
Kaip laivą pavadinsi, taip jis ir plauks.
Pavadinimų būna įvairių, net akivaizdžiai klaidingų.
Anot Gimbutienės, prieš 3 tūkst. metų prieš mesijūną, mūsiškiai
indo-euro-pėnai iš savosios Juodosios Jūros šiaurinės pakrantinės , sulig (viena iš trijų) slinkties banga pasiekė dabartinę LT Žemę. Visur, kur jie buvo, pribarstė pilkapių.
Tai nieko neįrodo: kartais baltai savus laidojo, buvo laikotarpių kada degino.
Tačiau ašai Gimbutiene linkęs tikėti, nes ji gryna Pagonė (aukščiausias istoriko luomas).
Na, ne – pagonis, kaip sakė lotynai, – kaimietis (atsilikėlis maždaug 🙂 ).
Kaimietis ir kaimietis, kas čia tokio? Kaimietis – tas kuris gyvena kaime ir tiek (apie atsilikimą pats sugalvojai?).
Kuo lotynai (kas čia apskritai tokie?) “pažangesni” už kaimiečius?
Nebezambyk: pasakiau kaip yra, o jei tai kam patinka nepatinka, tai – jau kitas reikalas.
Kumiekajieš?
Pasakei kaip pasakė kažkas. Trumpai tariant, esi tik kažkieno kalbų platintojas.
Tas kažkas ir buvo tie, kurių ir buvo tas žodis.
Dašuto?
Grįžk į pirmą klasę.
Tie tai kurių? Pats supranti kieno šnektas platini?
Pirma, pasižiūrėk į žodyną, nemokša.
Paskui nesąmones tauzyk.
Žemė yra artimojo kosmoso civilizacijų lankomas objektas. Tarp kitų taškų pasaulyje, kur jie paliko žmogų gyventi ir kurtis, yra taškas ir dabartiniuose baltuose. Nuoroda į tai glūdi Naskos dykumos linijose. Tai – atsakymas į klausimą, iš kur atsirado baltai.
Visai ne taip buvo, nes tuomet, pagal tavo versiją, nėra aišku iš kur atsirado kitos kalbinės grupės bei tautos.
Na, pvz.,kalnuotoje Pakistano dalyje yra Baltistanas…
Štai jums ir pakeliui iš Indijos link Europos pradedant Uralu (baltų vandenvardžiai paplitę nuo Uralo link Baltijos ir į šiaurę iki Maskuvos ).
Ten gyvena baltais save vadinanti mažytė tautelė, nors vardas jai, ko gero, prigijo nuo vietovardžio, kur ji atklydo – Baltistano, nes jų kalba priklauso sinotibetiečių grupei. Tačiau ten gyvena ir kuo gryniausia indoeuropiečių tautelė…
Beje, istorijoje yra buvę atvejų, kai kolonistai ar okupantai galiausiai ir nukariautos tautos vardą „paveldi”, ir jos kalbą perima ir toliau ją gimtąja laiko.
Taigi, baltai turėjo būti reikšminga toms vietovėms tauta, jei ir tautos vardas, ir Baltistano vietovardis išsaugoti. Taigi, krauname kuprines ir į Baltistaną!
Manaisi, tie vietovardininkai labai mūsų laukia, nori kartu gyventi, ar tik pa-bal-iavoti ?
Balius, tai balius! Svajoti nedraudžiama 🙂
Draudžiama.
Nes paleistuvavimas lietuvėms ne prie veido.
LABAI NORMALU.
Net jei kai kas iš „tuteišių” iš tiesų čia per amžius gyveno, dar IKI SLAVAMS ATKLYSTANT į Europą, tada senovėje jie čia gyveno kaipo baltai.
Tik pasklidus slavams ir jiems pradėjus stumti iš čia etnines gentis, kas iš baltų gyvi liko, buvo suslavinti. Tačiau tai reiškė ne tik vietos gyventojų, bet ir jų kalbų bei papročių kryžminimąsi su kolonistais! (Todėl lituanistai neturėtų taip kategoriškai kiekvieną šiandien slaviškai skambantį žodį pasmerkti, kaip svetimybę! Gal priešingai – gal tai atėjūnai slavai jį iš mūsų pasiskolino ir taip „suvirškino”, kad jis patapo nebe baltiškas? – Pardon, nuklydau)
Tada FIZIŠKAI tai tiesa – jų giminės, jų prabočių KŪNAI iš tiesų ČIA gyveno, todėl jie ne šiaip senbuviai, bet savo ETNINĖJE žemėje gyvenantieji. Tik… gaila, nebe kaip baltai, o kaip perkrikštai… Kaip patys gudai tokius vadina – перакульщик…
Ar jis šiandien save laiko lenku, ar kuo kitu – tai jau jų tautybę apibūdinantis naujadaras, nes jų lenkiškoji tautybė tik nuo tarpukario gyvuoja, tik iš senelių, bet ne iš jų prosenelių prabočių paveldėta…
Slavai ne atklydo, o, susimaišę su neindoeuropiečiais baltai, patapo slavais, t.y. vėžinėmis ląstelėmis ir pradėjo stumti iš vietų gerąsias, t.y. baltiškąsias.
Taip vadinamiems Baltams per visą istoriją teko ir tenka vien kariauti. Žinia, per karus prarandami patys geriausi, stipriausi genai.Su lig kiekvienu šimtmečiu Baltai silpo.
Ir dabar tebekariauja (dėl Jevrų) kitose pasvietėse, o čia lieka kas?…
Kas ne kariavo, tą nukariavo.
Tik toks buvo pasirinkimas.
Citata: “Dabartiniai lietuviai ir gudai – vienos istorinės lietuvių tautos atšakos.”
Jei mokslininkai laiko, jog baltarusiai (ne gudai, nes žodis gudas lietuviškai reiškia kitokį ir dar, netgi, gali būti susijęs su gotais) yra suslavinti baltai (ar lietuviai, nes iki Stalinas užėmė Vilniaus kraštą, tai tuomet iki pat Minsko dar buvo kalbama lietuviškai), tai tuomet tas toks artumas yra visai įmanomas.
Kad Gudai, atseit, tai Gotai – tai tik kažkokia fantazy prielaida ar hipo tezė.
Juk pirmiau reikia pasižiūrėti, kas išvis yra tie Gotai. Knygoje “Senasis aisčių giminės metraštis”,kurios pagrindas yra “Getikos” vertimas į LT kalbą, kai kalbama apie laikotarpį iki maždaug 200-ųjų metų, minimi tik Getai. O Gotai atsiranda tik po 200-ųjų metų. Kad Gotai “Getikoje” pasisavino Getų istoriją, tai pripažįsta daugelis mokslininkų.
Čia turbūt panašus atvejis, kaip ir su Prūsijos pavadinimu – Vokiečių imperija vadinosi Prūsija, nors su Prūsija ir Prūsais turėjo tik tiek bendro, kad juos nukariavo ir asimiliavo.
Šiaip greičiausiai Getai kovai su Romos imperija anuomet pasitelkė Germanų gentis, bet ilgainiui šioje sąjungoje Germanų gentys ėmė dominuoti, ir “Getai” pavadinimą išlaikė, tačiau pakeitė į “Got’ai”
Nematau didelio skirtumo tarp getai, gotai, kurie galėjo būti lietuviams gudai.
Papildau:
В IV-V веке Филосторгий (это латинский автор), 368-433-ий год, он написал, вот его документы:
“В это время Урфила привёл в ромейскую землю большой народ скифов с той стороны Дуная, который иногда называли гетами, а ныне готами”.
В этой цитате, в этом фрагменте он даёт нам тройной ключ:
– а) были скифы по ту сторону Дуная,
– б) из называли гетами,
– с) их сегодня называют готами.
http://www.poznavatelnoe.tv/paskov_unichtozenie_naroda
Taip, kad tie pavadinimai keitėsi.
gotai, getai ir sakai ar skitai yra vienas ir tas pats vardas kaip tarkim lietuviai, prusai ir zemaiciai
Tai jau tikrai ne, nes gotų pradžia šiaurėje, o skitų – dabartinės Ukrainos vietoje, o žemaičių genties iš viso nėra buvę, nes tai toks pat pavadinimas kaip, sakykim, kokie nors kuo tai išsiskiriantys – pvz., luošumu, tai tokių veisimosi vietos neieškotum? 🙂
Ar skaitei tamsta tekstų senąja gotų kalba?
Nustebsi, ką ten rasi! Tik įjunk tamsta ir ausis, akimis tekstą skaitydamas… IŠGIRSK, kaip skamba… Ar tik neprimins kai ko…
Tikiuosi, nuorodą turite? 🙂
Ne, iš popierinės knygos skaičiau. Pavadinimo irgi neprisimenu. Religinio turinio. Bandžiau rasti internete, tačiau ją, ko gero, kolekcininkai medžioja, tai į internetą neleis.
Tai, gal būt, ką nors iš tos knygos pacituoti galite? 🙂
Kun saka, mun saka.
Žemynai. 🙂
ka cia jis nusikalba? senbuviai Kryme yra Ukrainieciai ir graikai, o totoriai su karaimais buvo isnaikinti daugeli kartu ir paskutini karta isiveise vel apie 1550 metus ir ta uzrase Mykolas Lietuvis…kaip galima durna zmogu laikyti partijoje????
Kas tie ukrainiečiai? Ukraina atsirado tik 1918 metais kartu su ukrainiečių, baltarusių ir rusų kalbomis. Ankščiau Ukrainos teritorija buvo vadinama Malorossija.
Nebuvo jokios malorosijos: http://www.buzina.org/forum.html?func=view&catid=10&id=152900
Metraščius parodyk su tiksliomis nurodomis, o ne kažkieno susirašinėjimus.
Skaityk, ruski, ten viskas yra surašyta.
Ir kuo ta tavo rašliava skiriasi nuo Putino propagandos?
“Ruski” – čia kas toks? Į ką čia kreipiesi?
Neapsimesk šlanga.
Tu į klausimą atsakyk.
Tau gi buvo duota nuoroda, ko neskaitai?
Nepatinka maskoliams? 🙂
Taip Jūs teisus, Rusijos imperija ir maskoliai Ukrainos žemes apibendrintai vadino Malorosija, oLietuvą tuo metu vadino Severo Zapadnij kraj 🙂
Smagu skaityti ryte Mariaus Kundroto straipsnį. Žaviuosi jo gebėjimu rašyti svetimų kalbų žodžiais apie visiems žinomus dalykus. Labiausiai pralinksmino ,,manipuliatyviai” ir ,,mini imperijų” 😀 😀
Nesupratau būdvardžio ISTORINIS išraiškose:
,,istorinė … žemė”
,,istorinėje sąmonėje”
,,istorinės datos”
,,istorinė etninė … teritorija”
,,istorinis paveldas”
,,istorinės tautos atšakos”.
Baikit smagintis, tuoj pietūs.
(šventi)
Nekreipk dėmesio: iš esmės jis niekada nieko nepasako – tik kabinėjasi dėl smulkmenų.
be to graikai net kariavo su Kijevu Krymo karus pries atsliauziant krikscionybei i musu zemes, o i Kryma graikai atsikele Herodoto laikais i ten gyvenusiu Lietuviu arba Gotu arba Skitu namus ir sudare savas kolonijas pakrantese
https://lt.wikipedia.org/wiki/Krymo_istorija
Su kai kuo sutinku, tik mano nuomone, mūsų valdžios Rusijos dergimas ir kiršinimas nuteikia Rusijos liaudį prieš lietuvių Tautą. Toks Lietuvos valdžios globalistų užmačių vykdymas Lietuvai labai nenaudingas, nebent norint sunaikinti valstybę, juolab, kad Tautos ir valstybės nakinimui visos priemonės tinkamos.
.
Bet jei ta “Rusijos liaudis” vos ne šimtu procentų palaiko putlerių nusikaltimus, tai mes ką – turime jiems į dantis žiūrėti?
Iš straipsnio nuotraukos supratau, kad mes turime melstis.
Ukrainiečiai 20a. pradžioje:
Rusijos imperatoriškosios MA 1914m. sudarytas žemėlapis, rusai net neturi priėjimo prie Juodosios jūros, nei Kryme nesudaro ženklios gyventojų dalies (ten pažymėta mišriai – totoriai ir ukrainiečiai):
Netgi rusai (ssrs) ukrainiečius 1941m. dar žymėjo didesnėje teritorijoje (su Kubanės kraštu) nei priskirta Ukrainai:
Netgi rusai (ssrs) ukrainiečius 1941m. dar žymėjo didesnėje teritorijoje (su Kubanės kraštu) nei priskirta Ukrainai:
Apie Lietuvos “lenkus” (Polacy na Litwie). Jau ne kartą Lietuvos bei Lenkijos (!) mokslininkų buvo rašyta, kad Pietryčių Lietuvos vietiniai gyventojai (senbuviai) – tai lietuviai, gudai, rusai-sentikiai, o taip pat sulenkėję lietuviai bei gudai, save vadinantys lenkais, bet kalbantys vakarinių gudų tarme, vadinama “po prostu”. Šio straipsnio autorius tą patvirtina. Ačiū autoriui! Beje, taisyklingai lenkiškai taip vadinamame Vilniaus krašte kalba tik baigę lenkų kalbos ir literatūros fakultetus.
Čia p. Smetonai reikia padėkoti – jis įdarbinęs ne vieną Lenkijos lenkę. Taigi, padeda Polonistikos katedrai su kadrais…
P.S. Trumpa informacija apie Kosovą. Prie Serbijos Kosovas buvo prijungtas 1180 m. ir serbų kultūros įtakoje buvo iki 1455 m., kai kraštą užėmė Osmanų imperija. 1912 m. vėl prijungtas prie Serbijos, o 1918 m. kartu su Serbija – prie Jugoslavijos karalystės. Taigi, Serbijos pretenzijos į Kosovą kaip į etninę serbų teritoriją, sakyčiau, abejotinos…
Apie Va. į jį atėjo slavai – jokių albanų ten nebuvo.
Kalba eina ne apie tai, ar gyveno ten albanai, ar kitos tautos, nes šitaip nusišnekėsime iki Žirinovskio lygio (“Pabaltijys – tai senos rusų žemės!”). Kalba eina apie tai, kad Kosovo kraštas iki 1180 m. serbams nepriklausė (!) ir tik paminėtais metais serbai jį okupavo ir aneksavo. Ar tai dabar yra pagrindas skelbti, kad Kosovas – tai senos serbų žemės?! Jei taip, tai tada pagal Tamstos (o taip pat ir lenkų šovinistų!) logiką Vilniaus kraštas taip pat yra senos lenkų žemės (?!).
Priklausė, nes iš tų slavų ir atsirado serbai.
Iki jų ten gyveno ilyrai – ne albanai, kurie paskui tiesiog užgyveno tą teritoriją ir galiausiai atskyrė nuo Serbijos.
Žiūrėkime, kad mums taip nepadarytų lenkomanai Vilnijoje.
Jei Kosovo kraštas, pasak Tamstos, iki 1180 m. priklausė serbams, tai kodėl istorinių šaltinių teigiama, kad Serbija 1180 m. užkariavo Kosovą? Serbai užkariavo serbus?! Nematau logikos!!!
P.S. Beje, Serbija Kosovą 1180 m. atkariavo iš Bizantijos! Tai reiškia, kad Kosovas nebuvo serbų (ar vien tik serbų) etninės žemės… O kas dėl taip vadinamo Vilniaus krašto, tai lenkai čia buvo tik 1920-39 metų okupacijos laikotarpiu. Po karo visi tie lenkų kolonistai sėkmingai grįžo į savo tėvynę-Lenkiją. Dauguma dabartinių vietinių šio krašto gyventojų (kas jau seniai įrodyta ir Lietuvos, ir Lenkijos mokslininkų!) – tai sulenkėję lietuviai ir gudai, kurie su etniniais lenkais neturi nieko bendro. Taigi kažkokių lenkomanų kažkokios pretenzijos Lietuvai dėl taip vadinamo Vilniaus krašto yra nepagrįstos nei teisiškai, nei morališkai ir sveiku protu visiškai nesuvokiamos…
Kad atkariavo, tai dar nereiškia, kad buvo ne jų: Vilnija irgi buvo atimta (susigrąžinta) iš lenkų.
?????
O kada Rytų Lietuva priklausė Lenkijai? 1920-39 metų okupacijos laikotarpiu? O anksčiau kada? Taigi, kad niekada!!! Ir, bendrai, Tamstos mintys labai neaiškios… Arba pats esi tik pradžios mokyklą baigęs, arba esi “tamašauskinis” trolis…
O aš ką sakau, tamašauski? 🙂
Na ir keistas tavo sapnas, Mariau.
“po prostu’ kalba tai pavadinimas atsiradęs nuo stačiatikių krikščionybės, kuri buvo skleidžiama karinių draugovių su vienuoliais, kurie įsikurdavo miškingose vietose savo kolonijas ir pradėdavo krikštyti ir savo religinę kalbą versdavo mokytis apsikrikštijusius, todėl gyvenę šiauriau Kijevo baltai šią kalbą vadino “popo raštu”, per šimtmečius pavirto “popo rastu”, o vėliau balsiai “O” iškritus virto “po prastu”.
“Po prostu”, pasak kalbininkų, tai vakarų gudų (baltarusių) tarmė ir lenkiškai tai reiškia “paprastai”. “Mówicz po prostu” – kalbėti paprastai. Ir kuo čia dėti kažkokie pravoslavų (stačiatikių) popai?! Gal iš didelio rašto, kaip sakoma, neišeikim iš krašto?
Ir, bendrai, Getia, prieš kažką tvirtindami turėtume šimtą kartų pasitikrinti žodynuose, internete ir t.t. ir neklaidinti skaitytojų!!! O dabar gaunasi: rašytojas rašinėja – skaitytojas skaitinėja… Gal, sakau, neužsiminėkime literatūrine masturbacija?..
🙂 🙂 🙂
Na, žmogus turi fantazijos.
Argi tai – blogai?
Ir dar antiek? 🙂
Tuo labiau, kad kaip buvo iš tikrųjų, tai kol kas nėra nustatyta.
“Kijevo baltai” – kas per naujadaras? Baltijos jūra buvo prie Kijevo? Įdomu, įdomu.
Nemoki skaityti, o parašyta: šiauriau gyvenę Kijevo.
Taigi tie baltai – šiauriau nei Kijevas.
Kumiekajieš?
Šiauriau gyvenę vadino save Kijevo baltais? Remiantis kuo tai teigiama?
Klausai, abeli: ŠIAURIAU KIJEVO GYVENĘ – BALTAI.
“Tikras lietuvi”, kas pačiam nustatė lietuviškumo tikrumą? Kokia nors “Tikrų lietuvių” draugija ar psichiatrai?
Nebūk eiliniu durniuku: prieš užduodamas klausimą paskaityk internete ir suprasi kas ir kaip. 🙂
O kas ir kaip?!. Labai jau “aiškiai” ir labai “lietuviškai” parašei… Nebūtum “tikras lietuvis”…
P.S. Beje, internete apie komentatorių “tikrą lietuvį” radau labai jau neigiamą atsiliepimą… Mano gilios užuojautos!
Šiaip tikras lietuvis stilingas ir simpatiškas, visada pasitempęs, moka apsieiti su moterimis.
Iš pasisakymų skrynios visada pakalba įdomiai. Tik retai ir retkarčiais pakliedi (kai sako “stok prie sienos”, “šuoliuok į pakelę” ir panašiai).
🙂
Niekaip nesutinku:
tiesa visada turi būti sakoma.
Netgi tada, kada ji kam tai yra nemaloni.
Nutautėjęs esi, “tikras lietuvi”: “… kam tai… ” (кому-то)… Ne “kam tai”, o “kažkam”!!! Gal vietoje kvailų komentavimų pastudijuok lietuvių kalbos gramatiką?
Neieškok ambų.
Išgerk raminančių ir eik miegoti, rašytojau!!! Dar vienas gyvas klasikas…
Beje, kokiame žodyne radai žodį “ambas” ir ką jis reiškia lietuviškai, tikras tu lietuvi?!
Ar tu keisi savo adresus, ar ne, bet vis tiek nepasislėpsi – mūsų rankos ilgos. 🙂
Bet vaistukus sau pasilaikyk – tau jau jų reikia, nes ne tik, kad nesugebi nieko protingo pasakyti, bet dar ir mali tą patį per tą patį.
Susikišk tas savo ilgas rankas į vieną vietą! Manau, kad ta vieta joms bus pati tinkamiausia…
Man patinka, kai tu save daugiskaitoje 😀 😀
Gal dviese su ‘žygeiviu’? Neliko lietuvių kalboje dviskaitos… Alvydo Butkaus kartos ‘kalbibininkai’ sunaikino.
Rašiau ‘tikram lituviui’ 😀
Vaikūzai,
pabandykit kada nors ką nors į temą pasakyti.
Nemaniau, kad Radviliškyje tokie kvailiai gyvena…
Šiauriau Kijevo gyveno BALTAI.
Šitaip yra parašyta ir neiškraipyk žodžių.
Nes būsi nubaustas.
Baltų terminą 1845 sukūrė Karaliaučiaus universiteto profesorius Neselmanas, todėl kai kam, kalbant apie senovę, jį patinka vartoti net ten, kur jis netinka
Lietuviai tūkstančius metų gyvena savo žemėse, o pagal senbuvystės principą mums teisėtai turi priklausyti ne tik Punsko – Seinų- kraštas iki Augustavo, bet ir Gardinas, Lyda, Gervėčiai… Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose vietoj lenkiškų mokyklų turėtų veikti mokyklos gudų kalba. Rytinėje Lietuvoje daugiausiai gyvena gudų, tik jie lenkų kunigų, o dabar vietinės valdžios bei LLRA nutautinti ir paversti “lenkais”.
Labai teisingas komentaras!!!
Pala, pala, kas per Lietuvos tūkstantmetis švęstas 2009 metais???
Senbuvys – tai dar nebūtinai etninis: iš liAnkų gali būti senbuvių, nes paminklai lenkiški, bet jie nėra etniniai gyventojai, nes tos žemės yra lietuvių nuo amžių amžinųjų, o ne jų.
Jei jau gali tiksliai pasakyti kada kas atsirado, tai tuomet iškart kyla klausimas: o kas buvo tose žemėse iki tol?
Šventame rašte parašyta: “Iki tol buvo… žodis” (čia – angliškas humoras).
Kalba eina apie gyventojus.
P.S. jumoras, o ne humoras, jei ką,
Žiūrėk lietuvių kalbos žodyną, mažarašti tu vienas!!!
Pats toks, bezliepyčia:
žodis: humoras
( hùmoras [angl. humour < lot. humor – drėgmė, skystis; vienas iš keturių organizmo skysčių, kurį sen. medicina laikė lemiančiu žmogaus temperamentą]:
1. sugebėjimas pastebėti juokingus, keistus tikrovės reiškinius; linksmumas, polinkis juokauti;
2. estetikoje – viena komiškumo rūšių (greta satyros): pakantus, nepiktas gyvenimo keistenybių, juokingų situacijų, žmonių ydų pašiepimas, susijęs su optimistiniu ir kontempliaciniu požiūriu į tikrovę.
http://www.tzz.lt/h/humoras
Taip, kad žodis humoras yra svetimžodis.
Tu, musėt, žydas koks nors, kad to nežinai? 🙂
Pui iš čia, netikėli!
Nė viename lietuvių kalbos žodyne žodžio “jumoras” nėra!!! Gal kokiame žydų k. žodyne ir yra, nežinau.
Visuose yra,
išskyrus tarptautinių žodžių.
Akivaizdu,kad esi mažaraštis… O gal esi tuteišas?! Na,tada atsiprašau!
Pats toks.
Nors rašai su įvairiais pašto adresais, bet prieš tai atsakymas buvo tau: tarptautinių žodžių žodyne žodžio jumoras nėra.
Akivaizdu, kad tai ne užsienietiškas, o lietuviškas žodis.
Apie tai prieš keletą metų buvo kalbininkų rašyta, beje.
Jei iš pipedijos, tai ten – šūdų duobė (jie ir patys save taip įvardija), kurios maišytojai, matyt, yra gavę iš manęs per nosį.
Netgi galiu pasakyti iš kur paimta, kad rašiau gal dešimčia vardų – tai yra paimta iš mano komentarų prie 2007m. Kubiliaus straipsnio, kuriuo jis siūlė žydomasonams duoti norimą turtą (apie 500 000 000 vertės), kur aš juos sukritikavau: iš 1000 komentarų mano buvo apie 200. Jie netgi man buvo iškėlę bylą, bet pralaimėjo.
Vis tik svarbiausia, kad jiems buvo užkirstas kelias paimti prieškario judėjų organizacijų minėtą turtą. Valdžia, tiesa, jiems įteikė dovaną – 128mln.lt, bet tai – jau kita istorija, nors ir ta, kada tai baigsis pasodinimu tų, kurie taip ištaškė visuomenės daugumos pinigus.
Ar dabar ką nors supratai?
Pats norėjai sužinoti ką reiškia mano vardas, bet to, kaip suprantu, taip ir nesugebėjai rasti. 🙂
Vargšelis… Išgerk valerijono ir eik pamiegoti! Čiučia-liulia, mažutėli…
Tu ir vėl apie save, nabage.
Su kuo ir gyvenk. 🙂
Beje, tu už vagis, kaip matau.
Tuomet stok prie sienos!